Vytenis Andriukaitis. Svarbiausios Ukrainos pergalės, arba kaip „rašistus“ pažemino drąsi tauta

Vytenis Andriukaitis. Svarbiausios Ukrainos pergalės, arba kaip „rašistus“ pažemino drąsi tauta

Dveji metai arba 730 dienų nuo tos klaikios V. Putino ir jo šovinistinės klikos įsiveržimo į Ukrainą valandos. 730 dienų herojiškos ukrainiečių kovos už savo tėvynės laisvę, teritorinį integralumą ir pamatinių tarptautine ir universalia teise pagrįstų taikos principų sugrąžinimą į tarpvalstybinius santykius. Taip, V. Putino rašistai pralaimėjo šį karą nuo pat pirmųjų jų ginkluotų grobikų gaujų įsiveržimo akimirkų. 141 Jungtinių Tautų valstybė įvardijo V. Putino Rusiją šalimi agresore. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Rusijos karinių nusikaltimų tyrimui išdavė orderį suimti V. Putiną. Rusijos diplomatija patyrė didžiausią pralaimėjimą šalies naujųjų laikų istorijoje, atsidūrusi vienoje gretoje tik su Baltarusija, Šiaurės Korėja, Sirija, Eritrėja, Nikaragva ir Maliu. Kinija, Brazilija, Indija, Pietų Afrikos Respublika BRICS bloke tvirtai laikosi sienų nel ...

Socialdemokratai valdančiuosius ragina atsisakyti „karingos užsienio politikos, kuri paremta melu“, tartis su opozicinėmis partijomis

Socialdemokratai valdančiuosius ragina atsisakyti „karingos užsienio politikos, kuri paremta melu“, tartis su opozicinėmis partijomis

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas valdančiuosius ragina atsisakyti „karingos užsienio politikos, kuri paremta melu", tartis su opozicinėmis partijomis. Socialdemokratai pabrėžia, kad šia savaitę „Lietuvos geležinkelių" viešai paskelbtas JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) išaiškinimas dėl JAV paskelbtų sankcijų „Belaruskalij" bendrovei „viską sudėlioja į savo vietas". Pasak G. Palucko, viešoje erdvėje valdančiųjų atstovai platino vienokią informaciją, tuo metu elgėsi priešingai. „OFAC išaiškinimas dar kartą liudija, kad visi sprendimų priėmėjai iš esmės viską žinojo ir niekas sankcijų įsivesti nenorėjo. Todėl ir buvo tris mėnesius aiškinamasi, derinama. Kitaip tariant, viena buvo sakoma, o kita – daroma. Viešojoje erdvėje buvo skleidžiama neva vertybinė pozicija, kad „baltarus ...

Gintautas Paluckas. Technologijų karai: kodėl Europa miega?

Gintautas Paluckas. Technologijų karai: kodėl Europa miega?

Pandemijos sukelti ekonominiai sukrėtimai pasaulyje paspartino tai, ką galime pavadinti technologiniais karais - Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija pradėjo rimtą ir bekompromisę kovą dėl technologinės įtakos zonų. Liūdniausia, kad Europa šioje kovoje yra tik mūšio laukas. Kaip sukurti technologijų milžinus plyname lauke Aukštųjų technologijų pramonei yra būdingas didelis kapitalo ir palaikymo iš valstybės poreikis. Todėl nenuostabu, kad po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Amerikos Valstijos – tuo metu vienintelis stiprus geopolitinis žaidėjas, - valstybės investicijas dosniai skyrė gynybai, aukštąjam mokslui ir technologijoms, kad įtvirtintų turimą  pranašumą. JAV buvo ir tebėra valstybė, išsiskirianti pačia gyvybingiausia kapitalo rinka. Silicio slėnis yra ta vieta, kur susitinka technologijos ir kapitalas. Kita vertus, kaip atskleidė ekonomistė  M. Mazz ...

Vytautas Plečkaitis. Kai  patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją  užkariauja kiti

Vytautas Plečkaitis. Kai patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją užkariauja kiti

Iš to, kas pas mus buvo rašoma ir kalbama apie pasaulinio karo pabaigą prieš 75 metus Europoje, atrodo, kad tai yra tik Rusijos (buvusios SSRS) ir V. Putino reikalas. Kad karo Lietuvoje tarsi, net nebuvo, kad lietuviai jame nedalyvavo ir prisiminti jų net nereikia, tarsi jie nebuvo Lietuvos piliečiai. Taip, Lietuvos valstybė buvo okupuota: iš pradžių Sovietų Sąjungos -1940 m., o nuo 1941 m. birželio pabaigos trejus metus– nacių Vokietijos. Tačiau karo metais Lietuva ir lietuvių tauta niekur nedingo. Ji buvo čia, nuo karaliaus Mindaugo laikų. Nors Lietuvos kariuomenės jau nebuvo, beta Lietuvos piliečiai Antrame pasauliniame kare, dažniausiai ne savo noru, buvo priversti dalyvauti. Vieni -Sovietų Sąjungos ir Vakarų sąjungininkų pusėje, kiti – nacių Vokietijos pusėje. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos kariuomenė  galėjo atlikti savo garbingą misiją ir, galb ...

Vytautas Plečkaitis. Sankcijomis grįsta užsienio politika: kiek ji yra efektyvi?

Vytautas Plečkaitis. Sankcijomis grįsta užsienio politika: kiek ji yra efektyvi?

Po įtakingo Irano politiko ir generolo Soleimani nužudymo ir tariamo iraniečių atsako, kurio metu nežuvo nė vienas amerikietis, įtampa tarp Irano ir JAV šiek tiek atslūgo. Atsirado vilčių, kad nekils nei trečias pasaulinis, nei dar vienas didelis karas Artimuosiuose Rytuose. Nors prasidėjusių karo veiksmų išdavoje bei iraniečių kariškių klaidos išdavoje jau žuvo ukrainiečių lėktuvo ekipažas ir daugiau kaip pusantro šimto civilių, skridusių iš Teherano į Kanadą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas net rado gražių žodžių apie Irano valstybę, nors greit po to Baltieji rūmai paskelbė dar vienas ūkinio pobūdžio sankcijas Iranui. Kokios tai bus sankcijos dar neaišku, bet atrodo, kad jos, anot Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“, tampa JAV prezidento užsienio politikos mėgstamiausiu įrankiu, nustumdamos diplomatiją į antrą planą. Panašu, kad didelio karo D. Trum ...

Vytautas Plečkaitis. D.Trumpo doktrina – sugrąžinti karius namo, apriboti globalų JAV vaidmenį?

Vytautas Plečkaitis. D.Trumpo doktrina – sugrąžinti karius namo, apriboti globalų JAV vaidmenį?

Kai JAV prezidentas D. Trumpas įprastu jam būdu – pasinaudodamas tviteriu, pareiškė, kad JAV išveda apie du tūkstančius savo karių iš Sirijos, daugelis JAV gerbėjų nustebo. Kiti pasipiktino, o treti – apsidžiaugė. Sirijos likimas iš esmės atsidūrė NATO narės Turkijos bei Rusijos ir jos sąjungininko Sirijos prezidento B. al Assado rankose. Žinoma, neabejingas Sirijos įvykiams lieka Iranas bei su jo įtaka kovojantis Izraelis. Su nerimu savo likimo laukia Sirijos kurdai, kuriuos Turkija laiko teroristais. Prezidentas D. Trumpas, netikėtai apsilankęs Irake ir susitikęs su JAV kariais, tarnaujančiais šiame karštame pasaulio regione, pasiuntė žinią, kad Amerika neketina toliau būti „pasaulio policininku“, ir pridūrė: „Esame pasklidę po visą pasaulį. Esame šalyse, apie kurias dauguma žmonių net nėra girdėję“. Be to, prezidentas pažadėjo išvesti dalį JAV karių iš Afganista ...

Vytautas Plečkaitis. Lietuvai – šimtmečio džiaugsmai, pasauliui – nenuspėjama ateitis

Vytautas Plečkaitis. Lietuvai – šimtmečio džiaugsmai, pasauliui – nenuspėjama ateitis

Praeinantys 2018-ieji Lietuvoje buvo pažymėti šimtmečio renginiais, kurie daugeliui mūsų valstybės piliečių paliko ilgam neišdildomą įspūdį. Sužinojome daugiau apie savo praeitį, apie žmones, nusipelniusius valstybininko vardo, apie tuos, kurie kūrė ir stiprino mūsų šalį. Žinoma, rašyta ir kalbėta daugiau apie tai, kas buvo gero Lietuvos Respublikoje tarpukaryje. Tai natūralu. Juk jubiliejus. Prisiminėme ir tai, kad ne tik lietuviai atkūrė savo valstybę, pradėję ją tverti Vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto Nutarimu dar neturėdami jokios realios valdžios savo teritorijoje. Tačiau, kaip sako Šventasis raštas, „pradžioje buvo žodis“. Tik po jo sekė atkaklios derybos su vokiečiais, jų sutikimas pripažinti Lietuvos valstybę ir net pagalba tą valstybę kuriant ir ginant ją nuo bolševizmo pavojaus. Šimtmetį minėjo ir tos tautos, kurios valstybę kažkada turėjo ir jos nete ...

Close