Linas Jonauskas. Kodėl vyrai stovi nuošalyje?

Linas Jonauskas. Kodėl vyrai stovi nuošalyje?

„Šilutės rajone nužudyta moteris: ieškomas jos nužudymu įtariamas sutuoktinis“, „Mažeikių ligoninėje mirė dėl įvairių kūno sužalojimų pristatyta jauna moteris, įtariamasis – sutuoktinis“, „Pasvalio rajone rasta negyva moteris, pareigūnai ieško įtariamo žudiko“, „Šilalėje ir Pagėgių savivaldybėje nužudytos dvi moterys“. Ir tai tik kelios antraštės iš šiais metais įvykusių tragedijų, kai moterys buvo nužudytos ne ko kito, o artimiausių savo aplinkos žmonių – sutuoktinių, gyvenimo partnerių. Dalis visuomenės vis dar toleruoja smurtą? Lapkričio 25-oji – pasaulyje minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šią dieną dažnai girdime liūdnąją smurto statistiką, tačiau labiausiai sukrečia žiniasklaidos priemonėse paviešinami smurto atvejai, pasibaigę moterų mirtimis. Jie ko gero ne vieną priverčia pagalvoti, ką aš, kaip kaimynas, visuomenės narys padaria ...

Roberta Ažukaitė. Diskusijoje apie abortus dažnai pamirštama moteris ir jos teisė pasirinkti

Roberta Ažukaitė. Diskusijoje apie abortus dažnai pamirštama moteris ir jos teisė pasirinkti

Pasaulis, visų pirma, yra apie pasirinkimus. Jis – apie laisvą žmogaus valią priimti sprendimus. Pasaulis apskritai yra toks įvairus, kad kalbėti apie bendras nuostatas yra iš esmės sudėtinga. Neseniai Lietuvoje įteisintas medikamentinis nėštumo nutraukimas vėl sugrąžino diskusijas – drausti ar ne abortus ir ar jie nėra nusikaltimas prieš dar negimusį žmogų? Tačiau šioje diskusijoje labai dažnai pamirštama moteris ir jos teisė pasirinkti. Šie metai man buvo vieni sudėtingiausių ir tuo pačiu – vieni gražiausių. Neseniai sukūriau šeimą, o dar prieš santuoką kartu su vyru kalbėjomės apie tai, kad norėsime vaikų. Ankstyvą pavasarį profilaktiškai tikrinausi sveikatą ir sužinojau, kad man – vadinama nulinė vėžio stadija. Vien išgirdus šį žodį, atrodė, nustoja suktis pasaulis ir imi regėti niūriausius scenarijus – savo iš pirmos santuokos dukterį, kurios galbūt nesp ...

Humanitarinė katastrofa Ukrainoje: O. Leiputės ir A. Syso spaudos konferencija

Humanitarinė katastrofa Ukrainoje: O. Leiputės ir A. Syso spaudos konferencija

Kruvina Rusijos agresija Ukrainoje sukėlė neregėto masto humanitarinę katastrofą. Kovo 8-ąją Seime rengiamoje spaudos konferencijoje Ukrainos visuomenininkės Svitlana Dubina ir Olena Čornobrovenko liudys karo sūkuryje atsidūrusių Ukrainos moterų ir jų artimųjų patirtis, žmonių su negalia tragediją. Spaudos konferencijos rengėja Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė paskelbs kreipimąsi dėl būtinybės užtikrinti atvirus humanitarinės pagalbos kelius Ukrainoje. Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas pakomentuos aktualią situaciją. Kada: kovo 8 d., antradienį, 9.30 Kur: Seimo spaudos konferencijų salė, II r. 2 a. (transliacijos nuoroda)  „Nepaisant tarptautinės bendruomenės apeliacijų, beatodairiška Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi, o humanitarinės pagalbos organizacijoms vis sunkiau vykdyti savo gyvybiškai svarbią misiją“, – pažymi O. Leiputė ...

Kreipimasis dėl humanitarinio koridoriaus Ukrainoje ir pagalbos karo aukoms

Kreipimasis dėl humanitarinio koridoriaus Ukrainoje ir pagalbos karo aukoms

Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga Lietuvos Respublikos Prezidentui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Kreipimasis DĖL HUMANITARINIO KORIDORIAUS UKRAINOJE IR PAGALBOS KARO AUKOMS 2022 kovo 3 d., Vilnius Smerkdamos Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje ir Rusijos diktatoriaus V. Putino bei Dūmos priimtus sprendimus vykdyti kruviną agresiją taikioje kaimyninėje šalyje, taip pat smerkdamos Baltarusijos paramą Rusijos karo veiksmams, prašome išnaudoti visas galimybes tarptautiniu lygiu reikalauti, kad agresorius užtikrintų humanitarinį koridorių Ukrainoje. Dėl nesiliaujančios Rusijos agresijos, ištisinio gyvenamųjų rajonų apšaudymo ir bombardavimo vis daugiau žmonių Ukrainoje nebegali išeiti iš slėptuvių ar namų, apsirūpinti maistu ir vandeniu, gauti medicininę pagalbą. Agresorius naikina infrastruktūrą (geležinkelius, kelius), civ ...

Apie kovo 8-ają ir pozityvias žinutes

Apie kovo 8-ają ir pozityvias žinutes

Kovo 8-ąją įprasta rimtai apsvarstyti moterų padėtį visuomenėje, išeiti į protesto akcijas, kelti reikalavimus ir pan. Tačiau išgirdau žinutę, kad lyg tyčia iki kovo 11 d. skelbiama akcija – „jokios kritikos, jokio pykčio, tik pozityvios žinios“. Pabandysiu pozityviai aptarti tuos moterų (lyčių lygybės) klausimus Lietuvoje, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti ir nenukreipti prieš moteris. Visi žinome, kad moterims labai svarbi šeima, gal net svarbesnė nei bažnyčios tarnams. O kokios šeimos nori moterys? Koks pats pirmas ir svarbiausias dalykas, kuris nekelia niekam abejonių? ŠEIMOS BE SMURTO. Ir štai prieš kovo 8 –ąją geradariai šeimos mylėtojai renka 300 000 parašų „už šeimą“, o iš tiesų, kad smurtas šeimoje klestėtų. Ne, aš neapsirikau, tas „už šeimą“ yra prieš Stambulo konvenciją. Per 2020 m. 112 telefono numeriu pagalbos šaukėsi daugiau kaip 50 tūkstančių ...

Vilija Blinkevičiūtė. Moterims, kurios COVID-19 fronte

Vilija Blinkevičiūtė. Moterims, kurios COVID-19 fronte

Šis karas kitoks. Čia pirmose fronto linijose moterys. Joms tenka didžiausias krūvis ir našta. Bet būtent jos labiausiai kenčia nuo pandemijos sukeltų pasekmių – fizinio, psichologinio ir ekonominio smurto. Investuoti į moteris, o ne į betoną Šiemet minėdamas Tarptautinę moters dieną Europos Parlamentas ragina valstybių vadovus atkreipti dėmesį į svarbų moterų vaidmenį COVID-19 krizės metu. Jos, rizikuodamos savo sveikata, dirba net ir visuotinio karantino sąlygomis. Slaugės, gydytojos, socialinės darbuotojos, vaistininkės, parduotuvių kasininkės. Vyrų čia gerokai mažiau. Jos priverstos nedirbti arba keisti darbo pobūdį, nes apribota viešbučių, kultūros ir maitinimo įstaigų, parduotuvių, kirpyklų ir turizmo veikla, apribotas darbas švietimo, vaikų ugdymo įstaigose. Čia taip pat daugiausiai moterų frontas. Ir visas šis moterų darbas net iki pandemijos – dažnai už ...

Su kokiais iššūkiais susiduria klausos negalią turinčios moterys pandemijos laikotarpiu?

Su kokiais iššūkiais susiduria klausos negalią turinčios moterys pandemijos laikotarpiu?

Pandemijos laikotarpiu ženkliai išaugus nedarbui, neįgaliųjų moterų  situacija darbo rinkoje tapo labai sudėtinga. Prie visų nedarbo sunkumų  prisideda  psichologinė įtampa dėl vaikų bei artimųjų, nerimas dėl sveikatos, įvairios baimės. Kadangi didelė dalis neįgalių moterų dirba fabrikuose, siuvyklose, parduotuvėse – šiuo metu daugelis iš jų yra prastovose. Jų atlyginimai siekia vos 400 – 500 eurų, o darbo praradimas dar labiau pablogina jų finansinę situaciją, o tai reiškia, kad  negalią turinti  moteris atsiduria ties skurdo riba ir patenka į dar didesnę socialinę atskirtį. Neįgaliosios sudaro  didelę mūsų visuomenės dalį, tačiau tik mažai daliai dirbti galinčių neįgaliųjų moterų pavyksta įsidarbinti. Tarp galinčių dirbti ir realiai dirbančių neįgalių asmenų atotrūkis yra didžiulis. Visuomenėje vyrauja požiūris, kad neįgalusis yra mažiau kompetentingas negu žm ...

Close