Sigita Mykolaitytė. Tik nesakyk, kad ir Tu feministė

Sigita Mykolaitytė. Tik nesakyk, kad ir Tu feministė

Tokius žodžius dažnai išgirstu iš žmonių, kurie mane pažįsta ir yra visai neblogos nuomonės apie mane. Bet kai mano pasisakymuose randa feminizmo užuominų, staiga labai nustemba: „kaip čia dabar yra – tokia „faina“, o feministė?“. Kažkodėl visuomenė vis dar bijo šio žodžio. Tačiau, kaip bebūtų gaila, visos fobijos kyla iš nežinojimo.  Akivaizdu, kad stereotipas, kai feministės paveikslas piešiamas kaip monstro, yra stipriai paveikęs žmones. Kaip atrodo feministė-monstrė? Kas pirmiausiai ateina visiems išsigandusiems į galvą? Tai neskustos pažastys ir kojos! Labai baisu! Netgi daug baisiau nei tai, kad JOS nekenčia vyrų arba net nori juos išnaikinti. Galiu tai ir patvirtinti, ir paneigti. Feminizmo raida labai ilga ir egzistuoja skirtingų krypčių feminizmas. Štai, pavyzdžiui, Valerie Solanas, dar 1967 m. parašiusi „Vyrų išnaikinimo draugijos manifestą“ ir kalėju ...

Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

TV reportažas suglumina. Veiksmas vyksta vieno rajono savivaldybėje. Gyvenvietė. 7 kilometrai nuo rajono centro. Buvusios mokyklos bendrabutis pertvarkytas į puikius socialinius būstus. Didžioji dalis lėšų iš 0,5 milijono eurų – ES parama. Rajono valdžia tik per vargus randa norinčių apsigyventi šiuose butuose, nors eilė socialiniam būstui gauti didelė.  Ir rajono meras, dešinysis politikas, pratrūksta (tiksli citata): „Mes nesuprantam, ko norim. Mes esam jau išpuikę nuo begalybės lengvatų, nuo begalybės pašalpų, nuo begalybės valdžios sudarytų sąlygų, kad mes galim naudotis viskuo. Atsisakyti gyventi tokiame bute yra nuodėmė.“ Ir pasiūlo išbraukti iš laukiančiųjų socialinio būsto eilės visus, kurie atsisakė valdžios pasiūlymo. Reportažo pabaiga. Čia kur toks rojus, kuriame skurstantieji yra išpuikę iki begalybės (visi iki vieno?) ir valdžios apkamšyti pūkinėmi ...

M. Jankauskaitė: prieš 100 metų moterys iškovojo demokratiją visai Lietuvai

M. Jankauskaitė: prieš 100 metų moterys iškovojo demokratiją visai Lietuvai

Prieš 100 metų buvo priimti Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai, kuriuose paskelbta: rinkimų teisę Lietuvoje turės visi – ir moterys, ir vyrai be jokių tautybės, tikėjimo, turto ir, žinoma, lyties apribojimų. Moterims JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, galiausiai Šveicarijoje teko laukti ilgiau. „Jeigu prieš šimtą metų Lietuvos moterys nebūtų išsikovojusios teisės balsuoti, šiandien mes negalėtume vadintis iš tiesų demokratine visuomene. Kovodamos už savo balsavimo teises jos iš esmės iškovojo demokratiją visai Lietuvai“, – sako socialdemokratė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė. Kita vertus, šis jubiliejus primena, kad už savo teises būtina kovoti ir būti pasirengus jas ginti. „Dabar moterys jau nebesitenkina visuotinio balsavimo teisėmis, reikalauja gilesnės demokratijos, kuri būtų pagrįs ...

Orinta Leiputė. Vyrų ir moterų atlyginimo skirtumai. Atverk akis

Orinta Leiputė. Vyrų ir moterų atlyginimo skirtumai. Atverk akis

Mes nuolat kalbame apie vyrų ir moterų atlyginimo skirtumus. Beveik visose pasaulio šalyse vidutiniai vyrų atlyginimai yra didesni už moterų. Paprastai moterys dirba prasčiau apmokamus darbus arba užima žemesnes pareigas, kas ir sąlygoja darbovietėse vyrų ir moterų atlyginimų vidurkių skirtumus. Labai nedaug moterų eina aukščiausias vadovaujamas pareigas ir apskritai, istoriniu požiūriu – visada moterys turėjo prastesnes karjeros galimybes nei vyrai. Moterų profesinėje karjeroje žymiai dažniau pasitaiko karjeros siekimo sąstingiai, nes tai lemia vaikų gimimas, auginimo atostogos, ligos, o vėliau ir senų tėvų slauga. Geriau apmokamų vadovaujamojo pobūdžio darbų ypač vengia dirbančios mamos, nes tokiam darbui reikia daug laiko ir energijos ir juos sunku suderinti su šeimos gyvenimu. Kartais, netgi jeigu moteris turi galimybę rinktis geriau apmokamą darbą toliau namų a ...

Dovilė Šakalienė. Kam reikalinga lyčių lygybė arba kuo bloga natūrali tvarka?

Dovilė Šakalienė. Kam reikalinga lyčių lygybė arba kuo bloga natūrali tvarka?

Natūrali tvarka yra labai paprasta. Gimei moterim – kaltink save. Tavo tikimybė patirti skurdą bei smurtą bus kur kas didesnė, užtat tikimybė gauti išsilavinimą ir užimti vadovaujančias pareigas bus ženkliai mažesnė; greičiausiai, Tu mažiau uždirbsi ir gausi mažesnę pensiją. Ir kuo labiau natūralioje, tradicines vertybes garbinančioje valstybėje gimei – tuo ryškesnis bus Tavo pažeminimas ir atskirtis. Kuo mažiau šalis saugo žmogaus teises, kuo mažiau jos politikoje lyčių lygybės elemento, tuo dažnesni ir sunkesni bus moterų ir mergaičių teisių pažeidimai. Tiesa, dar melskis, kad negimtum kaime, nes tuomet visi išvardinti sunkumai užgrius su keliaguba jėga. Kaip rodo išsamūs tyrimai – nuo Jungtinių Tautų agentūrų iki Europos Komisijos, nuo nevyriausybinių organizacijų iki nacionalinių vyriausybių duomenų rinkimo (išnašose pateiksiu tik keletą, nes Google rasite de ...

Raminta Popovienė. Negalią turinčios moterys – atskirtos ir atstumtos

Raminta Popovienė. Negalią turinčios moterys – atskirtos ir atstumtos

Kalbant apie moterų padėtį Lietuvoje, viena pažeidžiamiausių grupių – negalią turinčios moterys. Dažnai pasidžiaugiame ir didžiuojamės, kai tokios moterys tampa čempionėmis, jos geba pasiekti, atrodytų, neįmanomų aukštumų sporto, meno, verslo srityse. Tačiau aišku viena: joms siekti profesinės ir asmeninės laimės yra ypač sunku ir sudėtinga. Neįgalios moterys – viena labiausiai diskriminuojamų grupių Lietuvoje. Jolanta Beresnevičienė – nuostabi moteris, vadovaujanti Kauno krašto neįgaliųjų draugijai, patraukusi ir sužavėjusi savo regiono žmones taip, kad net pateko tarp šešių nominančių Metų kaunietės rinkimuose. Vis dėlto, finalinio apdovanojimų renginio scena buvo visiškai nepritaikyta dalyvei, turinčiai judėjimo negalią, nors organizatoriai apie Jolantos negalią žinojo iš anksto. Renginio metu nuspręsta Jolantą ant scenos užnešti. Moteris nesutiko, jai toks eksp ...

Close