švietimas Archives - Page 9 of 21

Vilija Targamadzė. O gal reikia keisti važnyčiotojus Bendrųjų programų rengimo perkėloje?

Susidaro įspūdis, kad kovo 31 d. paskelbti bendrųjų programų projektai skęsta pandemijos rūpesčių sraute. O jie turėtų sulaukti deramo dėmesio ir ypač tobulinimo įžvalgų, nes bendrosios programos (BP) ne vienerius metus lems ugdymo(-si) turinį bendrojo ugdymo mokykloje. Nedera pamiršti, kad BP projektai apima daugiau nei 30 dalykų, kurių nuo 2023 metų mokysis visi 1-10 klasių mokiniai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, stiprėja bendrųjų kompetencijų vaidmuo. Darosi vis svarbiau tikslingai siekti žinių, įgytus gebėjimus įveiklinti dinamiškose, dažnai nevienareikšmėse situacijose, nepamirštant ir kompetencijos būtino vertybinio aspekto. Tad jau mokykloje svarbu patirti, kad sudėtingais ryšiais susaistytame pasaulyje kiekvienas veiksmas gali turėti įvairių pasekmių, kad „Google“ naršyklėje vargiai rasime konkrečios problemos sprendimą(-us), o ir es ...

Tomas Bičiūnas. Tamsa ir chaosas ten, kur turėtų būti šviesa

Ingridos Šimonytės Vyriausybė atšventė šimtadienį. Premjerė žiniasklaidai pripažįsta, kad pirmasis šimtas dienų naujajai Vyriausybei lengvos nebuvo, tačiau patenkinamai vertina tiek savo, tiek ministrų kabineto narių darbą. Šimtadienį prieš mėnesį turėjo švęsti ir abiturientai. Bijau, kad jeigu kas nors jų pačių, tėvų ar mokytojų paklaustų, kaip jie vertina pirmąsias Vyriausybės darbo dienas, vertinimai, toli gražu, nebūtų palankūs. Tai, kas šiandien vyksta šalies švietimo sistemoje yra pats tikriausias chaosas, nuo kurio priklausys daugelio abiturientų likimai ir tolimesnis jų gyvenimas. Jau ne kartą kalbėjau apie tai, kad valdančioji dauguma pandemijos akistatoje didžiausią dėmesį turi skirti abiturientams, nes jiems šie, egzaminų, metai yra lemtingi. Ugdymo procesą perkėlus į nuotolį pastarieji, be kelių smulkesnių iniciatyvų, praktiškai palikti likimo valiai. ...

Tomas Bičiūnas. Ar šioje šalyje yra vietos jaunimui?

COVID-19 – didžiulė nelaimė ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Labiausiai liga pavojinga yra vyresnio amžiaus ir įvairiomis kitomis ligomis sergantiems žmonėms, tuo tarpu jauni žmonės šią ligą įveikia lengviau, dažnai sergama besimptome šios ligos forma. Tačiau nepaisant mažesnio šios ligos poveikio jaunų žmonių sveikatai, jos neigiama įtaka moksleiviams labai stipri. Švietimo, mokslo ir sveikatos ministerija iki šiol pripažįsta, kad tūkstančiai mokinių iki šiol susiduria su dideliais sunkumais dalyvaudami nuotolinio ugdymo procese. Vieniems trūksta kompiuterinės technikos, kitiems – tinkamo internetinio ryšio. Didelė dalis moksleivių susiduria su mokymosi motyvacijos stoka. Mokymasis klasėje disciplinuoja, tuo tarpu, sėdint namie prie kompiuterio, atsiranda įvairiausių kitų reikalų, kurie blaško ir mokytis nepadeda. Skaitmeninė mokymosi medžiaga taip pat i ...

Tomas Bičiūnas. Vyriausybės prioritetai: elitinės mokyklos išrinktiesiems ir pamiršti pedagogai

Vasario pabaigoje šalies Vyriausybė pradėjo viešas konsultacijas dėl teikiamų Vyriausybės programos prioritetų. Dėl parengto Vyriausybės programos priemonių plano surengtos 6 nacionalinio lygmens konsultacijos, per kurias aptartos regionų politikos, žaliojo kurso, atviros teisėkūros, viešojo valdymo, sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo, mokslo ir inovacijų bei kitos temos. Šie pasitarimai nebuvo vieninteliai oficialūs pasitarimai dėl Vyriausybės programos priemonių plano. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė per prioritetų pristatymą užsiminė, kad jos kuruojamoje srityje vyko apie keturiasdešimt susitikimų su įvairiais socialiniais partneriais, kurie pateikė nemažai siūlymų ruošiamam priemonių planui. Įdomi ne visų nuomonė Nepaisant didelio susitikimų ir diskusijų su socialiniais partneriais skaičiaus, panašu, kad ne visų socialinių partnerių ...

Vilija Targamadzė: Nacionalinis susitarimas dėl švietimo – iliuzija ar realybė?

Vėl grįžtama prie Nacionalinio susitarimo dėl švietimo. Klausimų yra gana daug. Ir drįstu suabejoti, ar visi jie apmąstyti. Keletą jų paryškinsiu. Ar tai iš tiesų bus Nacionalinis susitarimas dėl švietimo (Susitarimas), ar tik parlamentinių politinių partijų ir vienos kitos visuomeninės organizacijos parengtas kūrinys? Ar šis Susitarimas bus tik švietimo ar ir mokslo klausimais? Kaip plačiai bus diskutuojamas jo turinys ir ar bus atsižvelgiama į visuomenės nuomonę? Gal apsiribojama tik pristatymu? O kaip bus įforminamas jo statusas? Turint omenyje, kad įstatymų leidėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas (LRS), tai šis susitarimas turėtų būti patvirtintas LRS. Galų gale, ar šio dokumento įgyvendinimui bus finansiškai pagrįstas priemonių planas? O gal jį ištiks toks pat likimas kaip 2017 m. LRS patvirtintų Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių (joms nebuvo parengtas ...

Tomas Bičiūnas. Nuotolinis ugdymas – vaikai liks antriems metams?

Po pavasarinės, pirmosios COVID-19 pandemijos bangos buvo labai akivaizdu ir aišku, kad dar ne kartą ugdymo procesą mokyklose teks vykdyti nuotoliniu būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovai puikiai tai suprato, tačiau akivaizdu, jog buvusi vyriausybė iš esmės nepadarė namų darbų, kurie šiandien užtikrintų kokybišką ir nepertraukiamą ugdymo procesą. Negalima sakyti, jog visiškai nesiruošta nuotolinio ugdymo procesui. Nuveikta nemažai darbų, kurie šiandien jau eliminuoja didžiąją dalį problemų, su kuriomis, vykdant nuotolinį mokymo procesą, susidurdavo mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Vien tai, kad į pamokas, be didelio vargo, sugebėdavo prisijungti pašaliniai asmenys, buvo didžiulė problema, tačiau panašu, jog ją pavyko išspręsti. Deja, ugdymo procesui iš mokyklų persikėlus į namus, dar labiau sudėtingoje situacijoje atsidūrė socialiai pažeidžiamų ...

Pirmadienį – forumas „Skaitmeninė medžiaga: kokia ji turėtų būti, kad mokytojai galėtų veiksmingai ja pasinaudoti?“

Mokytojai, mokslininkai, švietimo ekspertai ir politikai pirmadienį renkasi į forumą, kuriame diskutuos ir pateiks siūlymus, kokia turėtų būti skaitmeninė medžiaga, kad mokytojai ir mokiniai galėtų veiksmingai ja pasinaudoti. Forumo iniciatorė Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė pažymi, kad skaitmeninis turinys mokykloms lig šiol yra išblaškytas, dalimi jo, dėl techninių kliūčių, lig šiol neįmanoma pasinaudoti. Parlamentarės teigimu, pandemija tik išryškino tas problemas, apie kurias švietimiečiai kalba jau seniai, tačiau iš šios situacijos galima pasimokyti ir pagaliau imtis konkrečių veiksmų. „Skaitmeninis turinys chaotiškas, kai kada – beviltiškai pasenęs. Tačiau kaip gali būti kitaip, jei iki šiol nėra net skaitmeninės medžiagos kokybinių kriterijų? Dabar yra pats laikas investuoti į kokybišką turinį, kuris būtų naudingas ir mokytojams, ir mokiniams ...