Arkadijus Vinokuras. Dešiniųjų švietimo politika suklups ant istorinių tiesų

Arkadijus Vinokuras. Dešiniųjų švietimo politika suklups ant istorinių tiesų

Kol politikai leis sau spekuliuoti istorine tiesa balindami neišbalinamas dėmes, tol etišką politinę kultūrą matysime kaip savo ausis. Šiuolaikinę, demokratiniais principais grįstą  švietimo politikos ir  pedagogikos reformą  galėsime pamiršti. Toliau bus velkamasi karbauskių ir dešiniųjų radikalų nurodyta kryptimi. Galiausiai, įstrigsime normaliam žmogui nesuprantamoje, absurdiškoje „gera morale“ grindžiamoje švietimo politikoje. Štai Laisvės partija savo švietimo politikos reformos programoje rašo: „13. Parengti tautinių mažumų švietimo strategiją, kuria būtų siekiama spręsti ugdymo kokybės netolygumus bei švietimo paslaugų prieinamumo klausimus visoje Lietuvoje.“. Įdomu, kaip konkrečiai Laisvės partija šią programinę nuostatą  ruošiasi  įgyvendinti? Antraip nei liberalų ir ypač Laisvės partijos siūloma tikėtinai demokratinio švietimo politika, konservatoriai nes ...

Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. – nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Kai kurie verslininkai, siekiantys iš gamybos susižerti kuo daugiau pinigų, mieliau teršia gamtą ar susimoka simbolinę baudą, nei sumoka už teršalų išvalymą. Tokiems net garsioji Šiaurės ind ...

Signalai iš mokyklų – nuotoliniu būdu vėl dalijamos užduotys, tėvai priversti samdyti korepetitorius

Signalai iš mokyklų – nuotoliniu būdu vėl dalijamos užduotys, tėvai priversti samdyti korepetitorius

Lietuvoje daugėjant Covid-19 infekcijos užsikrėtimų ir vėl griežtinant apsaugos nuo viruso priemones – vis daugiau signalų iš moksleivių tėvų dėl nuotolinio mokymo, kad nemažai vaikų negauna tinkamo visaverčio ugdymo. Dalis mokyklų dėl atsirandančių užsikrėtimų atvejų vėl turi moksleivius mokyti nuotoliniu būdu, o kita dalis nuo pat mokslo metų pradžios taiko mišrų mokymo būdą – derindama nuotolinį mokymą su įprastu. „Deja, ką mes girdime per susitikimus su rinkėjais, kurių daugelis yra moksleivių tėvai, kad jų vaikai nuotolinio mokymo metu vėl tik gauna užduotis, o savaitę, kai eina į mokyklą – tiesiog atsiskaito, ką patys išmoko. Tačiau pamokų su dėstymu, vaizdu ir garsu vyksta labai mažai. Vaikai arba jų tėvai turi patys bandyti įsisavinti naujas temas, domėtis ir aiškintis. Tačiau ne visiems tam pakanka gebėjimų ir motyvacijos. Švietimo, mokslo ir sporto mini ...

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Jau trisdešimt metų, kai Lietuva nepriklausoma ir kuria demokratinę valstybę. Visuomenės virsmo procese įvyko įvairiausių pokyčių. Ypač jie ryškūs švietimo srityje. 1773 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė (Abiejų Tautų Respublika) įkūrė Edukacinę komisiją, kuri realiai buvo pirmoji Švietimo ministerija Europoje, pradėjusi pasaulietiškai valdyti švietimą. Komisija paskelbė edukacinę misija: „Tegul vaikai pažįsta žemę, kuri juos peni ir nešioja, namus, kuriuose gyvena, duoną, kurią valgo“. Tai buvo laikmečio reikalavimas. Vyžočius reikėjo šiek tiek pamokyti, kad jie galėtų savarankiškai būti ir gelbėti iš tamsos, suteikti minimalias žinias reikalingas gyvenimui. Šis laikmetis kelia žmogui visiškai kitokius reikalavimus. Štai šių laikų edukacinė misija: „Užtikrinti kiekvienam žmogui atitinkančias jo amžių, interesus, gebėjimus tokias žinių vi ...

Matas Skamarakas. Palikti „antriems“ metams

Matas Skamarakas. Palikti „antriems“ metams

Prisipažinsiu, taip neramu dar nebuvo nei vienų mokslo metų pradžioje. COVID-19 grėsmė kaip niekada didelė, o matant pastarųjų savaičių tendencijas, labai panašu, jog kaukės ilgainiui bus privalomos ne tik didžiuosiuose prekybos centruose ar renginių metu, tačiau ir mokyklose. Galiausiai, tik laiko klausimas, kada mokykloms teks grįžti prie nuotolinio mokymo. Ar esame tam pasiruošę? Daugelis šalies mokyklų naujuosius mokslo metus pradėjo nespėjusios pasirengti pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas rekomendacijas. Tiesą pasakius, ir pati ministerija šią rugsėjo pirmąją pasitiko, nepadariusi privalomų namų darbų. Pedagogams, kurie turės užtikrinti pilnavertį mokymosi procesą, trūksta elementarių priemonių: iki šiol ne visi mokytojai yra aprūpinti darbiniais kompiuteriais ir dirba su savais, kuriems, kaip jau parodė pirmoji koronaviruso sukelta pand ...

Orinta Leiputė. Ikimokyklinis ugdymas – kiekvienam vaikui

Orinta Leiputė. Ikimokyklinis ugdymas – kiekvienam vaikui

Kokybiškas, nemokamas ikimokyklinis ugdymas turi būti prieinamas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar šeimos socialinės padėties. Lietuvoje veikia apie 1300 ikimokyklinio ugdymo įstaigų (skaičiuojant kartu su ikimokyklinio ugdymo grupėmis bendrojo ugdymo mokyklose), kuriose ugdoma kiek daugiau nei 100 000 vaikų. Jų ugdymui skiriama apie 300 mln. eurų (valstybės, savivaldybės lėšos ir tėvų įnašai). Jeigu analizuosime ikimokyklinio ugdymo prieinamumą skirtingose savivaldybėse, tai jis svyruoja nuo 14 iki 67 procentų (Valstybinio audito ataskaita, 2018 m.). Taigi, ne visos savivaldybės gali pasigirti, kad pakanka vietų valstybiniuose darželiuose. Turtingesnės šeimos samdo aukles ar veda vaikus į privačias ugdymo įstaigas, o ką daryt gyvenantiems kukliau? Dauguma šeimų pageidauja vesti vaikus į valstybinį darželį, o kai negauna vie ...

Liutauras Gudžinskas. Kaip pasiekti nacionalinį susitarimą dėl rugsėjo pirmosios

Liutauras Gudžinskas. Kaip pasiekti nacionalinį susitarimą dėl rugsėjo pirmosios

Mokytojai veržiasi per langus, ministrės atstatydinimas su trenksmu, uždaromas Vilniaus universitetas, prasti matematikos egzamino rezultatai, pasimetimas ir nepasitenkinimas ugdymo įstaigose karantino metu – švietimo sistemai šie ketveri metai buvo tikrai nelengvi. Ar galima išeitis? Dažnai sakome: Lietuva neturi gausių išteklių – išskyrus savo žmones. Kartais giriamės didžiausiu aukštąją mokyklą pabaigusių nuošimčiu mūsų šalyje tarp ES valstybių narių. Tačiau atsiras, kas primins: pagal mokinių testų rezultatus velkamės Europos uodegoje. Kai broliai estai, latviai ir lenkai – priekyje. Deja, pastarasis rodiklis geriau atspindi mūsų švietimo padėtį. Pašaukimas – gražu ir svarbu. Tačiau tam, kad mokytojas jo neprarastų ir nenusiviltų, jam turi būti ir sudaromos deramos darbo sąlygos, ir tinkamai atlyginama. Giluminiai garsiosios Suomijos švietimo sistemos tyrim ...

Close