Socialdemokratai: Nacionalinis susitarimas dėl gynybos – tai įpareigojimas sparčiai tobulėti

Socialdemokratai: Nacionalinis susitarimas dėl gynybos – tai įpareigojimas sparčiai tobulėti

Penktadienį parlamentinių partijų pasirašomas nacionalinis susitarimas dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo – tai įsipareigojimas susitvarkyti namų darbus ir vystyti šalies gynybos infrastruktūrą, pabrėžia socialdemokratai. Susitarimą socialdemokratų vardu Seime pasirašiusi partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė padėkojo susitarimą rengusioje darbo grupėje partijai atstovavusiai savo pavaduotojai Dovilei Šakalienei ir akcentavo aktualiausius uždavinius. „Rengiant susitarimą, socialdemokratai reikalavo dėmesio infrastruktūros plėtros, ginkluotės įsigijimo ir sąjungininkų pajėgų priėmimo klausimams. Tam, kad šalis būtų pajėgi sklandžiai priimti dešimtis tūkstančių sąjungininkų karių, turime pasirūpinti daugeliu aspektų. Be to, privalome nešykštėti išteklių, laiko ir sumanumo stiprindami civilinės saugos siste ...

V.Blinkevičiūtė paaiškino, kodėl socialdemokratai nesijungia prie opozicinių frakcijų koalicijos, įvertino „valstiečių“ lyderių elgesį

V.Blinkevičiūtė paaiškino, kodėl socialdemokratai nesijungia prie opozicinių frakcijų koalicijos, įvertino „valstiečių“ lyderių elgesį

Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad opozicinių Seimo frakcijų rašytinis bendradarbiavimo susitarimas – pernelyg sureikšmintas klausimas. Jos teigimu, socialdemokratai, kaip ir iki šiol, sėkmingai dirbs opozicijoje ir nepasirašę bendradarbiavimo sutarties su „valstiečių“ ir „darbiečių“ Seimo frakcijomis. Apie tai V. Blinkevičiūtė kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“. – Dėl kokių priežasčių prie opozicinių frakcijų susitarimo neprisijungta? Manome, jog kaip opozicinė frakcija ir vienintelė kairioji partija Lietuvoje, puikiai veikiame opozicijoje savarankiškai. Negi gali kažką pakeisti rašytiniai susitarimai ar opozicijos lyderio postas? Tai nėra pagrindinis dalykas. Mes visą laiką svarstėme ir svarstysime vienus ar kitus įstatymų projektus, tarsimės ir su opozicinėmis partijomis. Negali būti tokios politi ...

Nacionalinis susitarimas dėl švietimo: tik gandai ir kontroversijos, valdantieji vėl slapukauja

Nacionalinis susitarimas dėl švietimo: tik gandai ir kontroversijos, valdantieji vėl slapukauja

Nors Nacionalinio susitarimo dėl švietimo siekis įrašytas XXVIII Vyriausybės programoje, jo rengimo procesą gaubia gandai, politikai skundžiasi, kad jų nepasiekia informacija iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM). Savo programoje Vyriausybė įsipareigojo parengti ir įgyvendinti „nacionalinį švietimo susitarimą, kurio pagrindinis tikslas – kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“. Susitarimą žadėta rengti „kartu su visomis politinėmis jėgomis, mokytojais, tėvais, mokiniais, visuomene.“ „Deja, šis procesas vyksta vangiai“, – sako Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, viena iš pirminės susitarimo idėjos, paskelbtos 2019-aisiais, iniciatorių. „Mano galva, judama ne ta kryptimi – dera pirma susitarti dėl siekinių, o dabar tariamasi dėl principų i ...

Siūlymai tikslingam ir veiksmingam pedagogų profesiniam tobulėjimui stiprinti

Siūlymai tikslingam ir veiksmingam pedagogų profesiniam tobulėjimui stiprinti

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narė prof. Vilija Targamadzė ketvirtadienį (balandžio 29 d.) teikia Seimui Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, skirtą pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo veiksmingumui padidinti. Pedagogų kvalifikacija ir nuolatinis profesinis tobulėjimas yra esminė švietimo kokybės ir mokinių aukštesnių pasiekimų prielaida. Tarptautinio EBPO tyrimo TALIS (2018 m.) duomenimis, Lietuvos pagrindinės mokyklos mokytojai tarp EBPO valstybių užima pirmąją vietą pagal dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo veikloje. Tačiau net 43 proc. Lietuvos mokytojų teigia, kad nėra tinkamo profesinio tobulėjimo pasiūlos. Švietimo įstatymo pakeitimais siekiama suformuoti atvirą pedagoginių darbuotojų profesinio tobulėjimo sistemą: kvalifikacijos tobulinimo programas tikslingai nukreipti strateginiams švietimo uždaviniams įgyvendinti (23 straipsnio 5 dal ...

Vilija Targamadzė: Nacionalinis susitarimas dėl švietimo – iliuzija ar realybė?

Vilija Targamadzė: Nacionalinis susitarimas dėl švietimo – iliuzija ar realybė?

Vėl grįžtama prie Nacionalinio susitarimo dėl švietimo. Klausimų yra gana daug. Ir drįstu suabejoti, ar visi jie apmąstyti. Keletą jų paryškinsiu. Ar tai iš tiesų bus Nacionalinis susitarimas dėl švietimo (Susitarimas), ar tik parlamentinių politinių partijų ir vienos kitos visuomeninės organizacijos parengtas kūrinys? Ar šis Susitarimas bus tik švietimo ar ir mokslo klausimais? Kaip plačiai bus diskutuojamas jo turinys ir ar bus atsižvelgiama į visuomenės nuomonę? Gal apsiribojama tik pristatymu? O kaip bus įforminamas jo statusas? Turint omenyje, kad įstatymų leidėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas (LRS), tai šis susitarimas turėtų būti patvirtintas LRS. Galų gale, ar šio dokumento įgyvendinimui bus finansiškai pagrįstas priemonių planas? O gal jį ištiks toks pat likimas kaip 2017 m. LRS patvirtintų Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių (joms nebuvo parengtas ...

Algis Vaičeliūnas. Gynybos finansavimas be populizmo šešėlio: kiek Lietuvoje valstybininkų?

Algis Vaičeliūnas. Gynybos finansavimas be populizmo šešėlio: kiek Lietuvoje valstybininkų?

Politinėms partijoms, 2018 m. pasirašiusioms susitarimą dėl gynybos biudžeto augimo iki 2,5 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP), artėjanti ekonomikos krizė gali tapti gera priedanga ir pasiaiškinimu kodėl nevykdomi populistiniai pažadai. Tačiau lazda turi du galus – ši krizė valdančiajai daugumai taps ir išbandymu, kaip bent užtikrinti gynybos finansavimo „grindimis“ vadinamų 2 proc. nuo BVP skyrimą.  Šis įsipareigojimas turi būti vykdomas ne tik dėl to, kad įsipareigota NATO aljansui, o tam, kad būtų tinkamai pasirengta ir gebama apginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Iki 2014 m. Rusijos aiškiai Kryme pademonstruoto civilizuoto pasaulio taisyklių ir susitarimų nesilaikymo gynybos finansavimas Lietuvoje buvo podukros vaidmenyje.  Juk tuo metu gynybai buvo skiriama mažiausiai tarp NATO šalių – vos 0,77 proc. nuo BVP. Tuometiniai įvykiai Ukrainoje s ...

G. Paluckas apie premjero manevrą: problemų priežastis – ne ministrų pavardės

G. Paluckas apie premjero manevrą: problemų priežastis – ne ministrų pavardės

Ministrų keitimas atveria duris diskusijai ir galimam politinių partijų susitarimui, kuris mažintų visuomenėje kylančias socialines įtampas, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Gintautas Paluckas. Anot LSDP pirmininko, premjeras Saulius Skvernelis, pranešęs apie trijų ministrų keitimą, panašu, pripažįsta savo klaidas. Tačiau sisteminės problemos niekur nedings – pats Vyriausybės vadovas ir finansų ministras yra atsakingi už „minimalios valstybės" projekto įgyvendinimą. „Problemas premjeras mėgina suasmeninti. Kitaip tariant, galvoja, kad nuleidus kraują, žmonės pamirš, kad tai yra pačios Vyriausybės sukurtos problemos. Net ir pakeitus ministrus socialinės įtampos išliks, nes jų priežastis – ne ministrų „grožis", o Vyriausybės pastangos mažinti visuomenei reikalingų viešųjų paslaugų apimtį ir prieinamumą per klaidingas reformas", - sako G. ...

Close