Nacionalinis susitarimas dėl švietimo: tik gandai ir kontroversijos, valdantieji vėl slapukauja

Nacionalinis susitarimas dėl švietimo: tik gandai ir kontroversijos, valdantieji vėl slapukauja

Nors Nacionalinio susitarimo dėl švietimo siekis įrašytas XXVIII Vyriausybės programoje, jo rengimo procesą gaubia gandai, politikai skundžiasi, kad jų nepasiekia informacija iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM). Savo programoje Vyriausybė įsipareigojo parengti ir įgyvendinti „nacionalinį švietimo susitarimą, kurio pagrindinis tikslas – kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“. Susitarimą žadėta rengti „kartu su visomis politinėmis jėgomis, mokytojais, tėvais, mokiniais, visuomene.“ „Deja, šis procesas vyksta vangiai“, – sako Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, viena iš pirminės susitarimo idėjos, paskelbtos 2019-aisiais, iniciatorių. „Mano galva, judama ne ta kryptimi – dera pirma susitarti dėl siekinių, o dabar tariamasi dėl principų i ...

Siūlymai tikslingam ir veiksmingam pedagogų profesiniam tobulėjimui stiprinti

Siūlymai tikslingam ir veiksmingam pedagogų profesiniam tobulėjimui stiprinti

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narė prof. Vilija Targamadzė ketvirtadienį (balandžio 29 d.) teikia Seimui Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, skirtą pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo veiksmingumui padidinti. Pedagogų kvalifikacija ir nuolatinis profesinis tobulėjimas yra esminė švietimo kokybės ir mokinių aukštesnių pasiekimų prielaida. Tarptautinio EBPO tyrimo TALIS (2018 m.) duomenimis, Lietuvos pagrindinės mokyklos mokytojai tarp EBPO valstybių užima pirmąją vietą pagal dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo veikloje. Tačiau net 43 proc. Lietuvos mokytojų teigia, kad nėra tinkamo profesinio tobulėjimo pasiūlos. Švietimo įstatymo pakeitimais siekiama suformuoti atvirą pedagoginių darbuotojų profesinio tobulėjimo sistemą: kvalifikacijos tobulinimo programas tikslingai nukreipti strateginiams švietimo uždaviniams įgyvendinti (23 straipsnio 5 dal ...

Vilija Targamadzė: Nacionalinis susitarimas dėl švietimo – iliuzija ar realybė?

Vilija Targamadzė: Nacionalinis susitarimas dėl švietimo – iliuzija ar realybė?

Vėl grįžtama prie Nacionalinio susitarimo dėl švietimo. Klausimų yra gana daug. Ir drįstu suabejoti, ar visi jie apmąstyti. Keletą jų paryškinsiu. Ar tai iš tiesų bus Nacionalinis susitarimas dėl švietimo (Susitarimas), ar tik parlamentinių politinių partijų ir vienos kitos visuomeninės organizacijos parengtas kūrinys? Ar šis Susitarimas bus tik švietimo ar ir mokslo klausimais? Kaip plačiai bus diskutuojamas jo turinys ir ar bus atsižvelgiama į visuomenės nuomonę? Gal apsiribojama tik pristatymu? O kaip bus įforminamas jo statusas? Turint omenyje, kad įstatymų leidėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas (LRS), tai šis susitarimas turėtų būti patvirtintas LRS. Galų gale, ar šio dokumento įgyvendinimui bus finansiškai pagrįstas priemonių planas? O gal jį ištiks toks pat likimas kaip 2017 m. LRS patvirtintų Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių (joms nebuvo parengtas ...

Algis Vaičeliūnas. Gynybos finansavimas be populizmo šešėlio: kiek Lietuvoje valstybininkų?

Algis Vaičeliūnas. Gynybos finansavimas be populizmo šešėlio: kiek Lietuvoje valstybininkų?

Politinėms partijoms, 2018 m. pasirašiusioms susitarimą dėl gynybos biudžeto augimo iki 2,5 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP), artėjanti ekonomikos krizė gali tapti gera priedanga ir pasiaiškinimu kodėl nevykdomi populistiniai pažadai. Tačiau lazda turi du galus – ši krizė valdančiajai daugumai taps ir išbandymu, kaip bent užtikrinti gynybos finansavimo „grindimis“ vadinamų 2 proc. nuo BVP skyrimą.  Šis įsipareigojimas turi būti vykdomas ne tik dėl to, kad įsipareigota NATO aljansui, o tam, kad būtų tinkamai pasirengta ir gebama apginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Iki 2014 m. Rusijos aiškiai Kryme pademonstruoto civilizuoto pasaulio taisyklių ir susitarimų nesilaikymo gynybos finansavimas Lietuvoje buvo podukros vaidmenyje.  Juk tuo metu gynybai buvo skiriama mažiausiai tarp NATO šalių – vos 0,77 proc. nuo BVP. Tuometiniai įvykiai Ukrainoje s ...

G. Paluckas apie premjero manevrą: problemų priežastis – ne ministrų pavardės

G. Paluckas apie premjero manevrą: problemų priežastis – ne ministrų pavardės

Ministrų keitimas atveria duris diskusijai ir galimam politinių partijų susitarimui, kuris mažintų visuomenėje kylančias socialines įtampas, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Gintautas Paluckas. Anot LSDP pirmininko, premjeras Saulius Skvernelis, pranešęs apie trijų ministrų keitimą, panašu, pripažįsta savo klaidas. Tačiau sisteminės problemos niekur nedings – pats Vyriausybės vadovas ir finansų ministras yra atsakingi už „minimalios valstybės" projekto įgyvendinimą. „Problemas premjeras mėgina suasmeninti. Kitaip tariant, galvoja, kad nuleidus kraują, žmonės pamirš, kad tai yra pačios Vyriausybės sukurtos problemos. Net ir pakeitus ministrus socialinės įtampos išliks, nes jų priežastis – ne ministrų „grožis", o Vyriausybės pastangos mažinti visuomenei reikalingų viešųjų paslaugų apimtį ir prieinamumą per klaidingas reformas", - sako G. ...

Juozas Olekas. Kaip ginsime Lietuvą?

Juozas Olekas. Kaip ginsime Lietuvą?

Nacionalinis mūsų šalies saugumas yra pamatinė vertybė: socialdemokratai niekuomet jos neginčijo. Atvirkščiai, mes prisidėjome ir tikrai didžiuojamės, kad Lietuva, viena iš nedaugelio valstybių, pasiekė ir viršijo šioje srityje iškeltus tikslus ir įsipareigojimus NATO. O dabar – siūlomu partijų susitarimu dėl gynybos – tiesiog nematome prasmės susiaurinti valstybės saugumo poreikių vien iki karinės galios stiprinimo. Būtų teisinga išlaikyti dabartinį finansavimą krašto apsaugai ar truputį daugiau esant poreikiui ar pasitelkus specialias programas. Jeigu nuolatos skirsime gynybai lėšų tiek, kiek dabar (pavyzdžiui, šiemet – 873 mln. eurų), galėsime palaikyti pakankamai aukštą kariuomenės pasirengimo lygį. Skyrus papildomų lėšų kitiems sektoriams, galima vertinti, ar reikalingas didesnis finansavimas krašto apsaugai. Dėl visuotinės karinės tarnybos visuomet laiki ...

LSDP pirmininkas G. Paluckas: siūlome investuoti į minkštąjį saugumą

LSDP pirmininkas G. Paluckas: siūlome investuoti į minkštąjį saugumą

Krašto apsaugos finansavimas turėtų priklausyti nuo šalies ekonominio augimo perspektyvų, tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti visuomenės atsparumu: nacionalinis saugumas yra galia ir valia priešintis. Tokios nuomonės laikosi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Vyriausybės siūlomą partijų susitarimą dėl gynybos politikos, kurio projekte skelbiama, kad 2030 metais gynybai būtų skiriama 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), G. Paluckas siūlo koreguoti. „Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo, nes saugumas, mūsų požiūriu, yra galia ir valia priešintis. Nepasitikėjimas valstybe, nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, emigracija, demografinės problemos rodo, kad visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta ir tam reikia skirti deramą dėmesį“, – pabrėžia G. Paluckas. Visa t ...

Close