ang, Author at LSDP - Page 126 of 181

Lukas Vaigauskas. Selektyvi laisvė arba kurdai konservatorių „vanagams“ yra antrarūšiai žmonės

Įsivaizduokit: vieną dieną kovoji už savo garbę ir orumą, sieki sukurti savo valstybę ar bent jau įgyti teisę minimaliai lemti tai, kaip gyveni. Aplink mirtis, kraujas, skausmas. O kitą dieną supranti, jog esi vienas. Tavo artimiausias sąjungininkas nusprendė pasitraukti ir tave palikti. Kokios mintys turėtų apnikti po kelerių metų nesiliaujančios kovos? Būtent tokioje situacijoje šiandien yra Rožavos regione šiaurės Sirijoje kovojantys kurdai. Tarsi to būtų negana, iš vienos pusės juos spaudžia turkai, kurių prezidentas grasina dar labiau padidinsiantis apsukas, o kitoje pusėje – Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas, kurio didžiausia ir stipriausia sąjungininkė yra Rusija. Tarsi tarp kūjo ir priekalo, kai vienintelė galimybė išgyventi – pasirinkti mažesnę blogybę. Kurdams teko sudaryti sąjungą su Basharu al-Assadu tam, kad nereikėtų kariauti dviejuose frontuose ...

Orinta Leiputė. Senjorai nusipelno ne proginio dėmesio, o realios pagalbos

Spalis – senjorų mėnesis. Jo metu stengiamasi atkreipti dėmesį į senyvo amžiaus žmonių padėtį, gyvenimo kokybę, sveikatą, užimtumą ir kitus dalykus. Ir nors šiuo metu socialiniai tinklai mirga nuo sveikinimų, netrūksta skelbiamų nemokamų renginių senjorams, kur kas svarbiau yra spręsti, kaip realiai padidinti pensijas, kaip užtikrinti, kad sveikatos ir socialinės paslaugos būtų labiau prieinamos, ką padaryti, kad senjorų gyvenimo kokybė ir psichosocialinė sveikata būtų geresnė. Dėmesys malonus visiems, tačiau fragmentiškos labdaros akcijos nesprendžia esamų problemų ir, manau, kartais net turi neigiamos įtakos savivertei. Juk žmogus geriausiai jaučiasi tada, kai yra laisvas spręsti pats. Nemanau, kad gali jaustis laimingu, kai esi priverstas nuolat ieškoti maisto produktų nukainuotų prekių lentynose ar pirkti juos „laimės valandomis“, kai gali dėvėti tik artimųjų a ...

Liutauras Gudžinskas. Prezidentės vištakumas

Liutauras Gudžinskas: Prezidentės vištakumas Negražiai parašiau. Bet turiu priežasčių. Antraštė turi būti kibi. Tai viena. Antra – D.Grybauskaitė yra neteisi. Arba ji nemato realios padėties. Arba aklai tiki visuomenės užuomaršumu. Trečiadienį buvusi vadovė taip bylojo: „Kurti gerovės valstybę per visuotinį mokesčių padidinimą tai taip pat yra klaidinga, todėl kad būtina sudaryti sąlygas ekonomikai vystytis, uždirbti pinigus, o ne mėginti apiplėšti arba perdalinti. Čia labiau primena bolševizmo laikus, o ne dabartinę ekonominę situaciją šalyje ir 21 amžių“. Hm, gal net prezidentė – komunistė? Neramu skaityti tokias klišes. Robino Hudo pamėklės. Mokesčiai – tai apiplėšimas ir perdalinimas! Sako buvusi valstybės galva. Kas tie plėšikai-bolševikai? Turbūt pirmiausia mokytojai. Ir gydytojai, ir slaugai. Darželių auklėtojai. Mokslininkai ir dėstytojai. Kultūros ir ...

Seimas nori kurti dar vieną biudžetinę įstaigą

Seimo nariai vėl grįžo prie diskusijų šeimos klausimais. Seime priimtu įstatymu buvo numatyta Nacionalinė šeimos taryba, kuri patarinėtų Seimui šeimos klausimais. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė, kad Nacionalinė šeimos taryba būtų steigiama kaip nauja biudžetinė įstaiga. Komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas nepritarė ir nebalsavo už tokį sprendimą. Vėl kuriamų įstatymų užribyje gali atsidurti be santuokos gyvenantys partneriai ir jų vaikai. „Įstatymų projektus vertinti, kad jie nepadarytų žalos Lietuvos šeimoms, galima ir reikia. Bet kam steigti dar vieną biudžetinę įstaigą su vadovu, kuriam reikės biuro, administracinio aparato, ir visa tai reikės finansuoti iš biudžeto. Juk kalbame apie tai, kaip mažinsime biurokratiją ir išlaidas jai. Valdantieji naikina gyventojams reikalingas valstybės tarnybas, o dabar steigia naują, kuri ...

Derybos dėl BREXIT, klimato kaitos svarba 2020-ųjų EP biudžetui

Šią savaitę Strasbūre tikrai daug dėmesio skyrėme deryboms dėl BREXIT ir išstojimo padariniams spręsti, tačiau kiti klausimai taip pat nebuvo pamiršti. Prieš daugiau nei dešimt metų įkurtas prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas teikia paramą žmonėms, netekusiems darbo dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, vykstančių dėl globalizacijos, pavyzdžiui, kai uždaroma didelė bendrovė arba gamykla perkeliama už ES ribų, arba dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės. Plenarinės sesijos dalyviai pritarė mano rengtam pranešimui dėl šio fondo panaudojimo švelninant galimo BTEXIT be susitarimo pasekmes. Pakeitimais nustatoma, kad atleidimai iš darbo, kurie būtų susiję su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos be susitarimo, patektų į EGF taikymo sritį. Tuo ketinama pasiųsti politinę žinią, kad EGF galėtų veiksmingai reaguoti ir siūlyti ...

Mindaugas Sinkevičius. Griežti savivaldybių skolinimosi apribojimai stabdo šalies regionų plėtrą

Saviti, patrauklūs, patogūs gyventi, gyvybingi – tokius šalies regionus norime ir siekiame matyti ateityje. Būtent tokias pagrindines sąlygas galėtume išskirti tam, kad Lietuvos regionai išliktų ir stiprėtų. Vietos valdžios atstovai stengiasi atskleisti savivaldybės ir regiono savitumą, pritraukti investuotojų, gerinti gyvenimo kokybę ir regiono patrauklumą. Tačiau kaip įgyvendinti idėjas, kai užmojus riboja tokie griežti skolinimosi limitai? Reikėtų pabrėžti, kad savivaldybės skolinasi ne tam, jog padengtų einamas išlaidas, o tam, kad sėkmingai įgyvendintų įvairių sričių investicinius projektus – švietimo, sporto, transporto infrastruktūros, viešųjų erdvių sutvarkymo ir kt. Prie minėtų projektų įgyvendinimo didele dalimi savivaldybės turi prisidėti savo lėšomis. Šiuo metu savivaldybei per metus leidžiama pasiskolinti tik tokią sumą, kurią ji numato tais metais ...

Socialdemokratai ragina spręsti švietimo krizę: šimtai mokyklų – vis dar be vadovų

Šimtai Lietuvos mokyklų, neturinčių nuolatinių vadovų – aiškus signalas, kad direktorių atrankos tvarka prasilenkia su realybe ir valdantieji šią problemą turėtų spręsti nedelsiant, teigia Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas. Pasak socialdemokrato, susiklosčiusi situacija – kritinė: savivaldybių duomenimis, iki spalio 1 d. buvo paskelbti 159 konkursai eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas, tačiau pavyko išrinkti 60 įstaigų direktorius. Beveik 100 konkursų, anot J. Sabatausko, sužlugo. „Kai kur net neatsiranda norinčių kandidatuoti į mokyklos direktorius. Atsakomybė čia didžiulė, ypač po etatinio apmokėjimo įvedimo, o kandidato kompetencijų vertinimo kriterijai labai sudėtingi. Ką reiškia mokyklai dirbti be nuolatinio vadovo? Nukenčia viso darbo organizavimas, sudėtinga ir mokytojams, krenta mokinių mokslo kokybė. Valdantieji turi nedelsdami taisyti situaci ...