Šimtai Lietuvos mokyklų, neturinčių nuolatinių vadovų – aiškus signalas, kad direktorių atrankos tvarka prasilenkia su realybe ir valdantieji šią problemą turėtų spręsti nedelsiant, teigia Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas.

Pasak socialdemokrato, susiklosčiusi situacija – kritinė: savivaldybių duomenimis, iki spalio 1 d. buvo paskelbti 159 konkursai eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas, tačiau pavyko išrinkti 60 įstaigų direktorius. Beveik 100 konkursų, anot J. Sabatausko, sužlugo.

„Kai kur net neatsiranda norinčių kandidatuoti į mokyklos direktorius. Atsakomybė čia didžiulė, ypač po etatinio apmokėjimo įvedimo, o kandidato kompetencijų vertinimo kriterijai labai sudėtingi. Ką reiškia mokyklai dirbti be nuolatinio vadovo? Nukenčia viso darbo organizavimas, sudėtinga ir mokytojams, krenta mokinių mokslo kokybė. Valdantieji turi nedelsdami taisyti situaciją: peržiūrėti atrankos kriterijus, įvertinti direktorių atsakomybių ir savarankiškumo ribas”, - teigia J. Sabatauskas.

Politikas laikosi nuomonės, kad kelerius metus tebesitęsiantys valdančiųjų ir švietimo bendruomenės nesutarimai artėja prie kritinės ribos. J. Sabatausko žodžiais, „valdantieji jau ne kartą apgavo švietimo bendruomenę“.

„Kelerius metus iš eilės „valstiečiai“ neišpildo savo duotų pažadų dėl mokytojų atlyginimų. Negalima daugiau rizikuoti ir taip jau neblizgančia lietuviška švietimo kokybe. Nacionalinę idėją „mokytojas – prestižinė profesija“ valdantieji, panašu, pavertė parodija. Tai liudija ir tolimesni jų žingsniai – biudžete vėl nepaisoma parašais patvirtintų valdžios susitarimų su mokytojais“, - primena J. Sabatauskas.

Praėjusių metų žiemą, maždaug mėnesį, streikavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai. Streiko metu atsistatydino tuometinė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė. Apie streikus švietimo bendruomenės atstovai užsimena ir šiemet: apie planuojamą streiką jau paskelbė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.