Liutauras Gudžinskas. Keturios seserys, arba kuo tiki socialdemokratai

Liutauras Gudžinskas. Keturios seserys, arba kuo tiki socialdemokratai

Keturi – tai pats mažiausias sudėtinis skaičius. Veikiausiai dėl šios unikalios matematinės savybės jis įvairiose pasaulio kultūrose buvo ir yra suvokiamas kaip užbaigtumo ir pilnumo simbolis.  Politikoje ši ketvirtybės prielaida yra svarbi bent vienu aspektu. Tai esminis priešnuodis prieš visa ko supaprastinimą ir supriešinimą, skirstymą tik į gera ir bloga, pasaulio spalvinimą baltai, juodai arba pilkai. Pabrėžtina – tam tikro reiškinio kertinių principų gali būti ir daugiau nei keturi, tačiau, kai jų yra bent keturi, vietoj ambicijų vaizduoti pasaulį paprastesnį nei jis yra, pasirenkame perteikti jo sudėtingumą ir daugiaprasmiškumą ir taip turėti gerokai pilnesnį suvokimą apie tai, kas mes esame, kas mus supa ir kur link einame. Socialdemokratai – didžioji politinė jėga, kuri praėjusiame amžiuje Vakaruose didele dalimi prisidėjo, kad būtų pripažintos visų ž ...

Justinas Argustas. Socialdemokratų nuopuolis ir galimybės

Justinas Argustas. Socialdemokratų nuopuolis ir galimybės

Europos socialdemokratija „serga“, „miršta“, gal net ir iš viso jau yra „pražuvusi“. Tokie kairiųjų partijų krizę lydintys skambūs politikos apžvalgininkų pareiškimai pasigirsta vis dažniau. Spartėjančiame globalių politinių transformacijų sūkuryje, kuriame interesai nustelbia vertybes, beatodairiškas valdžios siekimas tradicines ideologijas suplaka į vieną bendrą galios ir pinigų katilą. Kita vertus, socialdemokratijai iškilęs egzistencinis iššūkis tuo pat metu – ir unikali galimybė atsinaujinti. Socialdemokratija daugelį XX a. dešimtmečių užėmė patikimas pozicijas Europos politikos žemėlapyje, tačiau pastaraisiais metais jos šalininkai patiria ištisą virtinę nesėkmių. Antai Islandijos parlamento rinkimuose 2016 m. Islandijos socialdemokratų aljansas surinko  5,7 proc. balsų, nors 2013 m. vykusių rinkimų rezultatas buvo daugiau negu penkis kartus geresnis (29,8 ...

Renė Jakubėnaitė. Ačiū už šventę

Renė Jakubėnaitė. Ačiū už šventę

Praėjo daugiau kaip savaitė nuo pagrindinio šių metų renginio – Dainų šventės „Vardan tos…“, jubiliejinės, dvidešimtosios, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Dauguma išsakėme savo pastabas, nuotaikas, emocijas ir viešai, ir organizatoriams. Tačiau ar dėl to šios šventės laukėme keletą metų, ar dėl to, kad galėtume ieškoti joje minusų, visai nesusijusių su pačios šventės tikslais, jos misija? Ar būtų tokia daugiatūkstantinė šventė, jei ne visos Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų kolektyvų vadovai... Ar būtų kam dainuoti ir šokti tokioje didžiulėje šventėje, jei nebūtų nuolat ugdomi vaikų, jaunimo, įvairaus amžiaus suaugusiųjų dainų, šokių, muzikiniai kolektyvai. Tai jie ir jų vadovai padaro didžiulį darbą, kiekvienai šventei parengdami šimtus puikiausių įvairių meno mėgėjų žanrų kolektyvų. Gaila, kad išskyrus pačius dalyvius, negirdėjome padėkų šių pui ...

Darius Razmislevičius. Lietuvoje vietos liks tik ,,valstiečiams”?

Darius Razmislevičius. Lietuvoje vietos liks tik ,,valstiečiams”?

Ar pamenate naktines konservatorių reformas, kai Lietuva, neva, buvo gelbėjama nuo krizės? Dabartiniai valdantieji naktimis nedirba, tačiau, atrodo, reformuoti griebėsi visko ir visaip. Tik kartais tas ,,visaip” virsta į ,,bet kaip”. Palaikymo ieškoję visose frakcijose, valstiečiai galop gavo palaiminimą savo sulipdytai mokesčių reformai. Nors, galbūt, tiksliau būtų vadinti ją ne reforma, o korekcija. Korekcija, kuri patinka ir Prezidentei, kuri sakė ,,na, pažiūrėsime kas iš to ,,išeis”. Nors nesu ekonomistas, galiu šiek tiek papasakoti kas iš to ,,išeis”. Skambių lozungų, esą ,,dabar nebebus šešėlio“, „skurstantieji nebeskurs“, „turtingieji gaus susimokėti daugiau“, „mokytojai ir medikai bus gerbiami”, lydimi pakeitimai daugeliui atrodo niekaip nesuprantami. Na, kam reikia keisti pensinę 2+2+2 sistemą į 4+2 ir prievarta registruoti žmones į privačius pensinius fon ...

Vytautas Plečkaitis. Ar dėl ko nors susitars Rusijos ir JAV prezidentai Helsinkyje?

Vytautas Plečkaitis. Ar dėl ko nors susitars Rusijos ir JAV prezidentai Helsinkyje?

Liepos 15 d., pasibaigus pasaulio futbolo čempionatui, Rusijos prezidentas V. Putinas, matyt, kartu su FIFA prezidentu G.Infantino įteiks aukso medalius nugalėtojams. Kitą dieną – liepos 16 – jis išvyks į Helsinkį susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. JAV ir Rusijos vadovų susitikimas nėra jokia staigmena. Tik kartais žiniasklaidoje jis pateikiamas kaip staigmena. Tokio susitikimo laukė ir jam slaptai ruošėsi abi pusės. Galbūt, jau nuo to laiko, kai prieš pusmetį, nepaisant įtampos tarp JAV ir Rusijos, Vašingtoną aplankė Rusijos žvalgybos ir karinės kontržvalgybos vadai. Vienam iš jų buvo numatytos sankcijos dėl atvykimo į JAV. Tačiau, kaip sako senovės romėnų patarlė, Quod licet Jovi, non licet bovi (liet. kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui). Taip daroma didžioji politika, garsiai skelbiamas vertybes palikdama paprastiems mirtingiesiems. JAV pre ...

Arkadijus Vinokuras. Ar laikas Maidanui Lietuvoje?

Arkadijus Vinokuras. Ar laikas Maidanui Lietuvoje?

Klausimas ne šiaip sau. Aplankiau Rytų Ukrainos pafrontės miestelius, kurių pakraščius apšaudo lugandonų – Rusijos pajėgos. Tikslas – supažindinti vietos gyventojus su mano projektu „Šypsena prieš karą“. Kalbėjausi su kariais, kalbėjausi su civiliais, kalbėjausi su vaikais. Vienas bendras atsakymas būtų: „Mus Kijevas pamiršo“. Tačiau nei kariai, nei pilietinė visuomenė nepasiduoda. Jie gina savo šalį, savo bendruomenes. Kiek sugeba bando gražinti giliai sovietinėje praeityje įstrigusius miestelius. Kalbėjausi Kijeve ir su kiek sukčiaujančiais taksistais. Jų nuomone, Ukraina po Maidano nei kiek nepakito, nes šalį ir toliau valdo oligarchai taip, kaip nori, o demokratija – tik žodžiai. Vienas net numatė naują Maidaną, mat „kieno valdžia, to ir tiesa. Su šita būsena sutikti negalima.“ Ukrainiečiai taksistai taip pat klausė, kaip yra Lietuvoje, kurią daugelis nuoširdž ...

Justas Pankauskas. „Valstiečiai“ įtvirtino šeimų diskriminaciją ir surūšiavo savivaldybes

Justas Pankauskas. „Valstiečiai“ įtvirtino šeimų diskriminaciją ir surūšiavo savivaldybes

Viena iš trijų idėjų Lietuvai – valstybės parama jaunoms šeimoms, ketinančioms įsigyti pirmą būstą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atsakinga už tai, kad būtų pašalintos bet kokios diskriminacijos apraiškos. Tačiau naujai priimtame Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme įtvirtinama diskriminacija jaunoms šeimoms. Maža to, ir įtampa tarp savivaldybių. Nauja tvarka nustato, kad jauna šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų, galės gauti paramą būstui įsigyti. Tačiau įvesta begalė apribojimų. Kai kurie jų ne tik diskriminaciniai, bet ir kelia abejonių, ar atitinka Konstituciją. Valdančiųjų reforma primena pirma arklio pastatytą vežimą. Mat „valstiečiai“ nusprendė, kad p ...

Close