Justas Pankauskas. Valstybės parama pirmajam būstui neturi diskriminuoti žmonių

Justas Pankauskas. Valstybės parama pirmajam būstui neturi diskriminuoti žmonių

Viena iš trijų idėjų Lietuvai yra valstybės parama jaunoms šeimoms, ketinančioms įsigyti pirmą būstą. Vyriausybė siūlosi šią paramą suteikti, tačiau planuoja ją skirti tik regionuose įsikursiančioms šeimoms. Socialdemokratai tuo tarpu siūlo nediskriminuoti jaunų žmonių pagal jų gyvenamąją vietą ar šeimyninį statusą ir išnaudoti jau veikiančius mechanizmus, kurie leistų pirmąjį būstą įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Siekiant paskatinti regionų plėtrą, čia dirbančioms jaunoms šeimoms iki 35 metų ketinama suteikti galimybę gauti lengvatinį kreditą būstui. Toks įstatymo projektas pateiktas šio pavasario Seimo sesijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis siūlo, jeigu vienas iš sutuoktinių dirba regione, tačiau šeima gyvena, tarkime, didmiestyje, jie būtų skatinami įsigyti būstą tame regione, kompensuojant 15 proc. kredito sumos, pradinę įmoką. Socia ...

Dovilė Šakalienė. Genderizmo baubai arba kaip išmokti skaityti

Dovilė Šakalienė. Genderizmo baubai arba kaip išmokti skaityti

Žinau, kad turėjau nenustebti, kai tvirtinant pavasario darbų programą Seimas balsavo prieš Stambulo konvencijos įtraukimą. Ir visgi sunku sulaikyti nuostabą kiek mažai Seimo narių sugeba savarankiškai perskaityti svarbius dokumentus ir pasidaryti savo išvadas. Keletas radikaliai konservatyvių Seimo narių, tvarkingai gyvenančių viduramžiuose (kur nėščios Seimo narės negali pristatinėti projektų, o vyro viršenybė nekvestionuojama), pagąsdina kolegas socialinės lyties baubu – ir visi iškart atsižegnoja nuo bet kokių diskusijų, bijodami prarasti politinius taškus. Nes apie ką diskusija – niekas žmoniškai ir nežino. Pasakysiu tiesiai – tingima skaityti, todėl taip lengvai plinta siaubo pasakų stiliaus gąsdinimai. Sugrius tradicinė šeima, ateis galas Lietuvos valstybei ir išvis įvyks gyventojų genocidas – būtent taip, iliustruodamas Holokausto nuotraukomis, pagrindinis ...

Gintautas Paluckas. Kaip mes siūlome apginti Lietuvą

Gintautas Paluckas. Kaip mes siūlome apginti Lietuvą

Lietuviai visuomet gyveno sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje tarp stipresnių kaimynų, todėl diskusijos apie saugumą nėra naujiena nuo karaliaus Mindaugo laikų. Tapusi NATO nare Lietuva įsiliejo į Vakarų kolektyvinio saugumo bendruomenę, tačiau baimių nė kiek nesumažėjo – taip nutiko ir dėl realių aplinkybių, ir dėl nuolatinio „vanagų“ gąsdinimo. Vis tik baimė nėra geriausias patarėjas net esant sudėtingoms aplinkybėms. XXI amžiuje saugumas nėra vien tik investicijos į ginkluotę ir karinių pajėgų stiprinimą. Tai kur kas platesnė sąvoka, apimanti ir vidinius procesus valstybėje: kiek piliečiai pasitiki valstybės institucijomis, ar jie pakankamai tiki savo valstybe, kad krizės atveju eitų ją ginti, ar jie žino, ką tiksliai daryti, jeigu nutiktų kas nors netikėto. Visuomenės parodyta valia priešintis, neabejingumas pavojaus signalams yra vienas svarbiausių valstybės ...

Vilija Blinkevičiūtė. Moterys ir žiniasklaida – problemos senos kaip pasaulis

Vilija Blinkevičiūtė. Moterys ir žiniasklaida – problemos senos kaip pasaulis

Šių metų Tarptautinei moters dienai, Kovo 8-ajai, skirtų renginių Europos Parlamente tema – moterys ir žiniasklaida. Renginiuose, diskusijose Kovo 8-ajai paminėti bus raginama atkreipti dėmesį į du aspektus: žurnalisčių, žiniasklaidos priemonėse dirbančių moterų padėtis – lygiateisiškumas ir galimybės, bei moterų vaizdavimas žiniasklaidoje ir reklamoje. Ketvirtoji valdžia: vis dar per mažas moterų vaidmuo Europos Parlamento užsakymu atlikti tyrimai rodo, kad 60-70 proc. vadovaujamų pareigų ES žiniasklaidos sektoriuje eina vyrai, nors absoliuti dauguma žiniasklaidos studijų absolvenčių yra moterys. Tokia padėtis gali ne tik pakenkti žiniasklaidos turiniui ir temų pasirinkimui, bet, neabejoju, prisideda prie bendro moterų ir vyrų darbo užmokesčio (tuo pačiu ir pensijų) skirtumo didėjimo. Šiuo metu šis skirtumas ES žiniasklaidos sektoriuje siekia net 17 proc. ...

Monika Čiuldytė-Kačerginskienė. Alisa reformų šalyje

Monika Čiuldytė-Kačerginskienė. Alisa reformų šalyje

Reforma – galima sakyti, mėgstamiausias ir dažniausiai kartojamas Lietuvos politikų žodis. Pas mus jis kažkoks mistinis ir stebuklingas, ypatingas, nes naudojamas kaip pateisinimas politinei egzistencijai. Atrodo, jeigu atėjei į valdžią – trūks plyš turi įgyvendinti kokią nors reformą, nekeliant sau tokių nereikšmingų klausimų, kaip antai, ar tokia reforma išties yra reikalinga, ar ji – kokybiška, ar geriausias pasirinkimas iš visų galimų. Iš tiesų, po šiuo žodžiu „reforma“ gali slėptis tiek daug, bet su dideliu apgailestavimu tenka pripažinti, kad Lietuvoje visada slepiasi niekingai mažai arba stipriai nelogiški dalykai. Reformos, reformos ir dar kartą reformos. Sveikatos apsaugos sistemos reforma, mokesčių reforma, viešojo sektoriaus reforma, švietimo sistemos reforma – metai iš metų vien tik reformos, bet kaip velkamės Europos Sąjungos uodegoje, taip velkamės. ...

Rimantas Vaitkus. Mokytojas – prestižinė profesija?  Baikit, nemanau

Rimantas Vaitkus. Mokytojas – prestižinė profesija? Baikit, nemanau

Paskaičius, ką Švietimo ir mokslo ministerija siūlo, kad mokytojo profesija po kelerių metų taptu prestižine, norisi  tik  numoti ranka.  Vėl kalbama lozungais ir užkeikimais, o siūlomos jau girdėtos priemonės, dėl kurių buvo sutarta prieš  kelerius metus. Galima tik pagirti ministeriją, kuri pagaliau pripažino, kad mokytojai uždirba tikrai nedaug. „Būtina, kad mokyklose dirbtų aukščiausio lygio profesionalai“ – teigia ministrė. Su šiuo lozungu galima sutikti. Ir čia pat manoma, kad tai padės padaryti naujai kuriami pedagogų rengimo centrai.  Tačiau tokie naujai parengti mokytojai (tai nutiks po 4 metų) geriausiu atveju per metus pakeis tik 1-2 proc. į pensiją išėjusių jų kolegų. O kaip „aukščiausio lygio profesionalais“ per kelerius metus taps likusieji 99 proc.? Ta stebuklinga lazdele ministerija linkusi laikyti galimybe keliems šimtams dirbančiųjų mokytojų ...

Robert Duchnevič. Konservatoriams tai nepatiks

Robert Duchnevič. Konservatoriams tai nepatiks

Socialdemokratai užregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris iš karto sulaukė ypatingo dešiniųjų dėmesio. Valentinas Stundys, Audronis Ažubalis, Vytautas Sinica ir kiti veikėjai tradiciškai puolė kritikuoti siūlomas tautinių mažumų kalbos vartojimo nuostatas. Projektas numato galimybę seniūnijose, kuriose tautinė mažuma sudaro ne mažiau nei 1/3 nuo bendrojo seniūnijos gyventojų skaičiaus, gyvenviečių, gatvių, viešojo administravimo subjektų ir kitų topografinių ženklų pavadinimus greta valstybinės kalbos rašyti tos tautinės mažumos kalba. Papildomi užrašai taip pat galimi seniūnijose, kuriose gyvenanti tautinė mažuma sudaro mažiau nei 1/3. Tačiau tam turi pritarti seniūnijos gyventojų apklausoje sudalyvavusių gyventojų dauguma. Šios nuostatos nėra imperatyvios, nes dėl tokių užrašų vartojimo galutinį sprendimą priima savivaldybės taryba. Taip p ...

Close