Kokia ateitis laukia Europos Sąjungos? Iš tiesų tai klausimas, kaip ateityje gyvensime mes, mūsų vaikai ir anūkai Europoje. Kokius atsakymus į šį klausimą siūlo didžiosios Europos valstybės ir jų lyderiai? „Nenoriu Europos, kuri sunkiai funkcionuoja“ Politiniame didžiųjų galių duete Vokietija-Prancūzija būtent pastaroji vis dažniau imasi pirmojo lyderio vaidmens. Todėl šiandien labai svarbu girdėti, ką Europai teigia Prancūzija ir jos prezidentas Emmanuelis Macronas. Anksčiau ar vėliau Lietuvai, kaip ir kitoms ES valstybėms, teks apsispręsti, kokią mato savo ateitį Bendrijoje. Ką E. Macronas, vienos iš stipriausios Europos valstybės vadovas, antradienį pranešė Europos Parlamentui? Paryžiaus ir Berlyno ašies gyvybingumas aiškiai parodytas dar 2015-aisiais, kai Europos Parlamente Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir tuometis Prancūzijos prezidentas François Holla ...

Tikiu, jog kartais pamirštate, bet turite dvi pinigines. Vieną kišenėje, kitą valstybės biudžete. Ta, kur kišenėje, žinoma, mielesnė, nes gali aiškiai suskaičiuoti jos turinį. Tačiau ta, kuri biudžete, kartais yra net svarbesnė. Iš pirmosios jūs perkate mašinas, pramogas, maistą, atostogas. Iš kitos – gerą mokyklą savo vaikui, dėmesingą ir besišypsantį gydytoją savo šeimai, saugų kelią ir namus sau ir kaimynams. Piniginės atskirtos, nes vienais atvejais jums patogiausia ir pigiausia pirkti pačiam, o kitais – „susimetus“. Didysis iššūkis yra apsispręsti – kokiems dalykams mes norime „susimesti“, o kuriuos pirksime individualiai. Čia labai svarbu yra sau nemeluoti, nes kitu atveju teks susidurti su per dideliais lūkesčiais ir per menkomis galimybėmis. Vyriausybė pristatydama struktūrinių reformų paketą meluoja. Pirmiausia, sau, bet tai dar būtų pusė bėdos. Sv ...

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (VEI) apžvelgė 2017 metų energetikos įrenginių darbą ir pateikė vertinimą: esame stichinių reiškinių spąstuose. Tik klausimas, ar tikrai pagrindinė energetikos įrenginių darbo trikdžių priežastis yra vien stichija? Kaip praneša VEI, „pernai nepertraukiamam elektros energijos tiekimui tikruoju išbandymu buvo gamtos šėlsmas – dėl gūsingo vėjo, sniego, žaibų iškrovų elektros įrenginiuose be elektros 2017 m. buvo likę per 264,5 tūkst. vartotojų. VEI viršininko įsakymu sudarytos komisijos per 2017 m. ištyrė 12 sutrikimų ir vieną energetikos įrenginių avariją, iš kurių keturi sutrikimai ir avarija įvyko dėl stichinių reiškinių“. Pranešime taip pat nurodoma, kad „elektros įrenginių darbo sutrikimai 2017 m. buvo dažnesni nei užpernai: 2016 m. įvyko devyni sutrikimai ir viena avarija elektros įrenginiuose, 2015 ...

Prieš trejus metus, po ištisos virtinės skandalų vaikų globos namuose, prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino šalies institucijas imtis realios sistemos pertvarkos. 2015-ųjų kovą paskelbta, kad pradedama institucinės globos, tai yra vaikų globos namų, reforma. Iki 2020 m. Lietuvoje neturėtų likti (su išimtimis) institucinių globos namų, o juose gyvenę vaikai turėtų sugrįžti atgal į šeimas arba persikelti gyventi į bendruomeninius vaikų globos namus, kuriuose galėtų gyventi iki 10 vaikų ir tokie namai nebūtų sukoncentruoti vienoje teritorijoje. Prieš keletą mėnesių Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis viešai pasidžiaugė, kad Lietuvos savivaldybės suskubo įgyvendinti institucinių vaikų globos namų pertvarką. Tokią, mano nuomone, skubotą iniciatyvą parodė ir Varėnos rajono savivaldybė, kai 2017 metų rugsėjo pradžioje Registrų centre įregistravo Varė ...

300 000. Tiek Lietuvos piliečių turi įsiskolinimų. Daugiau nei 13 milijonų – tiek per metus pelno gauna antstoliai, vidutiniškai po 100 000 eurų kiekvienas. Skolas sumokėti privalu, bet dabartinė drakoniška tvarka kaip tik mažina šansus tai padaryti, užtat labai efektyviai stumia žmones į socialinę atskirtį ir užribį. Kas penktas žmogus Lietuvoje patiria skurdą, o dažniausios įsiskolinimų priežastys yra greitieji kreditai ir komunaliniai mokesčiai. Žmonės tiesiog nepragyvena, bet pagal dabartinę tvarką vis tiek atimama 50% minimalios algos, skolą reikia apmokėti per pusmetį – kitaip galima atimti būstą, o pragyvenimui kartais lieka 59 eurai per mėnesį. Žiauru, kaip lengvai į skolas įkritęs žmogus sulaužomas, praranda darbą, būstą, norą gyventi. Pražūva ir skolininkas, ir neatgauna pinigų skolintojas. Todėl nėra prasmės tęsti gulinčio spardymą, kur kas racionaliau p ...

Geriau prie statistikos nesiartinti. Skaičiai ir matematika toks dalykas: viena vertus, visada teisingi, kita vertus – bet kurios matematinės lygties bet koks dydis gali būti pridėtas arba atimtas prie abiejų pusių. O kas įdomiausia, apibendrinus, abejoms pusėms galima pritaikyti beveik bet kokią funkciją. Čia mes apie emigraciją iš Lietuvos. Puikiai žinoma, kokia diduma išvažiuojančių to nedeklaruoja, vadinasi, iš tikro bet koks jų skaičius gali būti ir pridėtas, ir atimtas. O dėl išvykstančių funkcijos, kaip sakoma, tėvynei – galima mėginti apibendrinti. Visi matėte darbe kolegas verkiančius, namuose nusivylusius (pirmiausia savimi), nežinančius ką daryti draugus, kaimynus, artimuosius. Išvažiuoti reikia, gal tas anas padėtų pradžioj, gal įdarbinimo agentūrai mokėti, pagyvensiu name su 15 kaimynų, o ką daryt? Paskola, tėvai serga, automobilis garbės žodžiu važiu ...

Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo dar nebuvo tokio politinio triukšmo, kurį pamatėme po nepavykusios Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos. Kaip iš gausybės rago pasipylė Seimo sprendimu nepatenkintų profesionalių ir neprofesionalių politikų kritika, kurią galima apibendrinti keturiais žodžiais: „Seimas padarė nepataisomą klaidą“. O kad tokia klaida nepasikartotų, buvo pasiūlyti įvairūs receptai. Štai keli iš jų: Seimas privalo tik patvirtinti Konstitucinio Teismo (toliau KT) verdiktą; KT verdiktas yra vykdomas nedelsiant. Seimo sprendimas nereikalingas; Seimo nariai turi priimti sprendimą ne slaptu, bet atviru balsavimu. Aptarkime šiuos siūlymus. Įteisinus pirmą siūlymą Seimas paverčiamas savotiška notarine kontora, kurios pareigos būtų tik patikrinti, ar visi iš KT atkeliavę dokumentai nėra klastotės. Norint įteisinti antrą siūlymą reikis ke ...