Gintautas Paluckas. Technologijų karai: kodėl Europa miega?

Gintautas Paluckas. Technologijų karai: kodėl Europa miega?

Pandemijos sukelti ekonominiai sukrėtimai pasaulyje paspartino tai, ką galime pavadinti technologiniais karais - Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija pradėjo rimtą ir bekompromisę kovą dėl technologinės įtakos zonų. Liūdniausia, kad Europa šioje kovoje yra tik mūšio laukas. Kaip sukurti technologijų milžinus plyname lauke Aukštųjų technologijų pramonei yra būdingas didelis kapitalo ir palaikymo iš valstybės poreikis. Todėl nenuostabu, kad po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Amerikos Valstijos – tuo metu vienintelis stiprus geopolitinis žaidėjas, - valstybės investicijas dosniai skyrė gynybai, aukštąjam mokslui ir technologijoms, kad įtvirtintų turimą  pranašumą. JAV buvo ir tebėra valstybė, išsiskirianti pačia gyvybingiausia kapitalo rinka. Silicio slėnis yra ta vieta, kur susitinka technologijos ir kapitalas. Kita vertus, kaip atskleidė ekonomistė  M. Mazz ...

Leidinyje apie Europos ateitį – V. Andriukaičio pasiūlymai

Leidinyje apie Europos ateitį – V. Andriukaičio pasiūlymai

Vytenio Andriukaičio pasiūlymas steigti Europos sveikatos sąjungą išspausdintas Europos progresyvių studijų fondo (the Foundation for European Progressive Studies (FEPS) leidinyje „Mūsų ateities Europa” (Our European Future). Taip pažangius Europos politikus, analitikus ir akademikus iš 68 organizacijų vienijantis fondas įsitraukė į diskusiją dėl Europos Sąjungos (toliau – ES) ateities. Konferencija dėl ES ateities startavo gegužės 9 d. Europos Parlamente. Metus truksiančiose diskusijose apie ES raidos ir plėtros perspektyvas dalyvauja ES šalių narių piliečiai, nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos, mokslininkai ir politinių partijų atstovai. Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui leidinyje paskelbtame straipsnyje „Europos sveikatos sąjunga“ primena apie COVID-19 sukrėstą Europą.ir jos menką pasirengimą stabdyti nei ...

Lukas Tamulynas. „Raudonasis Vilnius“ arba kaip 30 metų nemokėti už 30 kvadratų

Na, ar jau „užtrigerinau“ trolių armiją? Naujienų portale sostinę pavadinti raudona yra drąsu, tačiau jau galima nusimušti sukilusi spaudimą, nes šį terminą naudoju kaip aliuziją į „Raudonąją Vieną“ – miestą, kuris daugumos ekspertų nuomone yra geriausiai išsprendęs apgyvendinimo problemą. Miestą, kurio nekilnojimo turto vystytojai neaiškina, kad jų statomos dėžutės vis mažėja dėl to, kad to nori rinka. Ne, žmonės nenori gyventi vis mažesnėje kvadratinėje dėžutėje, paprasčiausiai, didesnės tapo per brangios. Sausio mėnuo nekilnojamo turto rinkose dažniausiai yra sąstingio laikotarpis. Tik ne 2021 metų sausis Vilniuje. Čia turime ir naujų būsto projektų rezervacijų rekordines kainas, ir Lietuvos banko skambinimą pavojaus varpais, kad situacija vis labiau panašėja į 2008 metus (krizės šmėkla vis persekioja į valdžia ateinančius konservatorius). Raudonos lemputės žy ...

Rasa Budbergytė. Lietuvą pasieks milijardinė parama: pinigus turime investuoti į žmones, o ne betoną

Rasa Budbergytė. Lietuvą pasieks milijardinė parama: pinigus turime investuoti į žmones, o ne betoną

Milijardinė Lietuvą pasieksianti Europos Sąjungos (ES) investicijų banga – išskirtinė galimybė pagaliau investuoti į tai, kas labiausiai atsiperka – visų Lietuvos žmonių sveikatą, išsilavinimą, tvarias ir gerai apmokamas darbo vietas. Kitąmet ateina ketvirtoji Europos Sąjungos investicijų banga, kurią pirmą kartą istorijoje sudaro du blokai – Daugiametė 2021‒2027 m. finansinė programa (DFP) ir Europos ekonomikos gaivinimo fondas, kuris susijęs su COVID-19 krizės padarinių įveikimu. Lietuvai tai reiškia, kad per ateinančius septynerius metus šalies ūkį pasieks apie 14,6 mlrd. eurų: Sanglaudos politikai – 6,2 mlrd. eurų, 5 mlrd. eurų – kaimo plėtrai ir tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, iš Ekonomikos gaivinimo fondo numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų ir dar apie 3 mlrd. eurų iš to paties fondo Lietuva galės pasiskolinti. Visi šie pinigai skirti ne tik ekonomik ...

Europarlamentaras J. Olekas: už pavojų vaikų gyvybėms atsakomybę prisiimti turi valstybė

Europarlamentaras J. Olekas: už pavojų vaikų gyvybėms atsakomybę prisiimti turi valstybė

Europos Komisija (EK) su Pasauline sveikatos organizacija (PSO) Briuselyje organizavo Pasaulinį susitikimą dėl skiepijimo. Jo tikslas – atkreipti dėmesį į sėkmingiausią sveikatos apsaugos sistemos priemonę – skiepus ­– kurie pasaulyje gelbsti milijonus gyvybių. Konferencijoje dalyvavęs Europos Parlamento (EP) narys Juozas Olekas sakė, kad Lietuvoje prastėjant epidemiologinei situacijai profilaktiniai skiepai vaikams turėtų tapti privalomais, o atsakomybę už tai prisiimti turėtų valstybė. Skiepų suteikiama nauda turi būti prieinama visiems. „Siekiant mažinti išvengiamų ligų riziką, skiepų suteikiama nauda turi būti prieinama visiems. Ypač – kai kalbama apie privalomuosius profilaktinius skiepus vaikams, kurie turi prigimtinę teisę į gyvybę. Profilaktinė apsauga skiepijant yra pagrįsta moksliniu požiūriu ir šalyse, kuriose savanoriško skiepijimo rodikliai gan auk ...

Rasa Budbergytė. Už teisingesnę Lietuvą stipresnėje Europoje

Rasa Budbergytė. Už teisingesnę Lietuvą stipresnėje Europoje

Europos Sąjunga (ES) dažnam europiečiui atrodo kaip demokratijos, stabilumo ir socialinio teisingumo etalonas. Vis dėlto daugelyje Europos Sąjungos šalių auganti pajamų ir turto nelygybė, regionų netolygumai gimdo abejones dėl Europos ateities. Nepasitikėjimą Briuseliu lemia ir Jungtinės Karalystės chaotiškas mėginimas pasitraukti iš Bendrijos, ir didžiulis europinis biurokratizmas. Nesnaudžia ir priešiškos Europai jėgos iš Kinijos, Rusijos, kurios melagingomis žiniomis siekia suskaldyti Europą. Džiaugiuosi, kad Lietuvos žmonės, kartu su danais ir švedais, labiausiai pasitiki Europos Sąjunga ir optimistiškai žiūri į jos ateitį, kai kitų šalių piliečiai mažiau pasitiki Briuseliu arba jaučia įtampą ir baimę, kad dėl nuolatinių vystymosi netolygumų Europos Sąjunga sugrius. Mūsų gyventojai pasitiki Europos Sąjunga, bet tuo pačiu gana gerai žino ir problemas: infliacij ...

V. Andriukaitis: pavojai Lietuvai – ne vien iš Rusijos

V. Andriukaitis: pavojai Lietuvai – ne vien iš Rusijos

Lietuvoje kalbėdami apie saugumą dažnai galvojame vien apie Rusiją, tačiau pavojai kitose Europos vietose yra pavojai ir Lietuvoje, sako Europos komisaras Vytenis Andriukaitis. Apie tai jis kalbėjo Vilniuje vykusioje konferencijoje „Quo vadis, Europa? Artėjantys rinkimai, hibridinės grėsmės ir vizija ateičiai“. „Europos Sąjungos (ES) projektas yra ir saugumo projektas. Lietuvoje dažnai mąstoma tik apie Rusiją, bet pažiūrėkite į Islamo valstybę, pažiūrėkite, kas darosi pietiniame ES pakrašty. Didžiulės spekuliacijos, migracija, prekiautojai žmonėmis ir srautai į Europą taip pat yra saugumo problema. Manoma, kad tai yra toli, tai ne mūsų bėdos. Bet tai yra saugumo bėdos. Saugumas turi būti matomas universaliai“, - tvirtino V. Andriukaitis. Paprašius pakomentuoti Europos kariuomenės idėją, eurokomisaras teigė, jog dabar tai yra utopija, tačiau ateityje turėsime ...

Close