rugsėjo 3, 2018

Arkadijus Vinokuras. Kodėl nereikia skirti ekstra 0,5 proc. kariuomenei?

Tačiau esminis klausimas būtų: ar tikrai siekis investuoti į gyventojų psichologinį atsparumą karo atveju supriešina socialinę saugą su kariuomenės finansavimu? Atsakymas būtų – jokiais būdais. Psichologinis visuomenės atsparumas krizės atvejais yra nepaprastai svarbi totalinės gynybos dalis. Tai žino švedų socialdemokratinė vyriausybė, tik ką paskyrusi 500 milijonų kronų (50 milijonų eurų) civilinės gynybos sritims, tai žino izraeliečiai. Abejose šalyse yra ir galimybė pasirinkti alternatyvią nekovinę tarnybą karinėse pajėgose. Regis, nei LVŽS vyriausybė, nei konservatoriai bei šiaip ura patriotai šito nesupranta. Šie žmonės yra patys psichologinio neraštingumo aukos. Mat psichologija Lietuvoje vis dar baisiosios pamotės vietoje, o tūlas lietuvis vietoje psichologo pagalbos pasirinks virvę. Mintis remti pinigais tik viską, kas apčiuopiama totalinės gynybos ko ...

Juozas Olekas. Kaip ginsime Lietuvą?

Nacionalinis mūsų šalies saugumas yra pamatinė vertybė: socialdemokratai niekuomet jos neginčijo. Atvirkščiai, mes prisidėjome ir tikrai didžiuojamės, kad Lietuva, viena iš nedaugelio valstybių, pasiekė ir viršijo šioje srityje iškeltus tikslus ir įsipareigojimus NATO. O dabar – siūlomu partijų susitarimu dėl gynybos – tiesiog nematome prasmės susiaurinti valstybės saugumo poreikių vien iki karinės galios stiprinimo. Būtų teisinga išlaikyti dabartinį finansavimą krašto apsaugai ar truputį daugiau esant poreikiui ar pasitelkus specialias programas. Jeigu nuolatos skirsime gynybai lėšų tiek, kiek dabar (pavyzdžiui, šiemet – 873 mln. eurų), galėsime palaikyti pakankamai aukštą kariuomenės pasirengimo lygį. Skyrus papildomų lėšų kitiems sektoriams, galima vertinti, ar reikalingas didesnis finansavimas krašto apsaugai. Dėl visuotinės karinės tarnybos visuomet laiki ...

Vytautas Plečkaitis. Liūdnos vokiečių migracinės politikos pasekmės

Masinės riaušės trečiame pagal dydį Saksonijos žemės mieste Chemnize iššaukė reakciją bei susirūpinimą visoje Vokietijoje ir aplink ją. Buvusios rytų Vokietijos (VDR) miestas Chemnizas iki 1990 m. vadintas Karl Marx Stadt, ne pirmi metai garsėja, kaip vienas iš neonacių bastionų. Jiems netrukdo miesto centre pastatytas devynių metrų aukščio Karlo Marxo paminklas. Galima sakyti atvirkščiai - paminklas juos traukia čia rinktis ir reikšti savo protestus bei nepasitenkinimą dabartine Vokietijos valdžios migracine politika. Jiems, ir ne tik jiems, labiausiai kliūva atvykę į Vokietiją emigrantai iš Afrikos ir Azijos šalių. Praėjusią savaitę dešinieji radikalai taip įsisiautėjo, jog centrinei valdžiai teko mobilizuoti apie penkis tūkstančius policininkų tvarkai palaikyti. Pretekstas chuliganiškiems išpuoliams buvo 35 metų vokiečio, kurio motina yra kubietė, nužudymas ...

Robert Duchnevič. Policijos tylėjimas: kaip generalinis komisaras užčiaupia pareigūnus

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas patvirtino Etikos kodeksą, kuriuo uždraudė kritikuoti save ir policijos viršūnėlės. Taigi, pasinaudoti konstitucine teisė kiekvienam turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti policijoje nuo šiol – sunkiau. Policijos departamentą galima pagirti už puikius viešuosius ryšius: žiniasklaidoje savo sportinius pasiekimus demonstruojantis generalinis komisaras, modernūs automobiliai, policijos pareigūnų asmenukių pilnas facebook socialinis tinklas. Tą mato tūkstančiai gyventojų. Tačiau Lietuvos policijos bendruomenėje ne viskas taip gerai, kaip atrodo. Didelė dalis pareigūnų skundžiasi dėl neigiamų policijos reformos pasekmių, o tarp profsąjungų ir policijos vadovybės jau ilgą laiką nėra konstruktyvaus dialogo. Maža to, rugpjūčio pradžioje įsigaliojo naujas Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodeksas, kuris iššaukė ...