Modesta Petrauskaitė. Demaskuota: Panevėžio Kalėdos – rinkimų triukas

Modesta Petrauskaitė. Demaskuota: Panevėžio Kalėdos – rinkimų triukas

Triukšmingai, šventiškai ir pakiliai nusiteikusi Lietuva šią savaitę žengė į Kalėdų laukimo laikotarpį. Viena po kitos įžiebtos eglės, lemputėmis ir kitais šventiniais papuošimais nušvito miestų gatvės... Tik kas galiausiai mokės už šį malonumą? Šios Kalėdos Panevėžiui ypatingos. Mano nuomone, Panevėžyje pastatyta pati baisiausia eglė, kokia tik yra buvusi miesto istorijoje. Apie Panevėžio eglę skamba visa Lietuva, iš jos juokiasi ir žurnalistai, ir paprasti žmonės. Gali būti, kad šiais metais iš ties sulauksime daugiau turistų, bet jie atvažiuos ne Panevėžiu pasigrožėti, o išvysti baisiausią eglę Lietuvoje. Šiųmetė miesto eglė ne tik baisiausia, tačiau ir brangiausia. Pavyzdžiui, praėjusiais metais kalėdinė eglė miestui kainavo vos ne dvigubai mažiau nei šiemet. Ar tik, artėjant rinkimas, valdžia nemėgina visais įmanomais būdais įsiteikti rinkėjams? Šiais metais ...

Arkadijus Vinokuras. Apie  autoritarinio mentaliteto įkaitus

Arkadijus Vinokuras. Apie autoritarinio mentaliteto įkaitus

Vienas jų, Jurga Lago, stoja į kovą už smurtaujančias prieš vaikus šeimas ir prieš tą „žiaurią sistemą" norinčią vaikus apginti: "Mes ateinam jau pamatę tą sistemą, jos norą lįsti gilyn į šeimas, jos ilgus nagus, sukištus giliai į sovietines komunalkes – be privatumo, be teisės į gyvenimą.". Problema su šiuo teiginiu, kad "Mes", tai yra Jurga Lago ir dalis "už nedraskomą šeimą", taip ir įstrigo tose sovietinėse komunalkėse, kur fizinis ir psichologinis smurtas prieš vaikus ir moteris buvo norma. Deja, ši norma vėl keliama ant pjedestalo – politiniais sumetimais. Problema kur kas gilesnė, nei pastoviai besikartojantys sovietinio mentaliteto  recidyvai. Violetinė isterija  parodė, kad šalyje yra mažiausiai 100 000 žmonių (tiek balsavo už N. Venckienės partiją), kurių  neišprusimu pastoviai naudojamąsi taip kuriant nepatenkintų masių vaizdą. Kas naudojasi? Tai  politi ...

Raminta Popovienė. Klausos negalią turintiems – tik 5 proc. pritaikytų laidų

Raminta Popovienė. Klausos negalią turintiems – tik 5 proc. pritaikytų laidų

Ar kada nors bandėte žiūrėti televizorių, išjungus garsą. Jei pabandytumėte tai padaryti, suprastumėte, kaip jaučiasi kurtieji, žiūrėdami kino filmą ar kasdien transliuojamas žinių laidas. Panašiai jaučiasi ir regos negalią turintys žmonės, kai jiems nėra įgarsinamos nebylios scenos. Lietuvoje gyvena apie 6 tūkstančius visiškai negirdinčių ir 40 tūkstančių neprigirdinčių žmonių. Regėjimo negalią turinčių žmonių taip pat daug: vien Aklųjų ir silpnaregių draugija vienija apie 15 tūkstančių narių, o didesnių ar mažesnių regėjimo problemų turinčių yra kur kas daugiau. Kokias galimybes gauti informaciją turi šie žmonės? Šiuo metu visuomeninio transliuotojo – LRT televizijos – paslaugų nepakanka klausos ir regos negalią turintiems asmenims, nes neužtikrinamos jų, kaip lygiaverčių visuomenės narių, galimybės gauti juos dominantį naujausią informacinio pobūdžio televizijo ...

Arkadijus Vinokuras. Kiek demokratiška taps LSDP?

Arkadijus Vinokuras. Kiek demokratiška taps LSDP?

Atsakymas: lygiai tiek, kiek partija išpažins politinį skaidrumą ir rodys pagarbą demokratijos principams. Principingumas neturi būti padėtas ant beribio  politinio pragmatizmo aukuro, nes beprincipingumas ir veda Europos socialdemokratus į nebūtį.  Kitaip tariant, laikas nepasiduoti  baimei   netekti dalies savo kandidatų į Seimo narius, merus ar tarybas, niekaip nenorinčių išsivaduoti iš švogerizmo „kultūros“.  Jeigu nepavyks, teks atsisveikinti su vėl atgimstančiu visuomenės pasitikėjimu partija. Šiame kontekste reikėtų  padėkoti  žmogui nusprendusiam pranešti VRK apie senosios „LSDP“ vadovų galimas manipuliacijas su finansais per 2016 metų rinkimus. Pranešęs VRK apie galimą neskaidrumą pasirinko politinį šachidizmą - jeigu jau žūti, tai visiems ir su muzika.  Žinoma, ne karbauskininkų ir jų rėmėjų valdoma šališka VRK turėtų tarti paskutinį žodį. Administracinis ...

Jolanta Butkevičienė. Braška valdžios dovanų maišo siūlės

Jolanta Butkevičienė. Braška valdžios dovanų maišo siūlės

Kone kas savaitę kylant vienam ar kitam protesto mitingui, aktyvėjant profesinėms sąjungoms, daugėjant besipiktinančių valdžios sprendimais, valdantieji ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Paskelbė apie dovanas profesinėms sąjungoms  – pasirašyta kolektyvinė sutartis, pagal kurią profsąjungų nariams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos. Po vieną dieną apmokamų kasmetinių atostogų ir po 10 apmokamų mokymosi atostogų. Tokias dovanas profsąjungiečiams pažėrė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, suraitęs savo parašą ant Nacionalinės kolektyvinės sutarties. Ministrui dabar kaip niekad svarbu viešųjų ryšių akcijomis pridengti kilusį skandalą dėl vaikų teisių apsaugos reformos. Visuomenė išsigandusi ir supriešinta. Todėl dalijamos atostogos, kaip pasakytų liūtas Bonifacijus, yra labai nuostabus dalykas. Tačiau iš tokio ministro dosnumo jau šaiposi kai kur ...

Julius Naščenkovas. S. Skvernelis tada atsistatydino. Kuom L. Kururaitis geresnis?

Julius Naščenkovas. S. Skvernelis tada atsistatydino. Kuom L. Kururaitis geresnis?

Prieš trejus metus, lapkričio 20ą Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis premjerui įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Vienas tokio sprendimo motyvų – iš policijos komisariato pabėgusio ir ginklą pavogusio narkomano gaudynių istorija: joje nesėkmingai sudalyvavo nuo patrulių iki policijos vadovų. Ką tuomet sakė S. Skvernelis? Sakė, kad taip elgiasi „vardan visuomenės intereso ir stabilumo mūsų šalyje“, ir kad „politinės kultūros lygis ar partiniai interesai neturi sugriauti piliečių pasitikėjimo valstybe, ginančia savo žmonių interesus“. Visada malonu matyti žmogų, kuris sugeba savo egoizmą pažaboti didesnio tikslo vardan. Ir tauta įvertino: formaliai netekęs posto, S. Skvernelis ne tik kad išlaikė rinkėjų pasitikėjimą, bet savo reitingus ilguoju periodu sustiprino iki realių prezidentinių ambicijų. Praėjo trys metai ir turime panašiai „karštą“ situaciją – va ...

Orinta Leiputė. Neformalaus švietimo krepšelių „dalybos“: dėl didelės darbų apimties – dirbkit už dyką

Orinta Leiputė. Neformalaus švietimo krepšelių „dalybos“: dėl didelės darbų apimties – dirbkit už dyką

Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis yra valstybės skiriamos tikslinės lėšos (įvestas 2015 m.). Kišenė iš kurios „imamos“ šios lėšos keitėsi. Vienais metais tai buvo valstybės biudžeto lėšos, kitais – Europos Sąjungos fondų pinigai. Buvo metai, kai mišriai finansuojama. Tada ir atsiskaitymo būdai skyrėsi. Pagrindinis tikslas buvo: šalia jau veikiančių savivaldybių įvairių neformaliojo ugdymo įstaigų papildomai padidinti produktyvios popamokinės veiklos apimtis, įtraukiant kuo daugiau vaikų. Ministerija informuoja, kad praėjusiais metais užimtų po pamokų vaikų buvo apie 24 proc., šiais metais buvo planuojama 35 proc. Vienam vaikui skiriama  nuo 10 iki 20 eurų, tikslesnę sumą nusistato kiekviena savivaldybė. Ministerijos sumanymo tikslas – paskatinti kuo daugiau įvairių įstaigų, organizacijų, laisvųjų mokytojų parengti platesnį spektrą inovatyvių, įdomių programų, ku ...

Close