Nuomonės Archives - Page 134 of 155

Aleksander Radczenko. Ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai?

Lietuvos lenkai yra didžiausia Lietuvos tautinė mažuma, turinti politinę partiją, kuri yra valdžioje keliuose rajonuose, o šiuo metu yra neformali valdančiosios daugumos dalyvė. Lenkija yra Lietuvos strateginė partnerė. Todėl, tikriausiai, lenkai yra vienintelė tautinė mažuma Lietuvoje, kuri turi tam tikrą įtaką Lietuvos nacionalinei darbotvarkei ir būtent jos reikalavimai formuoja bendrą diskusijos apie tautinių mažumų teises Lietuvoje kontekstą. Nedažnai į jos politinių lyderių teikiamus pasiūlymus atsižvelgiama, tačiau jų neįmanoma nepastebėti. Labai dažnai, apie juos diskutuojant, bandoma pabrėžti, kad tai „ne visų Lietuvos lenkų norai“ arba kad iš tikrųjų Lietuvos lenkai nori visiškai ko kito, negu nurodo politikai ar žiniasklaida. Todėl norėčiau pabandyti atsakyti į klausimą: ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai? Jeigu turėčiau atsakyti vienu žodžiu, pasakyčiau ...

Tomas Martinaitis. Parama pirmajam šeimos būstui: ką reikėtų keisti?

Rugsėjo 1 d. startavo nauja programa, skirta pagelbėti jaunoms šeimoms, siekiančioms įsigyti pirmąjį būstą regionuose. Jau prabėgo šiek tiek daugiau nei mėnuo, tad, manau, galima daryti tam tikras išvadas. Pats darbuojuosi Akmenės rajono savivaldybės mero patarėju, todėl norėčiau pristatyti būtent regiono atstovo požiūrį į šią programą. Žaliųjų ir valstiečių sąjungai laimėjus rinkimus, lūkesčiai dėl papildomo dėmesio regionams išaugo. Juk ši partija savo prigimtimi, regis, ir turėtų atstovauti regionams. Nors dabartinę jų politiką ir veiksmus neretai galima vertinti dviprasmiškai, vis dėlto minėta programa turėtų būti reali pagalba regionuose ateitį planuojantiems jauniems žmonėms. Deja, nors idėja iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogai, jos įgyvendinimas kelia šiek tiek abejonių. Trumpai pateiksiu savo argumentus. Mano požiūriu, vienas kertinių programos principų yr ...

Arkadijus Vinokuras. Karbauskininkai puola demokratiją – socialdemokratai apgins

Žinau, skamba, švelniai tariant, nekukliai. Dėl buvusių apsimetėlių socdemais kaltės Lietuvoje gerovės valstybės stebuklo neįvyko. Tačiau partijoje tikrieji socialdemokratai energingai atkovoja savo pozicijas. Vis daugiau partijos narių suvokia partijos sugrįžimo prie savo ištakų svarbą. Juk vos ne kiekvieną palietė pažįstamų ar artimųjų emigracija, skurdas bado akis. Kodėl socialdemokratai turi apginti ir apgins Lietuvos demokratiją? Todėl, kad 1918 metų vasario 16 dieną kaip tik keturi socialdemokratai dalyvavo Lietuvos valstybės – demokratinės valstybės – atkūrime. Deja, dešinieji nacionalistai su Smetona priešakyje demokratiją sunaikino tam, kad vėliau Lietuvą išduotų sovietams. Šiandien kraštutiniai dešinieji valdžioje vėl grasina Lietuvos demokratijai. Ir vėl, įtakoti „dvasingos V. Putino demokratinės vertikalės“ idėjų, LVŽS vadai (ne vadovai), R. Karbauski ...

Robert Duchnevič. Kaip iš duobės ištraukti Vilniaus rajoną?

Vilniaus rajono savivaldybė vis dar Valdemaro Tomaševskio partijos rankose. Gyventojai ne pirmus metus sako, kad nori pokyčių, bet Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) laimi ir laimi rinkimus. Dėl to iš dalies kaltas kitų partijų požiūris, ypač jų vadovybių. Ne išimtis buvome ir mes – socialdemokratai. Tačiau pastaruoju metu matome, kad LSDP skiria dėmesį visiems Lietuvos regionams, taip pat ir Vilniaus rajonui. Mes keičiamės, keičiasi ir požiūris. Laimėti rinkimus Vilniaus rajone sudėtinga, bet įmanoma. LLRA-KŠS valdo visą savivaldybės administracinį aparatą. Daugelis gyventojų, jų artimieji su savivaldybe susieti darbais, tai leidžia V. Tomaševskio partijai šiems asmenims daryti spaudimą. LLRA-KŠS, saugodama savo turimas pozicijas, veikia atsargiai, riboja konkurenciją ir gan konservatyviai žiūri į naujoves. Kitų partijų vadovybės tai jau ...

Vytautas Plečkaitis. Mes visi mylime Ukrainą, bet nebūtinai jos oligarchus

Lietuva ir jos valdžia myli Ukrainą, padeda jai moraliai ir šiek tiek materialiai. Kiek apskritai gali padėti 2,8 mln tauta beveik dvidešimt kartų už ją didesnei, pati gaudama milijardines finansines injekcias iš Europos Sąjungos. Lietuviai su ukrainiečiais palaiko ryšius dar nuo Didžiojo kunigaikščio Gedimino ir jo įpėdinio Algirdo laikų, kai lietuviai valdė Kijevą ir nemažą dalį jos vakarinių žmių. Šiandien Ukraina pagal plotą yra didesnė už Prancūziją, o pagal gyventojų skaičių gerokai pralenkia Lenkiją. Tiesa, Rusijos agresija Ukrainos plotą ir gyventojų skaičių šiek tiek sumažino. Tačiau solidarumas su Ukraina ypač Vidurio Rytų Europoje nuo to padidėjo Ukrainiečiai atsakydami į mūsų meilę ir rūpestį, taip pat myli mūsų šalį. Jie padeda mums spręsti dmografines problemas, pakeisdami mūsų išvykstančią į Vakarus darbo jėgą į ukrainietišką. Be jų, galbūt, net ba ...

Tomas Bilevičius. Ar į Lietuvą grįš Centrinė televizija?

Prabėgo pirmasis žurnalistikos studijų mėnuo ir sunku nereaguoti į teorijoje išgirstas, o dabar mūsų panosėje vykstančias realijas. Dar praėjusią savaitę žurnalistikos įvado paskaitoje dėstytojas pasakojo apie visuomeninio ir valstybinio transliuotojo skirtumus, apie stiprią ir silpną žiniasklaidą, apie jos modelius ir tendencijas. Neilgai trukus tą patį iš dėstytojo išgirdau ir stebint visuomeninį tranliuotoją, o bendrai matome kėsinimusis į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Kodėl rašau apie šiuos dalykus? Praėjusią savaitę pasirodė LR Seimo specialiosios komisijos (kurioje liko tik valstiečių atstovai) išvados, kuriomis siūloma keisti LRT struktūrą, LRT tarybos, kuri užtikrina sklandžią LRT veiklą, delegavimo tvarką ir išdygo siūlymai steigti LRT valdybą, kuri atliktų operatyvinius transliuotojo darbus. Šiuo metu Lietuvoje veikia mechanizmas, kuomet L ...

Arkadijus Vinokuras. Lietuvai – paminklas A. Sniečkui

Skaitant Vidmanto Valiušaičio naujausią straipsnį, ginantį J. Noreiką, nejučia viskas susidėliojo į savo vietas. Mat straipsnio autorius naudoja kolaboravimo pateisinimo modelį, kuris teigia, kad kolaboravimas su naciais „vardan Lietuvos“ yra pateisinamas. Remiantis tuo pačiu modeliu, siūlau Lietuvos šimtmečio proga raudonojo okupanto kolaborantui Antanui „Šeimininkui“ Sniečkui pastatyti paminklą už… Trakų pilies atstatymą. Be to, A. Sniečkus savo rankomis taip pat nei vieno tremtinio ar partizano nenužudė. Jis „tik“ pasirašinėjo dokumentus. Pasižiūrėkime iš šalies, taip sakant. Anot šio modelio, diskutuojamas N pusantrų metų dirbo tik nacių dokumentėlių perrašytoju ir pasirašinėtoju (iš viso trys tūkstančiai dokumentų, iš kurių apie šimtas skirtas žydų reikalams). Dėl to kaltas ne jis, o rudasis okupantas, su kuriuo pastarasis N buvo priverstas, įtrauktas, įkalb ...