Liutauras Gudžinskas. Kairieji – Lietuvos nepriklausomybės herojai

Liutauras Gudžinskas. Kairieji – Lietuvos nepriklausomybės herojai

  Ne vienas iškilus Lietuvos kairysis buvo tautinio atgimimo priešakyje. Jie pirmieji iškėlė nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos siekį. Jie sugebėjo įtikinti kitų politinių srovių atstovus siekti tik visiškos šalies nepriklausomybės. Galiausiai, kai atgimstančiai Lietuvai buvo ypač sunku, jie nepabūgo prisiimti atsakomybės – apginti ir įtvirtinti dar tuomet labai trapų šalies valstybingumą. Karų ir revoliucinių sukrėtimų sūkuryje kairiųjų tapatybės paieškos buvo ne ką mažiau sudėtingos. XIX a. pabaigoje susiformavęs kairiųjų judėjimas Lietuvoje buvo nevienalytis. Nors daugumą kairiųjų vienijo socialinio teisingumo, pažangios visuomenės, demokratiškai sutvarkytos respublikos tikslai, buvo ir išimčių. Rimčiausia takoskyra tarp kairiųjų išsivystė reaguojant į revoliucines permainas Rusijoje. Vienoje pusėje atsidūrė už Lietuvos valstybingumą pasisakantys soc ...

Socialdemokratai: S. Skvernelis prieš rinkimus siekia įtakos savivaldybėse

Socialdemokratai: S. Skvernelis prieš rinkimus siekia įtakos savivaldybėse

Sauliaus Skvernelio vadovaujama vyriausybė siekia pertvarkyti vyriausybės atstovų tarnybą. Socialdemokratų manymu, Seimui pateikti vyriausybės siūlymai veda į šios tarnybos politizavimą. „Jeigu ligi šiol Vyriausybės atstovai buvo skiriami konkurso tvarka – pagal kompetenciją, tai dabar jie bus skiriami premjero teikimu. Galima numanyti kad, vyriausybės vadovas pasirinks atstovus pagal lojalumą, o ne pagal gebėjimus, atstovų statusas prilygs politinio pasitikėjimo pareigūnams. Taip bus daroma įtaka savivaldybėms, kurios pagal Konstituciją yra savarankiškos,“ – sako socialdemokratas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas. Jeigu ligi šiol Vyriausybės atstovai buvo skiriami konkurso tvarka – pagal kompetenciją, tai dabar jie bus skiriami premjero teikimu Julius Sabatauskas Premjeras S. Skverne ...

Aloyzas Sakalas. Seimo ir Konstitucinio Teismo pareigos apkaltos procese

Aloyzas Sakalas. Seimo ir Konstitucinio Teismo pareigos apkaltos procese

Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo dar nebuvo tokio politinio triukšmo, kurį pamatėme po nepavykusios Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos. Kaip iš gausybės rago pasipylė Seimo sprendimu nepatenkintų profesionalių ir neprofesionalių politikų kritika, kurią galima apibendrinti keturiais žodžiais: „Seimas padarė nepataisomą klaidą“. O kad tokia klaida nepasikartotų, buvo pasiūlyti įvairūs receptai. Štai keli iš jų: Seimas privalo tik patvirtinti Konstitucinio Teismo (toliau KT) verdiktą; KT verdiktas yra vykdomas nedelsiant. Seimo sprendimas nereikalingas; Seimo nariai turi priimti sprendimą ne slaptu, bet atviru balsavimu. Aptarkime šiuos siūlymus. Įteisinus pirmą siūlymą Seimas paverčiamas savotiška notarine kontora, kurios pareigos būtų tik patikrinti, ar visi iš KT atkeliavę dokumentai nėra klastotės. Norint įteisinti antrą siūlymą reikis ke ...

D. Šakalienė siūlo riboti antstolių veiklą: „Skola neturi tapti nuosprendžiu“

D. Šakalienė siūlo riboti antstolių veiklą: „Skola neturi tapti nuosprendžiu“

Seimas ketvirtadienį imasi socialdemokratės Dovilės Šakalienės pateiktų Civilinio kodekso pataisų, kuriomis skolų išieškojimo sistema Lietuvoje būtų nukreipta ne galutinai sužlugdyti skolininką, o padėtų tas skolas susimokėti. „Lietuvoje skursta kas penktas čia gyvenantis žmogus, kas dešimtas turi įsiskolinimų. Dažniausiai pasitaikančios įsiskolinimų priežastys yra skolos už komunalinius mokesčius, baudos už važiavimą be bilieto, skolos greitųjų kreditų bendrovėms. Daugeliui Lietuvos gyventojų tai tampa nuosprendžiu, kurio kaina – kritimas į socialinį užribį. Esu įsitikinusi, kad skolas privaloma grąžinti, bet turime žmonėms sudaryti realias sąlygas susimokėti skolas. Dabar veikianti išieškojimo tvarka nepadeda skolininkui tapti mokiam, o dar giliau jį murkdo į skurdo liūną, " – teigia siūlymus Seimui pateikusi socialdemokratė. Lietuvoje skursta ...

Justas Pankauskas. Valstybės parama pirmajam būstui neturi diskriminuoti žmonių

Justas Pankauskas. Valstybės parama pirmajam būstui neturi diskriminuoti žmonių

Viena iš trijų idėjų Lietuvai yra valstybės parama jaunoms šeimoms, ketinančioms įsigyti pirmą būstą. Vyriausybė siūlosi šią paramą suteikti, tačiau planuoja ją skirti tik regionuose įsikursiančioms šeimoms. Socialdemokratai tuo tarpu siūlo nediskriminuoti jaunų žmonių pagal jų gyvenamąją vietą ar šeimyninį statusą ir išnaudoti jau veikiančius mechanizmus, kurie leistų pirmąjį būstą įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Siekiant paskatinti regionų plėtrą, čia dirbančioms jaunoms šeimoms iki 35 metų ketinama suteikti galimybę gauti lengvatinį kreditą būstui. Toks įstatymo projektas pateiktas šio pavasario Seimo sesijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis siūlo, jeigu vienas iš sutuoktinių dirba regione, tačiau šeima gyvena, tarkime, didmiestyje, jie būtų skatinami įsigyti būstą tame regione, kompensuojant 15 proc. kredito sumos, pradinę įmoką. Socia ...

Dovilė Šakalienė: patyčioms iš mažo žmogaus ribų nėra

Dovilė Šakalienė: patyčioms iš mažo žmogaus ribų nėra

Po jungtinių Seimo narės Dovilės Šakalienės bei nevyriausybinių organizacijų pastangų institucinį smurtą kentusiai Algimantei Ignaititei – negeriančiai ir nesmurtaujančiai, tačiau socialiai itin apleistai moteriai buvo grąžinti vaikai ir pagaliau išduotas asmens dokumentas – tačiau nepaisant Migracijos departamento bei Vidaus reikalų ministerijos pažadų patyčios tęsiasi. Algimantės vaikams asmens dokumentai neišduoti, atsisakyta juos deklaruoti, dėl to negalima sutvarkyti dokumentų dėl finansinės paramos gavimo. Primename istorijos pradžią. Š.m. vasario 22 dieną Seime įvyko Seimo narės Dovilės Šakalienės inicijuota spaudos konferencija apie Algimantės Ignaititės situaciją. Algimantės vargus liudijo žinoma Panevėžio krašto globėja Gražina Grigaliūnienė, nesėkmingai mėginusi kovoti už Algimantę ir jos vaikus valstybės institucijose. Deja, ligi šių metų vietoje pagal ...

Dabartinė mokesčių sistema - cinizmas daugumos mokėtojų atžvilgiu   

Dabartinė mokesčių sistema – cinizmas daugumos mokėtojų atžvilgiu  

Kelti mokesčių sistemos keitimo klausimą ir teikti savo siūlymus socialdemokratus verčia vis aštrėjanti pajamų nelygybės problema, kurią akivaizdžiai jaučia  daugelis žmonių ir nuolat Lietuvai primena tarptautinės ekonomikos institucijos. „Pajamų ir socialinės atskirties problemą vis labiau gilina ydinga mokesčių sistema. Šiandien joje žmogaus pajamos iš skirtingų pajamų šaltinių yra skirtingai apmokestinamos. Tokia kreiva logika lemia, kad, pavyzdžiui, stambūs žemvaldžiai moka 3,5 procento gyventojų pajamų mokesčio, tuo tarpu dauguma darbuotojų, uždirbančių vidutines ar net ir mažas algas sumoka kone triskart daugiau. Mūsų teikiamų mokesčių siūlymų logika – daugiau uždirbi, daugiau ir moki mokesčių, mažai uždirbi, mažai moki,“ – sakė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas Seime surengtoje spaudos konferencijoje. Išgyvendami neteisybė ...

Close