Paskaičius, ką Švietimo ir mokslo ministerija siūlo, kad mokytojo profesija po kelerių metų taptu prestižine, norisi  tik  numoti ranka.  Vėl kalbama lozungais ir užkeikimais, o siūlomos jau girdėtos priemonės, dėl kurių buvo sutarta prieš  kelerius metus. Galima tik pagirti ministeriją, kuri pagaliau pripažino, kad mokytojai uždirba tikrai nedaug. „Būtina, kad mokyklose dirbtų aukščiausio lygio profesionalai“ – teigia ministrė. Su šiuo lozungu galima sutikti. Ir čia pat manoma, kad tai padės padaryti naujai kuriami pedagogų rengimo centrai.  Tačiau tokie naujai parengti mokytojai (tai nutiks po 4 metų) geriausiu atveju per metus pakeis tik 1-2 proc. į pensiją išėjusių jų kolegų. O kaip „aukščiausio lygio profesionalais“ per kelerius metus taps likusieji 99 proc.? Ta stebuklinga lazdele ministerija linkusi laikyti galimybe keliems šimtams dirbančiųjų mokytojų ...

Socialdemokratai užregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris iš karto sulaukė ypatingo dešiniųjų dėmesio. Valentinas Stundys, Audronis Ažubalis, Vytautas Sinica ir kiti veikėjai tradiciškai puolė kritikuoti siūlomas tautinių mažumų kalbos vartojimo nuostatas. Projektas numato galimybę seniūnijose, kuriose tautinė mažuma sudaro ne mažiau nei 1/3 nuo bendrojo seniūnijos gyventojų skaičiaus, gyvenviečių, gatvių, viešojo administravimo subjektų ir kitų topografinių ženklų pavadinimus greta valstybinės kalbos rašyti tos tautinės mažumos kalba. Papildomi užrašai taip pat galimi seniūnijose, kuriose gyvenanti tautinė mažuma sudaro mažiau nei 1/3. Tačiau tam turi pritarti seniūnijos gyventojų apklausoje sudalyvavusių gyventojų dauguma. Šios nuostatos nėra imperatyvios, nes dėl tokių užrašų vartojimo galutinį sprendimą priima savivaldybės taryba. Taip p ...

Tėvas, Italijos pilietis, gyveno su šeima Lietuvoje, bet vieną dieną išsivežė sūnų į savo tėvynę, vaiko motinai nežinant. Arba atvirkščiai. Mama, Lietuvos Respublikos pilietė, išsivežė savo vaiką iš Italijos, vaiko tėvui nežinant, jam nesutinkant. Tarptautinėje teisėje tokie įvykiai turi savo grėsmingai skambantį terminą – vaikų pagrobimai, o savavališkai į užsienį vaikus išsivežę tėvai oficialiai vadinami pagrobėjais. Ir šiandien Lietuvoje, dažnai – ir viešoje erdvėje, vyksta skirtingą pilietybę turinčių tėvų dramos dėl vaikų, dėl jų priežiūros ir galimybės su jais matytis. Skyrybų su užsienio piliečiais ir vaikų dalybų istorijos – skaudžios, kartais lydimos psichologinio ir fizinio smurto. Pasekmės – ne tik ašaros, nežinia dėl vaiko ateities, bet ir gana ilgai trunkančios, brangios tarptautinės bylos. Pagaliau, sunkiai išmatuojamos vaikų patirtos traumos. ...