Valdovų rūmuose paminėtos prezidento A. Brazausko inauguracijos metinės

Valdovų rūmuose paminėtos prezidento A. Brazausko inauguracijos metinės

Prieš dvidešimt penkerius metus išrinktasis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas prisiekė tautai ir valstybei. Daugiau nei 1,2 mln. gyventojų palaikymo sulaukęs politikas sakydamas priesaiką ranką laikė ant tuomet dar neseniai referendume priimtos Konstitucijos. Tai buvo metas, kai daug kas buvo daroma pirmą kartą. A. Brazauskas buvo tas politikas, kuris prisilietė prie praktiškai kiekvieno pirmą kartą priimamo sprendimo. Lietuvos socialdemokratų partijai minint inauguracijos metines didžiulė Valdovų salė tapo per maža  visiems susirinkusiems. „Sveikinu visus susirinkusius paminėti prezidento institucijos atkūrimą ir asmenybę, buvusią įvykių centre įvairiais Lietuvos istorijos etapais,“ – į minėjimo dalyvius laišku kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Būti pirmuoju – visada iššūkis, kai tenka ne tik organizuoti atkurtos prezidento institucijos veiklą, kur ...

Prezidentas, kurio inauguraciją bandė sutrukdyti

Prezidentas, kurio inauguraciją bandė sutrukdyti

Kartais sakoma, kad politika yra kaip pašaukimas – esą neįmanoma išmokti politikos: žmogus arba gimsta politiku, arba ne. Ši tezė ginčytina, bet galima susidaryti įspūdį, kad pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ją paneigė: politiku jis tikriausiai nebuvo gimęs, bet daug patyrė, mokėsi ir 1993 m. prezidento rinkimuose sulaukė 1 211 070 rinkėjų palaikymo. Nė vienas vėlesnis prezidentas nėra sulaukęs tokio didelio rinkėjų palaikymo. Net ir šiais laikais apie trečdalis Lietuvos gyventojų A. Brazausko veiklą vertina geriausiai iš visų prezidentų: tai įrodė prieš kelerius metus atlikta apklausa. Knygą „Epochų virsmo sūkuriuose. Algirdo Brazausko politinė biografija“ apie A. Brazauską parašę, bet visuomenei jos dar nepristatę, istorikai dr. Saulius Grybkauskas ir doc. dr. Mindaugas Tamošaitis pasakoja sudėtingą A. Brazausko virsm ...

Opozicinės frakcijos kreipiasi į Seimo pirmininką ir VTEK dėl VRK pirmininkės L. Matjošaitytės

Opozicinės frakcijos kreipiasi į Seimo pirmininką ir VTEK dėl VRK pirmininkės L. Matjošaitytės

Seimo opozicijos frakcijos ketvirtadienį kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydamos įvertinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės veiksmus ir galimą neveikimą. Opozicinių frakcijų vardu kreipimąsi pasirašė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno pavaduotojas Julius Sabatauskas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius. Pirma, Seimo opozicija kelia klausimą dėl VRK pirmininkės L. Matjošaitytės neveikimo tiriant skundus dėl paslėptos politinės reklamos ir rinkėjų papirkimo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu susijusiuose renginiuose ar projektuose: seriale „Naisių vasara“, „Nai ...

D. Šakalienė: valstybė, vietoje pagalbos, iš moters atima vaikus dėl skurdo

D. Šakalienė: valstybė, vietoje pagalbos, iš moters atima vaikus dėl skurdo

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė Seime surengtoje spaudos konferencijoje pristatė  trisdešimtmetės moters istoriją, kai vaikystėje apleista ir elgetavusi Algimanta vietoje  pagalbos iš valstybės institucijų sulaukė bausmės – vienas po kito iš jos buvo atimti trys iš keturių vaikų. „Tai vieno žmogaus istorija, kuri yra kaip lakmuso popierėlis, parodantis, kaip mūsų valstybėje neveikia pagalbos žmogui sistema,“ – sakė Seimo narė, papasakojusi, kaip Lietuvoje gimusi, užaugusi ir gyvenanti Algimantė turėjo Kazachstano pilietybę vien todėl, kad motina buvo trumpai ištekėjusi už kazacho. Vėliau ji papuolė į situaciją, kai žmogus be pagalbos išsikapstyti negali. Neturėdama dokumentų, negalėjo gauti nei pajamų, nei būsto. Todėl neteko ir vaikų. „Pagal Jungtinių Tautų konvenciją draudžiama vaikus atiminėti dėl skurdo. O ši istorija iliustruoja, kad Lietuvoje nutinka bū ...

Justinas Pankauskas. „Valstiečių“ spąstai ūkininkams: visi žinojo, bet niekas negalėjo skųstis

Justinas Pankauskas. „Valstiečių“ spąstai ūkininkams: visi žinojo, bet niekas negalėjo skųstis

Pastaruoju metu nuolat iškyla ir vis mėginami gesinti skandalingi faktai apie koncerno, siejamo su Ramūnu Karbauskiu, veiklą. Šįkart nesigilinsime į apsukriais būdais didinamą valdomų žemių kiekį. Atsakymų laukiame iš Generalinės prokuratūros, kuri ėmėsi ginti viešąjį interesą. Kitas dėmesio sulaukęs faktas – vekselių naudojimo schemos. Informacija apie šią „Agrokoncerno“ veiklą epizodiškai išnyra spaudoje. Bet taip pat greitai ir užretušuojama. Matyt, nukentėję ūkininkai pagrįstai bijo atskleisti savo tapatybes. O bendrovė, regis, sėkmingai ir toliau skolina ūkininkams atsiskaitymui už prekes reikalingas lėšas, pakišdama vekselius. Vekselio esmė paprasta – negali atsiskaityti dabar, pasirašoma, kad atsiskaitysi vėliau. Sąžiningas verslas tam ir naudoja vekselius. Tačiau jeigu tikslas yra suteikti paskolą ar nukelti apmokėjimą iš anksto žinant, kad skolininkas ...

Darius Razmislevičius. Socialdemokratija – populiariausia politinė kryptis. Misija įmanoma?

Kaip manote, ar daug Lietuvos piliečių žino, kas išties yra socialdemokratija ir socialdemokratų partija? Štai, pavyzdžiui, partija skaičiuoja jau 120 gyvavimo metus, o pati idėja remiasi trimis pamatinėmis vertybėmis: laisvės, lygybės ir solidarumo. Lygybė, beje, yra didžiausia siekiamybė darbo santykiuose, ji labai svarbi, kai kalbame apie lytiškumą. Socialinės apklausos aiškiai parodo, kad mūsų, socialdemokratų, elektoratas – vyresni, pusę amžiaus perkopę žmonės. Žinoma, tai didelė vertybė, nes šie žmonės už partiją balsuoja metai iš metų, yra jai lojalūs ir tiki jos ateitimi. Klausimas – kiek iš balsuojančiųjų tikrai žino socialdemokartijos ideologiją ir gali ją paaiškinti savo palikuonims? Štai, pavyzdžiui, Vokietijoje susiformavusi fenomenali situacija, kai vaikai balsuoja taip, kaip balsuoja tėvai, o tėvai – taip, kaip seneliai, nes tiki, kad jei elgsis vyre ...

Liutauras Gudžinskas. Lietuvos nepriklausomybės ir demokratinės kairės sankirtos

Liutauras Gudžinskas. Lietuvos nepriklausomybės ir demokratinės kairės sankirtos

Gerai žinoma, kad kairieji demokratai yra reikšmingai prisidėję prie 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo. Mažiau suvokiama, kad jų lyderystė buvo lemtinga dedamoji. Tačiau vargu, ar pagerinsime mūsų šalies valdymą ir demokratiją, jei deramai neįvertinsime šios esminės modernių laikų Lietuvos istorijos pamokos. Tam, kad tinkamai suvoktume kairiųjų indėlį į šalies nepriklausomybę, būtina atsižvelgti į tai, kad XIX a. pabaigoje pradėjęs formuotis kairiųjų judėjimas Lietuvoje buvo nevienalytis. Nors daugumą kairiųjų vienijo socialinio teisingumo, pažangios visuomenės, demokratiškai sutvarkytos respublikos tikslai, būta ir išimčių. Rimčiausia takoskyra tarp kairiųjų išsivystė, reaguojant į revoliucines permainas Rusijoje. Vienoje pusėje atsidūrė už Lietuvos valstybingumą pasisakantys socialdemokratai ir kitos nepriklausomybę palaikančios kairiosios ...

Close