Kaip manote, ar daug Lietuvos piliečių žino, kas išties yra socialdemokratija ir socialdemokratų partija? Štai, pavyzdžiui, partija skaičiuoja jau 120 gyvavimo metus, o pati idėja remiasi trimis pamatinėmis vertybėmis: laisvės, lygybės ir solidarumo. Lygybė, beje, yra didžiausia siekiamybė darbo santykiuose, ji labai svarbi, kai kalbame apie lytiškumą. Socialinės apklausos aiškiai parodo, kad mūsų, socialdemokratų, elektoratas – vyresni, pusę amžiaus perkopę žmonės. Žinoma, tai didelė vertybė, nes šie žmonės už partiją balsuoja metai iš metų, yra jai lojalūs ir tiki jos ateitimi. Klausimas – kiek iš balsuojančiųjų tikrai žino socialdemokartijos ideologiją ir gali ją paaiškinti savo palikuonims? Štai, pavyzdžiui, Vokietijoje susiformavusi fenomenali situacija, kai vaikai balsuoja taip, kaip balsuoja tėvai, o tėvai – taip, kaip seneliai, nes tiki, kad jei elgsis vyre ...
Liutauras Gudžinskas. Lietuvos nepriklausomybės ir demokratinės kairės sankirtos
Gerai žinoma, kad kairieji demokratai yra reikšmingai prisidėję prie 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo. Mažiau suvokiama, kad jų lyderystė buvo lemtinga dedamoji. Tačiau vargu, ar pagerinsime mūsų šalies valdymą ir demokratiją, jei deramai neįvertinsime šios esminės modernių laikų Lietuvos istorijos pamokos. Tam, kad tinkamai suvoktume kairiųjų indėlį į šalies nepriklausomybę, būtina atsižvelgti į tai, kad XIX a. pabaigoje pradėjęs formuotis kairiųjų judėjimas Lietuvoje buvo nevienalytis. Nors daugumą kairiųjų vienijo socialinio teisingumo, pažangios visuomenės, demokratiškai sutvarkytos respublikos tikslai, būta ir išimčių. Rimčiausia takoskyra tarp kairiųjų išsivystė, reaguojant į revoliucines permainas Rusijoje. Vienoje pusėje atsidūrė už Lietuvos valstybingumą pasisakantys socialdemokratai ir kitos nepriklausomybę palaikančios kairiosios ...
Socialdemokratai siūlo naują požiūrį tautinėms mažumoms
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seimo nariai parengė Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo siūloma tautinės mažumos gausiai gyvenamoje vietovėje leisti vietovardžius rašyti ne tik lietuvių, bet ir tautinės mažumos kalba. Toks gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų ir topografinių ženklų rašymas būtų leidžiamas, jei seniūnijoje gyvena daugiau nei 1/3 tautinės mažumos atstovų. Jeigu seniūnijoje tautinės mažumos gyventojų yra mažiau nei 1/3, vietovardžiai mažumos kalba galėtų būti rašomi tik pritarus tos teritorijos gyventojų daugumai. Naujasis įstatymas taip pat sudarytų sąlygas gyventojams kreiptis į savivaldybės institucijas mažumos kalba, o savivaldybė turėtų atsakyti valstybine kalba, bet kartu galėtų pridėti atsakymą ir mažumos kalba. Panašiai mažumų gana gausiai apgyvendintose savivaldybėse būtų galima tei ...
Close