Ramūnas Lydis. Miškininkystė ir aplinkosauga: ar įmanoma suderinti?

Ramūnas Lydis. Miškininkystė ir aplinkosauga: ar įmanoma suderinti?

Kirsti ar nekirsti Lietuvos miškus? Saugoti, palikti gamtai ar gauti tiesioginę ekonominę naudą? Tai klausimai, kylantys šiuolaikinei Lietuvos visuomenei. Nebijau sakyti, kad šiuo klausimu mūsų mažos šalies visuomenė skilusi į dvi ar net tris dalis: viena dalis norėtų visiško miškų kirtimo atsisakymo, kita – gauti pajamas iš turimų miškų, o trečia kažkur per vidurį. Ar įmanoma rasti bendrą sprendimą? Manau, kad taip. Tačiau tam reikės laiko, gilių diskusijų, visų pusių geranoriškumo, noro rasti visiems tinkamą sprendimą. Šioje situacijoje negali būti absoliutaus laimėtojo ar absoliutaus pralaimėtojo. Tiek miškų kirtimų priešininkai, tiek miškus kertantys turi nusileisti. Pradžiai pabandysiu pateikti savo vertinimą tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos. Kokie visuomenininkų, aplinkosaugininkų poreikiai miškui? Aplinkosauginės organizacijos mišką supranta kaip ekosis ...

Linas Jonauskas. Ar liks tinklai Kuršių mariose po rinkimų?

Linas Jonauskas. Ar liks tinklai Kuršių mariose po rinkimų?

Baltijos jūroje dėl katastrofiškai sumažėjusių menkių išteklių uždrausta šių žuvų žvejyba. Faktą, kad menkių populiacija Baltijos jūroje kasmet vis mažėjo ir atsidūrė kritinėje būsenoje, atsakingi Lietuvos pareigūnai ignoravo, o drastiškas sprendimas visiškai uždrausti menkių žvejybą Baltijoje įsigaliojo tik po to, kai Europos Komisija įvertino realius menkių populiacijos išteklius. Ant prekystalių guldomos mažesnio nei mėgėjams leidžiama sugauti dydžio žuvys, o tai reiškia, kad kai kurios iš jų net neišneršusios. Žvejybą valdininkai uždraudė tiek žvejams verslininkams, menkes gaudantiems tinklais, tiek žvejams mėgėjams, žvejojantiems meškere. Pastarieji, su meškerėmis sužvejojantys palyginti itin menką dalį menkių, tapo nežaboto žvejų verslininkų godumo įkaitais. Kiek vėliau išaiškėjo faktas, kad draudimas galioja tik žvejams mėgėjams, nes verslininkai menkes i ...

Close