Ekspertai susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai: įvardijo, ką reikėtų keisti

Ekspertai susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai: įvardijo, ką reikėtų keisti

Švietimo ekspertai konferencijoje „Europos švietimo kelrodis“ Vyriausybės pasiūlytą nacionalinį susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai, tačiau daliai naujų iniciatyvų linkę pritarti. Konferencijoje diskutavę ekspertai pateikė ir pasiūlymus, kaip derėtų dokumentą keisti.

Stepono Kairio fondo ir europarlamentaro Juozo Oleko surengtoje konferencijoje Kaune pranešimus skaitė ir apie švietimo ateitį diskutavo Vilniaus universiteto mokslininkai prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, doktorantė Olga Suprun, doc. dr. Rimantas Vaitkus, prof. habil. dr. Dobilas Kirvelis, Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Algirdas Raslanas.

Mes, socialdemokratai, pasigendame visuotinės galimybės gauti kokybišką išsilavinimą.

Konferencijoje dalyvavo ir LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, universitetų rektoriai, per 100 švietimo sistemos ekspertų ir LSDP švietimo politikos formuotojų.

„Mes, socialdemokratai, pasigendame visuotinės galimybės gauti kokybišką išsilavinimą, – konferencijoje kalbėjo J.Olekas. – Sukurta daug įvairių mokyklų: turime pradines, pagrindines, gimnazijas, ilgąsias gimnazijas, progimnazijas. Bet pastebime vis didėjančią jų tarpusavio nelygybę: vienos netgi pirmaujančios ES, kitos stipriai atsilieka. Vienos lengvai pritraukia gerus pedagogus, gali sau leisti rengti moksleivių atrankas, kitos vos išgyvena."

Konferencijoje priimtame komunikate pažymima, kad konferencijos dalyviai kritiškai vertina Vyriausybės politinių partijų susitarimo projektą dėl Lietuvos švietimo, tačiau pritaria naujoms iniciatyvoms, pavyzdžiui, dėl  švietimo sistemos finansavimo didinimo iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o moksliniams tyrimams skirti ne mažiau kaip 1.0 proc. BVP.

Taip pat nuostatai dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo iki 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, o dėstytojų ir aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų bei tyrėjų iki 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Pozityviai įvertinta ir siūloma nuostata dėl mokyklinio ugdymo tikslinių dotacijų skirstymo ir administravimo perdavimo savivaldybėms, taip didinant savarankiškumą ir atsakomybę už tinklo efektyvumą bei ugdymo rezultatus.

Konferencijos dalyviai komunikate pasiūlė 7 nuostatas, kurias įgyvendinus švietimas Lietuvoje taptų kokybiškesnis ir prieinamesnis.

  1. Atsisakyti planų uždaryti didelį skaičių gimnazijų, siekiant jų sustambinimo. Kurti jungtines mokyklas, kad būtų užtikrinta derama ugdymo kokybė, kartu išlaikomos įstaigos kaimiškose vietovėse.
  2. Plėsti neformalųjį ugdymą, užtikrinti galimybę visiems mokiniams nemokamai naudotis ne tik vadovėliais, bet ir tuos vadovėlius lydinčiais pratybų sąsiuviniais ir kita mokomąja literatūra.
  3. Glaudinti poviduriniojo mokslo sistemas – sudaryti lanksčias galimybes siekti aukštojo mokslo baigus profesinę mokyklą, sudaryti sąlygas profesijos bakalaurams tęsti studijas magistrantūroje.
  4. Užtikrinti tvarų mokslo ir studijų finansavimą, grindžiamą ne tarpusavio konkurencija, o bendradarbiavimu ir ilgalaikėmis sutartimis su valstybe. Kartu didinti aukštojo mokslo tarptautiškumą bei mokslinių tyrimų pritaikomumą inovacijoms kurti.
  5. Skatinti švietimo įstaigas (mokyklas, profesines mokyklas, kolegijas, universitetus ir kitus švietimo paslaugų teikėjus), suformuoti ir įveiklinti vidinės kokybės užtikrinimo sistemas, į kokybės užtikrinimo procedūras įtraukiant visas suinteresuotas šalis.
  6. Atkurti nacionalinius mokytojų kvalifikacijos centrus, susietus su šalies universitetais, kurie rengia pedagogus.
  7. Aukštojo mokslo prieinamumo didinimui ir socialinės atskirties mažinimui atsisakyti studentų „rūšiavimo“, užtikrinti nemokamas pirmosios pakopos studijas ir mažinti antrosios pakopos studijų įmokas tiems, kurie negali gauti valstybinio finansavimo.

Susiję straipsniai

Close