Šalies savivaldybių teritorijos pagal gyvenamąsias vietoves yra suskirstytos į seniūnaitijas. Tankiai apgyvendintų miestų teritorijoje sudaromoje seniūnaitijoje gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius yra ne didesnis nei 3 tūkst., kitose teritorijose seniūnaitija sudaroma gyventojų skaičiui neviršijant 500. Be abejo, seniūnaičių veikla miestuose ir mažose gyvenvietėse labai skiriasi.
Seniūnaitijų teritorijoje gyvenantys žmonės, turintys teisę rinkti vietos savivaldybės tarybą, turi teisę išsirinkti ir savo gyvenamosios teritorijos atstovus – seniūnaičius. Pastarieji renkami keturių metų kadencijai ir visuomeniniais pagrindais atstovauja savo teritorijos gyventojus seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose.
Seniūnaičiai, sprendžiant jų seniūnaitijos bendruomenės reikalus, gali dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, dalyvauti savo teritorijos seniūno konkurso komisijoje, dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, organizuoti įvairias apklausas, susitikimus su savivaldybės tarybos nariais, seniūnu ir kitų savivaldybės bei valstybės institucijų atstovais, skatinti savo teritorijos gyventojus organizuoti įvairius renginius, prižiūrėti savo teritoriją, rūpintis aplinkosauga ir kitais bendruomenės nariais.
Seniūnaitis, padedantis telkti bendruomenes ir rūpintis gyvenamąja aplinka bei padedantis spręsti realias žmonių problemas yra labai reikalingas pagalbininkas seniūnui. Seniūnaičių dėka išspręstas ne vienas tūkstantis įvairiausių problemų, prisidėta prie dar didesnio skaičiaus suorganizuotų renginių. Galiausiai, be seniūnaičių indėlio jau būtų sunku įsivaizduoti pilnavertį seniūnaitijos ar pačios seniūnijos gyvenimą.
Seniūnaičių dėka išspręstas ne vienas tūkstantis įvairiausių problemų, prisidėta prie dar didesnio skaičiaus suorganizuotų renginių.
Seniūnaičių veikla, sprendžiant žmonių problemas, reikalauja ne tik laiko, tačiau ir savų resursų. Neretai, dirbant bendruomenės labui, seniūnaičiai išleidžia dideles pinigų sumas kurui ir kitoms reikalingoms priemonėms. Būtina priminti, kad seniūnaičio darbas nėra apmokamas, jis šias pareigas eina visuomeniniais pagrindais, o tai reiškia, jog dažnai patiriamos darbinės išlaidos yra iš savo ir savo šeimos biudžeto.
Vietos savivaldos įstatymas numato, kad įvairios su seniūnaičio veikla susijusios internetinio ir telefoninio ryšio paslaugos, pašto ir kanceliarinės prekės, transporto išlaidos, gali būti kompensuojamos savivaldybės, o išmokų dydžius seniūnaičiams nustato savivaldybių tarybos.
Kompensacijų dydžiai už seniūnaičių veiklos metu patirtas išlaidas šalies savivaldybėse yra skirtingi ir labiau priklauso nuo savivaldybės turtingumo. Dažniausiai, kompensacijų dydžiai svyruoja nuo 25 iki 50 eurų per mėnesį, nors buvo iniciatyvų, pavyzdžiui, Klaipėdos mieste, seniūnaičių išlaidų kompensavimui per mėnesį skirti iki 200 eurų, tačiau toks sprendimas nepriimtas. Yra ir tokių savivaldybių, kuriose maksimali kompensacija už seniūnaičio patirtas išlaidas per mėnesį negali viršyti 15 eurų.
Kai kurie savivaldybių tarybų nariai gauna didesnes nei 500 eurų mėnesines kompensacijas, nors pastangos ir išlaidos nėra ženkliai didesnės, nei seniūnaičio, gaunančio 15 eurų savo veiklai.
Norėdami turėti tvirtą seniūnaičio instituciją ir paskatinti į seniūnaičių pareigas kandidatuoti pačius veikliausius ir aktyviausius žmones, turime numatyti adekvatų darbo priemonių finansavimą. 15 eurų mėnesinės išmokos seniūnaičiui nepakanka net vienam kartui apvažiuoti savo seniūnaitijos teritoriją, tad tikėtis, kad jau ir taip visuomeniniais pagrindais dirbantis seniūnaitis darbinei bendruomenės veiklai, šalia savo asmeninio laiko, dar naudos ir savo šeimos pinigus – naivu.
Siekdami didesnio įsitraukimo ir realios pagalbos iš seniūnaiči,o sprendžiant jų teritorijos problemas, įstatymu turime numatyti, kad mėnesinė kompensacijos seniūnaičiams suma siektų bent 100 eurų. Papildomų lėšų įstatymo įgyvendinimui gali ir neprireikti, jei dalis pinigų būtų skiriama iš savivaldybių tarybų narių kompensacijų. Pastarieji, kaip ir seniūnaičiai, kompensacijas už patirtas kuro, ryšio ir kitas išlaidas gauna kaip numatyta įstatyme, tačiau pastarųjų kompensacijoms yra skiriami gerokai didesni pinigai, šalia kurių dar ir apmokėjimas už savivaldybės tarybos nario darbą atliekant pareigas. Kai kurie savivaldybių tarybų nariai gauna didesnes nei 500 eurų mėnesines kompensacijas, nors pastangos ir išlaidos nėra ženkliai didesnės, nei seniūnaičio, gaunančio 15 eurų savo veiklai.
