Jūratė Zailskienė. Lietuvos keliai – kaip dainoje „Pilki keleliai dulka…“

Jūratė Zailskienė. Lietuvos keliai – kaip dainoje „Pilki keleliai dulka…“

Jau nuo seno valstybės gerovė matuojama pagal kelių kokybę. Juk ir mes kažkada didžiavomės, kad Lietuvos keliai puikūs, puikesni nei pas kaimynus latvius, lenkus, baltarusius. Deja, bet tie laikai seniai praėjo. Lenkai mus visa galva lenkia kaip pašėlę tvarkydami kelius – nuo regioninių iki magistralinių. Lenkia ne tik kelių tiesimu, bet ir jų priežiūra.

Žiema parodė savo nagus, o kelių, kurie priklauso Lietuvos kelių automobilių direkcijai (toliau – Direkcija), valymas ir priežiūra neatlaiko kritikos. Anksčiau gyventojai džiaugdavosi Direkcijai priklausančių kelių priežiūra ir turėdavo priekaištų regiono keliams, kuriuos prižiūri savivaldybės. O dabar, įvykus centralizacijai, valstybinių kelių priežiūra rūpinasi AB „Kelių Priežiūra“.

Anksčiau kiekviena savivaldybė turėjo jų rajone veikiančią kelių tarnybą – su vadovu, specialistais, darbuotojais. Buvo galima tartis, derinti darbus, greitai reaguoti į ekstremalias situacijas. O dabar atsakingi asmenys yra kažkur, nežinia kur, vadovai – dar toliau. Niekas tiksliai nežino, kaip ir kur kreiptis dėl kelių priežiūros. Kalbama, kad visos tarnybos arčiau žmonių? Tik ne šiuo atveju.

Atsivertus AB „Kelių priežiūra“ internetinę svetainę matyti lygiai du kontaktai: tel. (8 37) 202 293 ir el. paštas info@keliuprieziura.lt. Suprantama, kad valstybė negali kontroliuoti privačių įmonių, kurios atitolo nuo klientų ir apsunkino susisiekimą su darbuotojais. Bet čia kalbame apie valstybinę įmonę! O dėl kelių priežiūros susisiekus su Direkcija atsakymas vienas – paslauga nupirkta ir teikiama AB „Kelių priežiūra“. Šie gi atsikerta, kad nėra skirta pakankamai lėšų. Kitaip sakant, pasaka be galo, o keliai toliau byra…

2021 metais Seimas priėmė Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) finansavimo įstatymą. Pagal numatytas formules, savivaldybės turėtų gauti didesnį finansavimą kelių priežiūrai. Laukiame, kokios tos lėšos bus, nes iki šiol jos dar nepasiekė savivaldybių.

Bet įdomu tai, kad šiuo įstatymu turėjo panaikinti 5 proc. rezervą, dėl kurio pasisakė Valstybės kontrolė, ir priimti skaidrią kelių priežiūros finansavimo sistemą. Bet atsirado galimybė numatyti 9 proc. valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams. Kyla abejonės, ar tai ne tas pats rezervas, tik kitaip įvardintas, ir jam skiriama dar daugiau KPPP lėšų nei iki šiol.

Na, ir dar kartą apie kelią Kaunas–Prienai–Alytus. Jau daug laiko Prienų krašte mes visi įvairiausiomis priemonėmis siekiame, kad pagaliau būtų rekonstruotas šis kelias. Nuo 1992 m. į savivaldybę buvo kviečiami aukšti pareigūnai, regiono merai nuolat rašė raštus įvairiausio rango Lietuvos vadovams su pasiūlymais, kaip pagreitinti kelio rekonstrukciją. 2021 rugpjūčio 26 d. susisiekimo ministras Marius Skuodis triukšmingai atvyko į Prienus, visiems parodė savo įsakymą, kad bus pradedamos pirkti žemės, kad būtų galima pradėti rekonstrukciją. Atrodė, jog jau tuoj viskas prasidės.

Ir štai, pamatau parengtą Valstybinės reikšmės kelių plėtros ir priežiūros 2021–2035 m. strategijos projektą (toliau – Strategiją), kuriame juodu ant balto išdėliotas pinigų planavimas kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcijai: 2022 m. – 0,7 mln. eurų, 2023 m. – 0,5 mln. eurų, 2024 m. – 5 mln. eurų, 2025 m. – 32 mln. eurų, 2026 m. – 34,6 mln. eurų, 2027 m. – 8 mln. eurų.

Susitikimų metu kalbėjome su Direkcija, ministru ir siūlėme darbus pradėti nuo Prienų žiedo link Kauno, kur beveik nėra problemų su žemių išpirkimu. Kaip nuo žąsies vanduo… O toks pinigų išdėliojimas rodo, kad atsargiai planuojamas tik žemių išpirkimas, nes jau 2024 metais bus nauji Seimo rinkimai, ir kas ten žino, kas laimės?.. Kas ten žino, kokie bus laimėtojų planai?..

O kiek dar būtų galima kalbėti apie žvyrkelius, kurie trukdo ir verslo plėtrai, ir žmonių gyvenimo kokybei bei sveikatai, ir automobilių techninei būklei! Žvyrkelių dalis visame valstybinės reikšmės kelių tinkle 2021 m. spalio 31 d. sudarė 26,22 proc. O ar žino Direkcija, kad žvyrkeliai regiono kelių tinkle sudaro daugiau nei 60 proc.? Ar čia dar reikia komentarų?

Gaila, kad dabartiniai valdantieji nemano, jog kelių tvarkymas yra prioritetas. O juk būtent kelių, esančių šalia kiekvieno iš mūsų ir kuriais mes važiuojame, kokybė leidžia mums jaustis oriai arba verčia pykti bei jaustis nesvarbiais.

Susiję straipsniai

Close