Istorija su „Lietuvos geležinkelių“ paimtu avansu iš „Belaruskalij“ rodo Lietuvos Vyriausybės dviveidiškumą, kuomet viena yra deklaruojama, o kita daroma. Dėl tokios susiklosčiusios situacijos, dirbant Europos Parlamente, jau teko sulaukti kolegų europarlamentarų skambučių su klausimu, kaip susiklostė tokia situacija. Mums, europarlamentarams, belieka tik atsiprašinėti.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovo teigimu, ir Užsienio reikalų ministerija, ir Susisiekimo ministerija buvo informuotos apie susitarimus su „Belaruskalij“. Tačiau abi ministerijos teigia nieko nežinojusios apie valstybės valdomos įmonės veiksmus.

Lietuvos valstybinės politikos nepaiso valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“, reformuota tų pačių valdančiųjų dešiniųjų iniciatyva. Reformuojant valstybinių įmonių valdymą, iš valstybės valdomų įmonių valdybų eliminuoti ministerijų atstovai, tad nesistebiu, kad „Lietuvos geležinkelių“ ryšio su Susisiekimo ministerija liko minimaliai – ministras tik po fakto sužino jo ministerijos kuruojamų strateginių Lietuvos įmonių žingsnius.

Nesistebiu ir tuo, kad užsienio reikalų ministras neturi žinių apie esamą situaciją, nes jam dažniausiai nėra pranešama apie svarbius užsienio politikos reikalus. Lygiai taip pat jis nebuvo informuotas apie A. Merkel skambučius A. Lukašenkai. Toks ministras neturėtų eiti savo pareigų, nes jis nesugeba sukurti sistemos, kuri leistų jam dalyvauti svarbiausiuose Lietuvos užsienio politikos veiksmuose.

Lietuvos valdantieji ragina užsienio partnerius laikytis principingos politikos Baltarusijos atžvilgiu, Lietuvos žmonėms deklaruojami vienokie užsienio politikos vertybiniai aspektai, bet, kai prieinama prie praktinių žingsnių, matome, kad Vyriausybė elgiasi priešingai.

Kitus kviečiant imtis sankcijų prieš Baltarusiją, bet savo šalyje neužkaišant užsienio politikos skylių, rodo tik viena – Lietuvos žodžiai ir darbai labai skiriasi.

Jeigu vis dėlto Lietuvos Vyriausybė laikosi merkantilinės politikos, tuomet neverta šokti į politinę areną pirmiems ir raginti kitus imtis sankcijų. Tokia politika būtų sąžininga. O kai Lietuva sako, kad mes vadovaujamės vertybėmis, bet iš tiesų skaičiuojame, kaip tai paveiks ekonomiką, apgauti lieka ir Lietuvos žmonės, ir užsienio partneriai.

Mes Europos Parlamente ne kartą svarstėm sankcijas Baltarusijai ir poveikio priemones. Būta įvairių diskusijų ir abejonių. Bet Lietuvos parlamentarai visada laikėsi griežtos pozicijos, išsaugodami savo šalies garbę. Kai aukščiausi Lietuvos pareigūnai elgiasi priešingai deklaruojamoms vertybėms, mums tampa sunku prašyti kolegų Europos parlamentarų palaikyti mūsų nuostatas nedraugiškų mums valstybių atžvilgiu.

Šią savaitę Europos Parlamente ruošiamės pateikti dvi rezoliucijas: apie Rusijos ir Europos ateitį bei apie Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienų. Ir tokiame politiniame fone Lietuva netikėtai pakeičia savo kailį. Kaip dabar kviesti kolegas palaikyti mūsų poziciją?

Būtų gerai vis dėlto sulaukti greito ir sąžiningo Vyriausybės atsakymo, valstybės politikos nesilaikančių asmenų atsakomybės ir galų gale žinoti, kad Europos Parlamente atstovaujame šaliai, kuri turi savo tvirtą stuburą.

Juozas Olekas yra Europos Parlamento narys, LSDP pirmininkės pavaduotojas.