rugsėjo 23, 2020

Gintautas Paluckas. Jūs įpykę pagrįstai

Valdantieji, gindami mus nuo koronaviruso, sąmoningai „pamiršo“, kad be šio viruso egzistuoja dar daugybė ligų, nuo kurių žmonės kasdien miršta. Jei paskutiniu metu teko kreiptis į gydytojus, gali būti, kad esate pagrįstai įpykę. Patekti į sveikatos priežiūros įstaigą yra nepaprastai sunku, o kartais – ir neįmanoma. Kodėl taip yra? Atsakymas aiškus: tįstančios pacientų eilės yra suformuotos tyčia ir tai Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų pasekmė. Valdžia, nuo viruso plėtros mėgindama apsaugoti sveikatos įstaigas, pasirinko kelią apskritai jose nepriiminėti žmonių. Tokio sprendimo pasekmės – išaugęs žmonių mirtingumas. Labiausiai kenčia tie, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Infarktai, insultai, trombai... Tokiais ir panašiais atvejais laikas („auksinė valanda“) yra gyvybiškai svarbus. Tuo metu medicinos įstaigų darbas, pagal Sveikatos apsa ...

Psichoterapeutas Andrius Kaluginas: „Turime vienytis dėl mūsų visų gyvenimo kokybės“

Lietuviai geba puikiai susitelkti atėjus krizei – tai matėme ir karantino metu, kuomet sparčiai daugėjo įvairių socialinių iniciatyvų, gerumo akcijų. Tačiau grėsmei išnykus su ja dingsta ir vienybė bei pasitikėjimas. Turime dirbti, jog nuolat pasitikėtume vienas kitu ir nebijotume paprašyti pagalbos, sako psichoterapeutas, santykių ekspertas Andrius Kaluginas. Su juo pasikalbėjome apie gresiančias karantino pasekmes visuomenei, pasitikėjimą savimi bei aplinkiniais ir sudėtingą vienišumo problematiką. - Per karantiną daug žmonių greičiausiai pirmą kartą susidūrė su tokiu vienišumu – jų negalėjo aplankyti vaikai, kaimynai, ir nors kai kurie naudojosi nuotolinio ryšio priemonėmis vis dėlto jos nepakeičia gyvo bendravimo. Kaip manote, kokių pasekmių gali atnešti šis ilgas vienišumo laikotarpis? - Pradėkime nuo to, kad vienišumas ir socialinė izoliacija yra skirtin ...

Orinta Leiputė. Seniūnaičiams – ne mažesnės nei 100 eurų mėnesinės kompensacijos

Šalies savivaldybių teritorijos pagal gyvenamąsias vietoves yra suskirstytos į seniūnaitijas. Tankiai apgyvendintų miestų teritorijoje sudaromoje seniūnaitijoje gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius yra ne didesnis nei 3 tūkst., kitose teritorijose seniūnaitija sudaroma gyventojų skaičiui neviršijant 500. Be abejo, seniūnaičių veikla miestuose ir mažose gyvenvietėse labai skiriasi. Seniūnaitijų teritorijoje gyvenantys žmonės, turintys teisę rinkti vietos savivaldybės tarybą, turi teisę išsirinkti ir savo gyvenamosios teritorijos atstovus – seniūnaičius. Pastarieji renkami keturių metų kadencijai ir visuomeniniais pagrindais atstovauja savo teritorijos gyventojus seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose. Seniūnaičiai, sprendžiant jų seniūnaitijos bendruomenės reikalus, gali da ...

Linas Jonauskas. Didžiausias lietuvių priešas – valdžios neveiksnumas

Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda – galimybė suvienyti visus po platų pasaulį išsibarsčiusius lietuvius ir priimti senai subrendusį sprendimą, t. y. įteisinti dvigubą pilietybę. Nors tikslas aiškus ir konkretus, deja, daugumai politikų jis tėra galimybė būti matomam ir dalyvauti nuolatiniame politiniame procese. Tai tapo ypač akivaizdu po daugybės bandymų spręsti arba veikiau imituoti įsisenėjusios dvigubos pilietybės problemos sprendimą. 2019 m. gegužės 12 d. vykęs referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pasižymėjo itin didelėmis kontraversijomis. Pirmiausia, klausimo formuluotė buvo sudėtinga ir neaiški. Antra, referendume šalia šio itin svarbaus klausimo, pridėtas dar vienas, populistinis siūlymas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Būtent pastarasis klausimas sukėlė dideles diskusijas ir bent pagal paminėjimų žiniasklaidoje ska ...

Modesta Petrauskaitė: Saldainiukai už mokesčių mokėtojų pinigus

Seimo nariai, atsiskaitytinai, kiekvieną mėnesį savo parlamentinei veiklai gali išleisti iki 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Tai yra apie 1 tūkstantį eurų. Visų, valstybės apmokamų ir pagal Seimo aprašą, reglamentuojantį Seimo narių parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą, patirtų išlaidų ataskaitos pateikiamos viešai. Šių lėšų pagrįstumą vertina Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Parlamentinei veiklai išleistų lėšų ataskaitos yra viešai pateikiamos LR Seimo internetiniame puslapyje ir visada traukia visuomenės dėmesį. Labiausiai jomis domisi žurnalistai, viešinantys kam ir kokie Seimo nariai leido mokesčių mokėtojų pinigus. Daugiausia pinigų Seimo nariai skiria transporto priemonių eksploatavimui, techninei priežiūrai, remontui, automobilių draudimui. Dalis parlamentinių lėšų naudojama Seimo narių biurams, kompiuterinės technikos eksploatavimui ...

Svetlana Grigorian. Moterų solidarumas

Su Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja Orinta Leipute komentaru apie moterų teises ir nelygias vyrų ir moterų galimybes, kreipėmės į Lietuvos moteris ir paraginome pačioms aktyviau imtis iniciatyvos sprendžiant vyrų ir moterų atlyginimų skirtumų bei skurdo klausimų keliamas problemas. Kaip ir buvo galima tikėtis, sulaukėme ne tik teigiamų, tačiau ir neigiamų atsiliepimų apie vyrų ir moterų lygių galimybių problematiką. Nestebina, kuomet lygių galimybių klausimas didžiausią erzelį kelia konservatyviems vyresnio amžiaus vyrams, kurie įpratę matyti moterį prižiūrinčią namus ir auginančią vaikus. Labiau nustebino, o gal net nuliūdino, kai kurių moterų komentarai, kuriais jos išreiškė palaikymą savo vyrams ir pasisakė prieš lygias vyrų ir moterų galimybes. Esą moterys ir vyrai apskritai yra skirtingi, todėl neturėtų užsiimti tomis pačiomis veiklo ...