Prie Seimo - laužai, apšvietimas, minėjimas. Taip, tai skiriama tų 1991 - ųjų Sausio 13-osios nakties ir auštančios dienos atminimui. Jau virš trisdešimties metų prabėgo nuo visai ano meto Lietuvos visuomenei nepamirštamų ir tiesiogiai išgyventų skausmingų ir kruvinų įvykių. Mes, tų įvykių dalyviai, dabar tai vertiname kaip pačias įspūdingiausias mūsų Himne giedamos Vienybės valandas ir dienas.
Tuomet, tomis dienomis niekas neklausinėjo, kas tu esi - tremtinys ar komunistas, tarybinis funkcionierius ar disidentas! Tada niekas niekam nesakė: “ Buvusių komunistų ar komjaunuolių nebūna!”. Tada kiekvieno buvimas gyvose barikadose buvo esminis.
Ir kolaborantai tada buvo aiškūs - LKP ant TSKP platformos nariai, jedinstveninkai. O taip pat priešas buvo aiškus - tai agresiją pradėjęs SSKP Centro Maskvoje konservatyvus flangas ir KGB bei sovietų armijos daliniai.
Gimusieji po 1991-ųjų metų tik iš tėvų ir senelių pasakojimų bei iš kino kronikų ir gausios archyvinės medžiagos savo širdyse įsirašo priesaką elgtis taip, kaip elgėsi toji Lietuvos karta.
Ir Rusija tada buvo kita, ir sąjunginės respublikos buvo kitos. Šimtai tūkstančių demonstrantų Maskvoje, Leningrade, Minske, Kijeve, Tbilisyje ir kitur išėjo į gatves mūsų palaikyti. Sudrebėjo „sskpistų“ ir „jedinstveninkų“ sumanyto perversmo pamatai. Autoriteto tiek SSSR viduje, tiek užsienyje neteko ir M. Gorbačiovas, taip ir neradęs jėgų atvykti į Vilnių bei atsiprašyti Lietuvos.
Bet ši Sausio 13-oji paženklinta besitęsiančia dabartinės Rusijos niekšiška agresija prieš Ukrainą ir šiuo metu vykstančiais kruvinais mūšiais ties Bachmutu ir Soledaru. Tarp Jelcino epochos Rusijos visuomenės ir Putino epochos Rusijos visuomenės jau slypi milžiniška praraja.
Jau neišeina minios žmonių Maskvoje, Sankt-Peterburge, Samaroje ar kitur į masines demonstracijas su plakatais „Net voine!“. Tik pavieniai disidentai ir kiti šviesūs protai Rusijoje išreiškia protestą, nebijo sėsti į kalėjimus arba priversti emigruoti iš šalies. Tik apie 25% Rusijos visuomenės tyliai nepalaiko Putino beprotybės.
Koks milžiniškai skirtingas dabar vaizdas Rusijoje, palyginus su 1991-jų metų Sausio 13-ąja.
1991 m. Sausio 13-ąją Lietuva laimėjo. Laimėjo ir nepajudinamas tada Baltijos šalių, Lenkijos, o taip pat ir savo suverenitetą atstatančių Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Gruzijos solidarumas prieš stalininę SSSR.
Šiandien pergalę kovoje prieš putinistinę Rusiją laimi Ukraina. Nors vyksta intensyvūs mūšiai Soledare ir Bachmute, tęsiasi kovos ir kituose fronto linijos vietose, bet Ukrainos žmonės savo pergale neabejoja.
Šiandien prie laužų čia susirinkę žmonės neabejoja Ukraina pergale taip pat, kaip ir tada, kiek daugiau nei prieš trisdešimt metų neabejojo Lietuvos pergale.
Ir koks milžiniškas solidarumas su Ukraina visame pasaulyje! Šimtuose milijonų žmonių širdžių dega tas pats pergalės Ukrainai troškimas.
Tai iš visų Ukrainą palaikančių šalių ir jų visuomenių reikalauja imtis konkrečių veiksmų ir nepailsti teikti skubią pagalbą Ukrainai tiek ginklais, tiek ir humanitarinėmis priemonėmis. Juk tada, Sausio 13-ąją, siekėme Laisvės ir Taikos, juk dabar šią dieną minime taip pat siekdami Taikos sau, Ukrainai ir visam Europos regionui. Tegul Vienybė siekiant Taikos bus mūsų priesakas šiandien.
