Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija ketvirtadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje savivaldos atstovai ir UNESCO ekspertė konstatavo, kad dėl valdančiųjų siūlomų pokyčių švietimo sistemoje, būtent Tūkstantmečio mokyklų programos, iki šiol kyla daugiau klausimų, nei turima atsakymų.
Prof. habil. dr. V. Targamadzės vertinimu, Tūkstantmečio mokyklų programa „neišvengiamai programuoja konfliktą“.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis pažymėjo, kad daugelis klausimų svarstomi ir keliami pavėluotai. Jis teigė viską, ką žino apie minėtąja programą, sužinojęs tik iš interneto. „Aiškių kriterijų, į kurias mokyklas bus investuojama, nežinome“, – kalbėjo meras.
Jo vertinimu, numatomos lėšos – 1–1,4 mln. kiekvienai iš atrinktų mokyklų – nedaro įspūdžio. „Abejotina, ar dėl nupirkto autobuso pagerės mokyklos rezultatai“, – sakė N. Cesiulis. Anot mero, nieko nekalbama apie naujų specialistų pritraukimą į regionus. Kaip savivaldybės galės daryti įtaką sprendimams? Kaip išvengti atskirties tarp mokyklų? „Ministerija sako, kad tariasi su merais, bet su mumis niekas nesitaria“, – priekaištavo Alytaus vadovas.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis pažymėjo, kad daugelis klausimų svarstomi ir keliami pavėluotai.
Pakruojo vicemeras Virginijus Kacilevičius kalbėjo apie Šiaurės Lietuvos regiono mokyklas. Žinia apie Tūkstantmečio mokyklų sumanymą čia sukėlė nerimo. „Kiekviena valdžia ateina su nauja reforma. Vaikų skaičius regione mažėja. Turime 18 švietimo įstaigų. Linkiu valdantiesiems įsiklausyti į švietimiečių ir savivaldos balsą“, – kalbėjo jis. Anot V. Kacilevičiaus, programa turi šansą padėti regionui, tačiau „viskas priklausys nuo to, „kaip bus diriguojama“. Jis įspėjo, kad jeigu būtų įgyvendinti tam tikri rizikingi sprendimai dėl mokyklos dydžio (pavyzdžiui, 11–12 klasėse – 31 mokinys), rajone neliktų nė vienos gimnazijos. Jis kvietė vadovautis tikslu užtikrinti vienodos starto pozicijos visiems vaikams.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ekspertė dr. Laima Galkutė ragino pasiremti tarptautine patirtimi. Ji pažymėjo, kad kiekviena savivaldybė turi savitą raidos strategiją, ir švietimas negali būti nuo jos atsietas. Anot ekspertės, mokykla yra bendruomenė, jų savita kultūra – mokyklos nėra tik pastatas ar stadionas. Savivaldybės turi turėti galimybę kurti savus modelius. Juk ir bendrosiose programose mokytojui palikta galimybė 30 proc. keisti turinį. L. Galkutė pabrėžė, kad negali būti vieno mastelio visiems.
Ji taip pat klausė: jeigu procesą koordinuos Nacionalinė švietimo agentūra, koks tada universitetų pedagogų rengimo centrų vaidmuo? Ekspertė teigė programoje pasigendanti vaiko gerovės, kaip vieno iš parametrų, bendruomenės įtraukimo, aiškių pokyčių pamatavimo rodiklių.
Savivaldybės turi turėti galimybę kurti savus modelius.
Anot prof. V. Targamadzės, Lietuvoje įprasta spekuliuoti nuomonėmis, užuot rėmusis ekpertinėmis įžvalgomis. „Išdraskyti mokyklos kultūrą ir suformuoti naują nėra taip paprasta“, – įspėjo parlamentarė. Ji vardijo Tūkstantmečio mokyklų programos neaiškumus: neaiškūs mokyklos parinkimo kriterijai, kokia bus tinklaveika (pristatymuose pateikiami trys variantai), kaip tai bus siejama su kokybės krepšeliu, kuris jau įgyvendinamas, kaip mokykla veiks patį bendrojo ugdymo mokyklų savivaldybės tinklą. Programoje rašoma, kad savivaldybei skiriama suma priklausys nuo mokinių skaičiaus – kodėl ugdymo kokybė turi priklausyti tik nuo mokinių skaičiaus? Kaip tai siesis su įtraukiuoju ugdymu? – klausia prof. V. Targamadzė.
Taip pat neaišku, kodėl numatyta būtent 150 „Tūkstantmečio mokyklų“, o pirmajame etape – 80 proc. savivaldybių dalyvavimas, kokie atrankos kriterijai ir pan.
Apibendrindama profesorė pažymėjo, kad tūkstantmečio mokyklų programoje neišvengiamai užprogramuotas konfliktas: jis gali tapti kuriančiąja arba griaunamąja jėga, todėl dera tinkamai suprojektuoti ir įgyvendinti šią programą. Tam, anot V. Targamadzės, reikalingos diskusijos ir ekspertinės, o ne nuomonių formuotojų įžvalgos ir vertinimai, aiškūs tikslai, konteksto, proceso, indėlio, rezultato rodikliai.
„Supraskime, kad švietimas nėra nei asmens, nei kokios nors grupės ar partijos nuosavybė – tai visos Lietuvos rūpestis ir pozityvaus proveržio į ateitį galimybė“, – apibendrino prof. habil. dr. V. Targamadzė.
