Socialdemokratai dar praeitais metais paragino Vyriausybę imtis valstybinio plėtros banko steigimo, nes jau ir tuomet, iki pandemijos, Lietuvoje akivaizdžiai reikėjo realių sprendimų, kaip užpildyti rinkos spragas gerinant įmonių finansavimo galimybes, valdant su eksportu susijusią kredito riziką, suteikiant žmonėms galimybes būsto plėtrai ar renovacijai.

„Lietuvos kredito ir finansų rinkų eilę metų taip ir nepavyko sustiprinti nei kapitalo rinkų reformomis, nei institucinių investuotojų paieška. Apmaudu, bet nors ir neneigę valstybinio banko poreikio, šios kadencijos valdantieji tik pandemijos krizės iššūkių prispirti, artėjant rinkimams šią idėją prisiminė“, - sako Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Seimui apsisprendus dėl valstybinio banko steigimo, kitas etapas - pasirinkti valstybės finansų ir kredito įstaigos modelį. Pasak R. Budbergytės, Lietuvai dabar reikia pasirinkti tinkamiausią iš kitose ES valstybėse jau veikiančių variantų. Europos šalyse veikia trijų tipų nacionaliniai bankai. Tai valstybės komerciniai bankai, vadinami universalieji, kurie niekuo nesiskiria nuo privačių. Antras tipas - valstybės mišrūs, kurie gali rinkti indėlius ir sukauptas lėšas skolinti, veikiantys panašiai kaip vyriausybės agentūra, administruojanti valstybės paramą ir kitas programas. Trečias nacionalinių bankų tipas - valstybės plėtros finansų institucijos (finansuojamos iš tarptautinių finansų institucijų, valstybės pervedimų ir obligacijų, kurios skolina smulkiam ir vidutiniam verslui, žemės ūkiui, eksportui ir kt.).

Lietuvai dabar reikia pasirinkti tinkamiausią iš kitose ES valstybėse jau veikiančių variantų.

„Dabar Lietuvoje didžiausias poreikis – smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo. Apmaudu, kad Lietuva iki šiol nėra sugebėjusi konsoliduoti bent mūsų turimų nacionalinių plėtros įstaigų - Invegos, VIPos ir Žemės ūkio garantijų fondo, beje, skirtingai nei kaimynė Latvija, kuri 2015 m. įsteigė uždarą akcinę bendrovę Altum, siūlančią valstybės pagalbą paskolų, kreditų garantijų, investicijų į rizikos kapitalo fondų sferoje. Pandemijos metu labai išryškėjo lietuviškų nacionalinės plėtros įstaigų silpnumas, todėl akivaizdu, kad šiandien jau nebediskutuotina, kad mažų mažiausiai būtina jas sujungti, prie jų prijungiant ir naujai steigiamą pagalbos verslui fondą,“ - sako Seimo biudžeto ir finansų komitete dirbanti R. Budbergytė.

Socialdemokratai jau 2019 metais viešai pareiškė, kad Lietuvai reikia turėti valstybinį plėtros banką, kurio pagrindinės veiklos sritys:

1. Smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas, verslo paskolos įmonėms, kurių įkeisto turto vertės ar nuosavo kapitalo nepakanka gauti komercinio banko paskolai, garantijos  įmonėms, kurios neturi ilgos veiklos istorijos.
2. Paskolos per valstybinės būsto politikos įgyvendinimą, taip pat diskutuotina ir valstybės studijų paskolų politika. Taigi, šis bankas galėtų finansuoti pirmojo būsto programą, o bendradarbiaudamas su savivalda - municipalinio ir socialinio būsto projektus.
3. Nacionalinio plėtros banko vienas tikslų - gamtos išsaugojimas ir kova prieš klimato kaitą. Tai turėtų kelias išraiškas: bankas būtų įrankiu vykdyti kvartalines renovacijas, kurios mažintų klimato kaitą išmetančių dujų kiekius ir sutaupant mūsų žmonėms šilumos sąskaitų grafoje. Taip pat atsinaujinančios energijos projektų finansavimas, Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės ir energetinio tvarumo.

Tokį socialdemokratų pristatomą Valstybinio plėtros banko modelį Rasa Budbergytė siūlo ir Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoje diskusijoje, kurioje dalyvauja ir Tarptautinio valiutos fondo, Vokietijos valstybinio plėtros banko, Lietuvos Seimo, Vyriausybės, verslo atstovai, ekonomistai.

Valstybinio banko steigimas neturi būti koks nors pinigų dalybų pavyzdys, šio banko tikslas – tapti svarbia valstybės viešosios politikos vykdymo priemone.

Pasak R. Budbergytės, diskusijai apie valstybinio banko veiklos modelio pasirinkimą laukas platus. Toks bankas galėtų pritraukti investuotojus į atskiras savo veiklos sritis, pavyzdžiui, leisdamas „žaliuosius bondus“ – vertybinius popierius, įtraukiančius investuotojus į įvairias programas, susijusias su klimato kaita. Seimo narės manymu, mažmenine bankininkyste valstybinis bankas neturėtų užsiimti. Tokių funkcijų galėtų imtis, „Lietuvos paštas“, galintis dirbti kaip jau veikiančių bankų tarpininkas, teikiantis žmonėms paslaugas, kurias siūlo įvairūs rinkos dalyviai, turintys tam teisę ir leidimus. Tai, pasak R. Budbergytės, galėtų būti ir indėlių priėmimas, pinigų išgryninimas, kreditavimo paslaugos iš skirtingų bankų.

„Valstybinio banko steigimas neturi būti koks nors pinigų dalybų pavyzdys, šio banko tikslas – tapti svarbia valstybės viešosios politikos vykdymo priemone. Apsispręsti dėl valstybinio banko modelio reikia ilgai nedelsiant, tačiau labai atsakingai, kad kiekvienos veiklos kreditavimas būtų tvarus. Turime pasiremti geriausiomis tarptautinėmis rekomendacijomis įvesdami skaidrų ir efektyvų valdymą, be abejo, be mažiausios galimybės politikams dalyvauti valdyboje ar stebėtojų taryboje, taip pat užtikrinti banko veiklos rezultatų vertinimą“, - sako R. Budbergytė.