Lietuvoje lūžis, regis, jau įvyko: visuomenėje pradedama pripažinti, kad auklėti vaikus diržu ir smurtu nėra geras pasirinkimas, tačiau vaiko gerovė – tai ne tik smurto nebuvimas. Tai ir valstybės pagalba įgūdžių stokojantiems tėvams, užtikrinimas, kad vaikai liks su tėvais, jei jie geba ir nori rūpintis savo atžalomis, bet patiria skurdą. Nes dėl skurdo negalima bausti tėvų.
Apie tai Radviliškio kultūros centre diskutavo Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė ir parlamentarė Dovilė Šakalienė.
Abi politikės dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos organizuojamame diskusijų cikle „Misija: Lietuva“, kurio tikslas kuo labiau įtraukti visuomenės narius į sprendimų priėmimo procesą.
Vaiko teisių apsaugos tema ypač svarbi pastaruoju metu. Seimas praėjusiais metais priėmė du svarbius sprendimus: pirmuoju uždraudė bet kokį smurtą prieš vaikus, apibrėžė, kas yra smurtas, antruoju – nusprendė pertvarkyti institucinę vaiko teisių apsaugos sistemą. Pastarasis įstatymas pradės veikti nuo šių metų liepos 1 dienos, juo centralizuojama vaiko teisių apsaugos sistema, bet jo įgyvendinimui dar nėra iki galo pasiruošta.
Diskusija – ar galime mušti vaikus – nebaigta?
Diskusija prasidėjo svarstymu, ar vis tik vienodai suprantame, kas yra smurtas prieš vaiką? Nelabai seniai viena psichologė radijo eteryje teigė, kad tam tikrai kritiniais atvejais suaugusieji gali pademonstruoti vaikui jėgą bei galią – be emocijų, ramiai, iš anksto nusiteikus ir įspėjus. Tačiau Seimo narė D. Šakalienė su tuo kategoriškai nesutiko.
„Žinote, man vis dar keista, kad taip sunkiai peržengiame šį slenkstį ir vis dar grįžtame prie diskusijos, kodėl smūgiai yra auklėjimas, kaip mes galime užauginti vaiką be smurto“, - apgailestavo parlamentarė.
„Man toje vietoje norisi paklausti, ar mums kyla abejonių, kad nuo mūsų priklausomi maži bejėgiai vaikai yra už mus silpnesni? Ar kažkam tikrai reikia įrodinėti savo jėgą vaikui? Galima tą jėgą įrodyti. Aš tiek bylų skaičiau, peržiūrinėjau nuotraukas, kur ta jėga buvo įrodyta: sulaužyti kaulai, sutrupintos kaukolės, baisūs nudeginimai, sužalojimai, baisios žaizdos vaikų kūne ir sieloje. Mes stipresni už savo vaikus, bet mes tą tėvų galią ir jėgą galime panaudoti visai kitaip. Mes galime iškelti aukštai besijuokiantį vaiką, mes turim jėgų visą naktį išsėdėti prie sergančio vaiko, mes galim jį apkabinti ir priimti į stiprų glėbį, kai jis grįžęs guodžiasi, kad jį kažkas nuskriaudė. Mes netgi galim suvaldyti savyje kylantį pyktį, kai pamatom blogą pažymį, o kartais gal viduje reikia rasti jėgos sulaikyti smūgiui kylančią ranką, nes kartais autopilotu norim pakartoti, ką patys patyrėm. Bet to nereikia kartoti“, - teigė D. Šakalienė.
Pasak parlamentarės, iš tėvų vaikas išmoksta, ar pasaulis yra saugus, ar nelabai. Anot D. Šakalienės, jau seniai įrodyta, kad smūgiai vaikui palaužia mažo žmogaus pasitikėjimą kitais žmonėmis, tokiam vaikui suaugus gali atrodyti, kad „žmogus žmogui yra vilkas“. Ji pripažino, kad daugelis suaugusiųjų yra patyrę panašią lemtį vaikystėje, bet tai nereiškia, kad tai gerai.
„Šita vaiko teisių apsaugos reforma labiausiai yra apie šeimos politiką. Apie mūsų visuomenės požiūrio keitimą, kad mes galime užauginti sveikus ir laimingus vaikus jų nemušdami ir kad mes galime gauti pagalbos. Pagrindinis dalykas apie šią reformą yra ne kaip atimti vaiką iš tėvų, bet kaip ištiesti pagalbos ranką iš karto kai tik jos reikia, duoti tas paslaugas, kurių labai reikia ir kurių labai trūksta – nuo socialinių paslaugų iki psichologinių, teisinių ir taip toliau“, - kalbėjo parlamentarė.
V.Blinkevičiūtė: vaikas turi 4 pagrindines teises
Europos Parlamento narė V. Blinkevičiūtė, kalbėdama apie smurtą, pabrėžė, kad mes pirmiausia kalbame apie žmogų – nesvarbu, ar tai vaikas, moteris, vyras. Prieš visus žmones naudojamas smurtas yra nepateisinamas, išskyrus būtinosios ginties atveju.
Aš esu įsitikinusi: ką tu duosi žmogui, kaip tu su juo elgsiesi, tą patį gausi ir atgal
„Turbūt kiekvienas iš jūsų šiandien labai atvirai galėtumėm pasakyti: ne aš tai visai nenoriu, kad prieš mane kas nors smurtautų. Nes taisyklė tokia, kad smurtaujama prieš silpnesnį“, - teigė politikė.
Pasak V. Blinkevičiūtės, Lietuva, galima sakyti, jau išaugo iš beržinės košės laikų, nors pripažino, kad susitarti su mažu žmogumi yra nelengva.
„Aš esu įsitikinusi: ką tu duosi žmogui, kaip tu su juo elgsiesi, tą patį gausi ir atgal. Tai kaip lazda su dviem galais. Kitaip nebūna. Ir ne aš tą tiesą išradau, toks yra gyvenimas“, - kalbėjo europarlamentarė, pridurdama, kad smurtas prieš kitą žmogų gimdo smurtą toliau.
Tačiau V. Blinkevičiūtė kartu teigia, kad vaiko gerovė apima ne tik smurto nebuvimą šeimoje. Jos manymu, kiekvienas vaikas turi teisę į keturis pagrindinius dalykus: pirma, teisę į tinkamą švietimą nuo pat darželio, antra, teisę į sveikatos priežiūrą, trečia, teisę į tinkamą mitybą, ketvirta, teisę į tinkamą būstą.
Politikė pasakojo nesuprantanti, kaip mūsų valstybė nesuranda 10 mln. eurų nemokamam visų pradinukų maitinimui, nes tai lašas jūroje bendro biudžeto prasme, tačiau toks sprendimas galėtų padėti pagrindus tinkamai vaikų mitybai ir išspręstų nelygybės problemą mokykloje.
V. Blinkevičiūtei pritarė ir Seimo narė D. Šakalienė. Ji konkrečiai kalbėjo apie vaiko teisę į tinkamą būstą ir prisiminė keletą atvejų, kai iš mamų buvo atimti vaikai, nes moteris neturi kur gyventi. Pasak D. Šakalienės, jokiais būdais šeima neturi būti baudžiama dėl to, kad patiria skurdą.
Skurdas nėra žmogaus nuodėmė, jis yra žmogaus problema ir pagal skurdą žmonės neturi būti rūšiuojami
„Vienas dalykas, kas pas mus nelabai suvokiama, kad skurdas nėra žmogaus nuodėmė, jis yra žmogaus problema ir pagal skurdą žmonės neturi būti rūšiuojami. Grįžtant prie to, kai Vilija kalbėjo apie vaiko teisę į tinkamą būstą, jau pati sulaukiau daug atvejų ir skundų. Ką aš matau, kad kai kuriose savivaldybėse reikia aiškinti, kad Jungtinių Tautų konvencija draudžia atiminėti vaiką iš šeimos dėl skurdo, net tada kai būtiniausi poreikiai nepatenkinami. Tada turi valstybė padėti, turi įsikišti savivaldybė ir užtikrinti būtiniausius poreikius“, - kalbėjo D. Šakalienė.
Pasak Seimo narės, šeimos politika turi būti ne lozungai, bet pagalbos rankos ištiesimas, kai to prireikia šeimai. Parlementarės pasakojimu, nuo liepos 1 turinti startuoti reforma kaip tik ir orientuota į pagalbos suteikimą, o ne tėvų priežiūrą ir tikrinimą, kiek dešrelių turi šaldytuve.
„Panevėžio rajone yra tokia nuostabi moteris, ji globėja. Ji pradėjo dirbti globėja, kai aš gimusi dar nebuvau. Per tiek metų užaugino apie 70 vaikų. Ji sako: kiek aš su tomis mamytėmis užsiimu, kiek aš vaikų grąžinau toms mamoms – kartu einu ir darau, kartu mudvi prausiam kūdikį, maitinam, perrengiam, parodau, kad jei kūdikis rėkia, tai ant rankų reikia pasupt, o ne trenkti per jį, nes nepadės, toliau kūdikėlis rėks, tik tave sąžinė grauš. Reikia tokių paprastų primityvių dalykų ir to baisiai trūksta. Bet aš džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti tam tikrus pokyčius. Nuo praeitų metų lapkričio mėnesio socialiniams darbuotojams šiek tiek pakelta alga, nes jie gi susiduria su pačiu baisumu. Dar šiais metais bus algos pakeltos ir tų socialinių darbuotojų bus daugiau. Nes kartais, būkim atviri, tos pagalbos reikės visą gyvenimą“, - reziumavo politikė.
