J. Olekas: svarbiausi praėjusios savaitės Europos Parlamento sprendimai

J. Olekas: svarbiausi praėjusios savaitės Europos Parlamento sprendimai

Tęsiant nuotolinį darbą Europos Parlamente (EP), praėjusią savaitę dirbome EP plenarinėje sesijoje.

Plenarinės sesijos metu diskutavome ir priėmėme sprendimus skirtingose politikos srityse. Savaitę pradėjome nuo Tarptautinės moterų solidarumo dienos minėjimo, taip pat, Europos ateities konferencijos deklaracijos pasirašymo tarp Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos. Plenarinės sesijos metu taip pat patvirtinome „InvestEU“ bei „ES – sveikatos labui“ programas, reiškėme susirūpinimą dėl išpuolių prieš žiniasklaidą Lenkijoje, Vengrijoje ir Slovėnijoje, balsavome dėl griežtesnės žvejybos kontrolės ES. Galiausiai, paskelbėme Europos Sąjungą (ES) LGBTIQ laisvės erdve bei perspėjome apie neigiamą pandemijos įtaką vaikų sveikatai ir švietimui.

Tarptautinė moterų solidarumo diena

Savaitę pradėjome minėdami Tarptautinę moterų solidarumo dieną. Išgirdome sveikinimus iš Naujosios Zelandijos premjerės, JAV viceprezidentės, Europos Parlamento ir Europos Komisijos pirmininkų.

Praėję metai parodė, koks svarbus yra darbas visuomenei, kurį dažniausiai atlieka moterys – slaugytojos, valytojos, prekybos centrų kasininkės ir vaikų, neįgaliųjų ar pagyvenusiųjų žmonių globėjos, visos jos atkakliai kovojo pirmame COVID-19 fronte, bet vis dar susiduria su sunkiausiomis aplinkybėmis be darbo saugumo, teisingo atlyginimo ar socialinio pripažinimo. Kovo 8-osios proga padėkojome visoms moterims už ypatingai svarbų darbą ir indėlį į mūsų gyvenimus. Taip pat, patikinome, kad mes – Europos socialdemokratai – ir toliau tęsime kovą už lygias moterų teises, pagarbą ir deramą darbo užmokestį.

Europos ateities konferencija

ES institucijų vadovai pasirašė deklaraciją dėl Europos ateities konferencijos. Konferencija, įtraukianti visos ES piliečių atstovus į diskusijas apie ES ateitį, prasidės šių metų gegužės 9-ąją, Strasbūre. Jau ilgą laiką dirbame, siekdami užtikrinti, kad Europos ateities konferencija atneštų ilgai lauktus, strateginius pokyčius Europos Sąjungoje.

COVID-19 pandemija parodė, kad mūsų ES šalių – narių sveikatos apsaugos sistemos nėra pajėgios savarankiškai atlaikyti globalių grėsmių – kaip pandemijos – naštą. Todėl didesnis bendradarbiavimas šioje srityje yra būtinas. Taip pat, siekiame užtikrinti glaudesnį ir aktyvesnį ES šalių – narių bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti visiems prieinamą, aukščiausios kokybės sveikatos priežiūrą visoje ES. Todėl Europos ateities konferencijoje sieksime, kad ES šalys – narės turėtų galimybę perduoti dalį sveikatos politikos formavimo teisių Europos Sąjungai.

Patvirtinome programą „InvestEU“

Antradienį patvirtinome naują ES programą „InvestEU“, kuri sutelks viešąsias ir privačiąsias investicijas bei leis paprasčiau gauti finansavimą. Tikimės, kad ES biudžete atidėjus 26 mlrd. eurų garantiją, „InvestEU“ 2021–2027 m. padės sutelkti 400 mlrd. eurų investicijoms visoje ES. Naujoji programa yra 750 mlrd. eurų siekiančio ekonomikai gaivinti skirto paketo „ES ateities kartoms“ dalis.

Pagal šią programą bus remiamos strateginės investicijos į gyvybiškai svarbių vaistų, medicinos prietaisų ir tyrimų gamybą, taip pat į informacinių ir ryšių technologijų komponentų bei prietaisų gamybą ES. Taip pat bus finansuojami tvarūs projektai, darantys teigiamą poveikį aplinkai, klimatui ir visuomenei. Šiems projektams bus taikomas reikšmingos žalos nedarymo principas: jie turi netrukdyti siekti ES aplinkosaugos ir socialinių tikslų. Ši programa yra ypatingai svarbi, siekiant užtikrinti sėkmingą ES tikslų įgyvendinimą visame bloke ir esame įsitikinę, kad gyventojai šios programos naudas pajaus tiesiogiai.

Patvirtinome programą „ES – sveikatos labui“

Antradienį taip pat patvirtinome programą „ES – sveikatos labui“, kuria bus siekiama užtikrinti, kad ES šalių sveikatos sistemos būtų atsparesnės pandemijoms ir kitoms grėsmėms. Ši programa yra ypatingai svarbi siekiant stiprinti mūsų visuomenių atsparumą globalioms sveikatos grėsmėms ir didinti ES šalių – narių bendradarbiavimą reaguojant į visuomenės sveikatos grėsmes.

Naujosios 2021–2027 m. programos „ES – sveikatos labui“, kuriai skirta 5,1 mlrd. eurų, pagrindiniai tikslai – sustiprinti ES valstybių sveikatos sistemas padedant šalims koordinuoti veiksmus ir dalintis duomenimis, taip pat užtikrinti, kad vaistai ir medicinos priemonės būtų pasiekiamesnės, prieinamesnės ir įperkamesnės. Naujoji programa leis ES lėšomis sustiprinti šalių sveikatos sistemų atsparumą ir parengimą didelėms tarpvalstybinėms grėsmėms, kad ateityje būtų lengviau įveikti ne tik epidemijas, bet ir tokias problemas kaip gyventojų senėjimas ar sveikatos netolygumai.

Reiškėme susirūpinimą dėl išpuolių prieš žiniasklaidą Lenkijoje, Vengrijoje ir Slovėnijoje

Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra gyvybiškai svarbi demokratinei visuomenei. Trečiadienį vykusiose diskusijose su Komisijos nariu Jourová ir Portugalijos valstybės sekretoriumi Zacariasu pabrėžėme laisvos žiniasklaidos svarbą demokratijai ir demokratinei visuomenei ir reikalavome užtikrinti jų nepriklausomumą nuo politinio kišimosi.

Balsavome dėl griežtesnės žvejybos kontrolės

Patvirtinome savo poziciją dėl naujų ES žuvininkystės kontrolės taisyklių. Esame įsitikinę, kad šiuolaikinė žuvininkystės kontrolė turi remtis naujomis technologijomis ir būti skaidresnė.

Siekiant užtikrinti, kad į bendrą žuvininkystės politiką įtrauktos priemonės duotų laukiamų rezultatų, svarbiausia turėti paprastą, skaidrią ir efektyvią kontrolės sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą ir vienodą reikalavimų laikymąsi ES valstybėse narėse, nedidinant administracinės naštos. Esu įsitikins, kad modernizavimas ir naujų technologijų naudojimas turėtų padėti sustiprinti kontrolę, užtikrinti įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą, atsekamumą visoje maisto grandinėje, įtraukti į kontrolės sistemą mėgėjų žvejybą, taip pat užtikrinti keitimąsi duomenimis tarp valstybių narių, Europos Komisijos ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros, taip pat su trečiosiomis valstybėmis visais aspektais ir visose srityse.

Smulkioji žvejyba biologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu atlieka esminį vaidmenį. Atsižvelgiant į tai, kad smulkiąją žvejybą vykdo apie 80 proc. ES laivų, būtina turėti galimybę įvertinti smulkiosios žvejybos poveikį ištekliams ir turi būti galimybė kontroliuoti, ar mažesnių laivų žvejybos veikla ir žvejybos pastangos atitinka taisykles, aprūpinant juos technologiniu požiūriu lengvai naudojamais prietaisais, kurie nekelia pavojaus saugumui laive.

Mėgėjų žvejybai tenka svarbus vaidmuo, todėl būtina, kad šią veiklą veiksmingai kontroliuotų valstybės narės. Tvirtai tikiu, kad turime sukurti bendrą sistemą, kuri nebūtų individuali ir pagal kurią būtų galima registruoti arba išduoti licencijas, taip pat rinkti patikimus duomenis apie laimikį ir praktiką

Paskelbėme ES LGBTIQ laisvės erdve

Reaguodamas į blogėjančią LGBTIQ asmenų teisių padėtį Lenkijoje, Vengrijoje ir kai kuriose kitose ES šalyse, paskelbėme Europos Sąjungą LGBTIQ asmenų laisvės erdve.

Paskelbėme Europos Sąjungą LGBTIQ asmenų laisvės erdve, siekdami išreikšti stiprų palaikymą įvairovei ir užtikrinti, kad nei vienas Europos pilietis nesijaustų paliktas užnugaryje. Esame įsitikinę, kad LGBTIQ asmenys visoje ES turi naudotis laisve gyventi ir viešai rodyti savo seksualinę orientaciją bei lytinę tapatybę nesibaimindami dėl šių priežasčių susidurti su nepakanta, diskriminacija ar persekiojimu.

Pabrėžiame, kad visais valdžios lygmenimis visoje ES veikiančios institucijos turėtų ginti ir skatinti visų asmenų, įskaitant LGBTIQ asmenis, lygybę ir pagrindines teises, taip pat visapusiškai užtikrinti jų teises. Vis daugėjantis skaičius mokslinių tyrimų rodo, kad gyvenimas lygesnėse visuomenėse yra naudingas ne tik mažumoms, bet ir daugumoms. Turime siekti atsakyti į visus žmonėms kylančius klausimus ir manome, kad dažnai priešprieša kyla dėl informacijos trūkumo, kuriuo dažnai pasinaudoja populistinės jėgos, neatsižvelgdamos į bendrą žmonių gerovę. Šia rezoliucija siekiame sukurti lygesnę atmosferą Europos Sąjungoje bei suteikti visavertę apsaugą asmenims, kurių gyvenimui kyla grėsmė dėl sukurto susipriešinimo ir dažnai yra išreiškiama psichologiniu ar fiziniu smurtu bei atskirtimi.

Galiausiai, esame rimtai pasirengę kovoti už lygybę – Europos Komisija jau atmetė Lenkijos miestų, pasiskelbusių „laisvomis nuo LGBT ideologijos“ zonomis, pateiktus prašymus skirti ES finansavimą pagal miestų partnerystės programą. Raginame Komisiją ir imtis priemonių siekiant apsaugoti LGBTIQ asmenų teises Europoje, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, ES sutarties 7 straipsnį bei neseniai priimtą reglamentą dėl ES biudžeto apsaugos.

Perspėjome apie neigiamą pandemijos įtaką vaikų sveikatai ir švietimui

Net ir pandemijos metu valstybės privalo užtikrinti kiekvieno vaiko teisę į švietimą, sveikatos apsaugą ir deramą būstą, pažymėjome ketvirtadienį.

Pabrėžėme, kad COVID-19 krizė stipriai pakenkė vaikams – padidino jų skurdą, apribojo galimybę mokytis, pakenkė fizinei ir psichinei sveikatai, taip pat padidino smurto ir prievartos pavojų, o socialinės apsaugos tarnybos tapo sunkiau pasiekiamos. Raginome Europos Komisiją išsamiai įvertinti krizės poveikį vaikų mokymuisi ir pasiūlyti valstybėms rekomendacijas. Pabrėžiame, kad skaitmeninis švietimas jokiu būdu neturėtų visam laikui pakeisti kontaktinio mokymosi. Raginame valstybes užtikrinti teisę pandemijos metu vaikams matytis su tėvais, jei tai nekelia pavojaus jų saugumui ir sveikatai.

Susiję straipsniai

Close