Lietuva, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, kasmet krašto apsaugai privalo skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau finansavimą didinti tokiu tempu ir mastu, kokiu siūloma parlamentinių partijų susitarime – neatsakinga. Socialdemokratai nepritaria ir visuotinės karo prievolės įvedimui.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas primena, kad socialdemokratų inicijuotas ir pasiektas susitarimas dėl krašto gynybos yra įgyvendinamas, galioja iki 2020 metų, o šiemet planuojama pasiekti 2 proc. nuo BVP finansavimą, taigi poreikio naujam susitarimui nėra.
Dauguma grėsmių nacionaliniam saugumui yra vidinės, susijusios būtent su socialinėmis, ekonominėmis problemomis, dėl kurių žmonės ir toliau palieka Lietuvą.
„Ekonominio augimo vaisiai turėtų būti nukreipti ne vien į karinės galios didinimą. Dauguma grėsmių nacionaliniam saugumui yra vidinės, susijusios būtent su socialinėmis, ekonominėmis problemomis, dėl kurių žmonės ir toliau palieka Lietuvą. Kaip visa tai reikėtų subalansuoti, apie tai ir reikėtų diskutuoti. Privalomajai karinei tarnybai nepritariame todėl, kad esame už profesionalią kariuomenę, o visuotinį pasipriešinimą suprantame ne kaip visuotinį atsišaudymą“, – sako G. Paluckas.
Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo. Saugumas, pasak G. Palucko, yra galia ir valia priešintis. „Nepasitikėjimas valstybe, nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, emigracija, demografinės problemos – visa tai rodo, kad visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta ir tam reikia skirti deramą dėmesį“, – mano jis.
LSDP frakcijos Seime seniūnas Juozas Olekas pabrėžia, kad būtų teisinga išlaikyti dabartinį finansavimą krašto apsaugai. „Jeigu nuolatos skirsime gynybai lėšų tiek, kiek dabar (pavyzdžiui, šiemet – 873 mln. eurų), galėsime palaikyti pakankamai aukštą kariuomenės pasirengimo lygį. Skyrus papildomų lėšų kitiems sektoriams, galima vertinti, ar reikalingas didesnis finansavimas krašto apsaugai“, – svarsto J. Olekas.
Jis sako, kad parlamentinės partijos turėtų tartis dėl, pavyzdžiui, švietimo ar sveikatos apsaugos finansavimo, juk grėsmėms atsparios visuomenės nariai, visų pirma, turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugūs.
LSDP pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė primena, kad Nacionalinėje saugumo strategijoje grėsme įvardijama ir socialinė bei regioninė atskirtis, skurdas. Čia nurodoma, kad „socialinės atskirties didėjimas tarp regionų bei aukštas atskirų socialinių grupių skurdo lygis mažina visuomenės atsparumą neigiamai išorės įtakai ir propagandai, skatina nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir Lietuvos Respublikos politine sistema“.
„Stebiuosi, kaip tokie politiniai susitarimai taip lengvai pasirašomi, visai nepasvarsčius, kokia situacija bus su mūsų ekonomika, su mūsų ekonomikos augimu, kas mūsų laukia 2030 metais“, – sako ji.
Anot R. Budbergytės, skolindamiesi ir išskirtinai prioritetu finansuodami krašto apsaugą, kitas krašto valdymo sritis paliekame chroniškame nepritekliuje. „Visai švietimo sistemai Lietuva skiria 5,6 proc. BVP. Socialinei apsaugai – 15,4 procento, tačiau ir šis rodiklis labai žemas, įvertinant, kad ES vidurkis daugiau negu 20 proc. Sveikatos apsaugos finansavimas, deja, irgi vienas prasčiausių Europos Sąjungoje“, – mini R. Budbergytė.
Socialdemokratai iš parlamentinių partijų susitarimo siūlė išbraukti dvi nuostatas: dėl įsipareigojimo 2022 m. svarstyti įvesti visuotinę karo prievolę ir dėl gynybos finansavimo ne vėliau iki 2030 metų pasiekiant ne mažiau nei 2,5 proc. BVP. Kitų parlamentinių partijų atstovai šių nuostatų keisti nesutiko, taigi LSDP atstovo parašo ant susitarimo dėl gynybos – nėra.
