Sveikatos apsauga, per Covid pandemiją atsidūrusi dėmesio centre, vėl bloškiama į paraštes. Karai, sudėtinga pasaulio geopolitinė situacija ir klimato kaita išstumia sveikatos reikalus iš svarbiausių darbų dienotvarkės. Medicinos rūpesčiai vis labiau primena nuošaliuose kaimuose gyvenančius vienišus senolius, kurie taip ir nesulaukia jiems reikalingo politikų dėmesio. Europos Sąjunga (toliau – ES) kasmet netenka 1,2 mln. gyventojų, oro tarša nulemia 400 tūkst. žmonių ankstyvas mirtis, vienas iš aštuonių vaikų nuo 7 iki 8 metų kenčia dėl antsvorio, vienas iš aštuonių suaugusiųjų - dėl psichinės sveikatos, o šių ligų gydymui išleidžiama 600 mln. eurų. Dėl to būtina atsigręžti į visiems svarbią sritį ir suteikti jai deramą vietą. Artėjantys Europos Parlamento rinkimai ir naujos sudėties Europos Komisijos paskyrimas yra gera proga įtraukti sveikatą į svarbiausių darb ...

Šiandien dėl išaugusių būsto paskolų palūkanų ne vienai šeimai tenka susiveržti diržus. Tuo tarpu Seimo valdančiųjų stumiamas nekilnojamojo turto mokestis gali virsti dar viena mokestine našta, galinčia tapti pragaištimi socialiai pažeidžiamiausiems Lietuvos gyventojams. Visuomenėje jau netyla klausimai, kas laukia žmonių, jei valdantieji pritars nekilnojamojo turto mokesčiui, kaip net ir pagrindinis asmens turimas būstas bus apmokestinamas. Valdančiųjų pateiktame įstatymo projekte siūloma leisti savivaldybėms pačioms apsispręsti, kokio dydžio nekilnojamojo turto mokestį 0,05–4 proc. intervale taikyti būstui. Neapmokestinamas būtų tik asmens pagrindinis nekilnojamas turtas, kurio vertė konkrečioje savivaldybėje būtų ne didesnė nei 1,5 medianos. Visam kitam asmens nekilnojamam turtui būtų taikomas savivaldybės nustatytas 0,05–4 proc. tarifas nuo visos būsto ...