SVARBIAUSIA – ŽMOGUS!

Mes, socialdemokratai, būdami socialiai atsakinga politinė jėga, suvokiame savo įsipareigojimų svarbą Lietuvos žmonėms. Mūsų visuomenė nori, kad šalyje reikalai keistųsi į geresnę pusę. Socialdemokratų pamatinės vertybės yra socialinis teisingumas, galimybių lygybė ir solidarumas. Jomis yra pagrįsta mūsų partijos programa ir rinkimų į Seimą programa.

Mes ir anksčiau, ir dabar savo siekius formuojame pagal programinius tikslus įgyvendindami ne laukinės, bet socialiai orientuotos rinkos ekonomikos modelį Lietuvoje. Pasisakome už rinkos reguliavimo principus, nukreiptus į vienintelę užduotį, kad visi Lietuvos žmonės, o ne dalis visuomenės gyventų geriau, ir ne kokioje nors tolimoje ateityje, bet šiandien. Mūsų siekiai tiek anksčiau, tiek ir dabar yra tie patys, juos galima įgyvendinti 2012–2016 metais būnant šalies vykdomojoje valdžioje. Jų mes negalime pasiekti vieni, todėl trokštame suburti visuomenę pažangai. Tam reikia aktyvios socialinės, ekonominės ir kultūrinės mūsų visuomenės daugumos.

Socialinė dauguma – tai socialiai atsakingų ir jautrių žmonių dauguma, kuri žino, kad be socialinės atsakomybės negyvuoja nė viena moderni demokratija. Ekonominė dauguma – tai žmonės, dirbantys savarankiškai, kūrybos, verslo žmonės, amatininkai ir darbininkai, kurie sunkiai dirba ir mažai uždirba, bet visi jie nori žinoti, kaip reikia kelti ekonomiką, sukurti naujas darbo vietas ir pagerinti savo gyvenimą. Ir pagaliau – kultūrinė dauguma, kuri vis daugiau turi lemti rinkimus ir mūsų raidos kryptį, nes ji kalba apie tikrąsias gyvenimo vertybes visuomenėje, Lietuvos kultūrą, būtiną mūsų visų sugyvenimą solidarioje visuomenėje. Mes tikime tokia trejopa, kartu ir lemiančia Lietuvos raidos kryptį, mūsų visuomenės dauguma. Suvienijus visų pastangas mes galime pasiekti daugiau teisingumo socialiai atsakingoje Lietuvoje.

Mūsų pagrindinės vertybinės nuostatos

• Darbas yra pagrindinė vertybė ir gerovės šaltinis, todėl visokeriopai reikia remti darbo vietų kūrimą, kvalifikacijos kėlimą ir persikvalifikavimą, mokymąsi visą gyvenimą, kad būtų pasiektas kuo didesnis gyventojų užimtumas. Ne mokesčių reforma, o kryptinga politika į užimtumo didinimą yra esminė kovos su ekonomine krize sąlyga. Esamų darbo vietų išsaugojimas ir naujų būtinas kūrimas yra esminė nedarbo mažinimo ir pragaištingos emigracijos sustabdymo sąlyga. Pramonės, smulkiojo ir vidutinio verslo, žemės ūkio, paslaugų, mokslo ir inovacijų bei viešajame sektoriuje – visur turi būti kuriamos darbo vietos.

• Solidarumu ir socialiniu teisingumu grindžiamas socialinis dialogas yra būtinybė, niekas negali būti pamirštas. Dirbantieji ir darbdaviai dialogo pagrindu turi rasti sutarimą, kad ekonomika greičiau atsigautų, o jos augimo rezultatais vėl galėtų naudotis visi. Būtinos stiprios profsąjungos, gebančios vertinti realias valstybės ir visuomenės galimybes, deramai atstovauti darbuotojams. Solidarumas – kada ekonominės krizės sunkumais dalijamės visi, ir jie nėra perkeliami tiktai ant paprastų žmonių pečių, o ekonomikos augimo metu gyvenimo pagerėjimo kokybe realiai naudojasi visi visuomenės nariai, bet ne stipresnieji.

• Mokesčių reforma turi būti nukreipta į pajamų skirtumų sumažinimą, solidarumo visuomenėje stiprinimą, viešųjų šalies finansų didinimą, bet ji negali žlugdyti verslo ir gamybos. Todėl vėl pabrėžiame, kad būtina įgyvendinti progresinių mokesčių sistemą, kartu atsisakyti nepagrįsto apmokestinimo, kuris skaudžiai veikia neturtingus Lietuvos žmones, smulkius verslininkus, pensininkus.

• Lietuvai gyvybiškai svarbu formuoti kūrybinę ir žinių visuomenę, todėl švietimui, mokslui ir kultūrai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Norime pasiekti, kad šioms sritims valstybė galėtų skirti gerokai daugiau lėšų, taip pat padidinti ir socialinės bei sveikatos apsaugos, paramos šeimai, kultūros finansavimą. Ypač svarbu, kad Lietuvoje būtų plėtojami fiziniai, technologiniai mokslai, lemiantys šalies technologinę pažangą.

• Investicijos į žmogų – svarbiausias socialinės gerovės plėtros kelias, o švietimas ir mokymasis visą gyvenimą yra visuomenės pažangos būdas. Kūrybiškumo skatinimas gali užtikrinti šalies pažangą. Lietuva turi tapti kūrybinės ir žinių visuomenės šalimi. Laikomės nuostatos, kad net ir ekonomikos lėtėjimo sąlygomis būtina visiems sudaryti tinkamas sąlygas įgyti reikiamą kvalifikaciją, lavintis, kurti.

• Kuriant klestinčią visuomenę svarbus kiekvieno visuomenės nario indėlis, todėl turime siekti, kad studijų, mokslo ir meno srityse neliktų diskriminacijos, būtų veiksmingiau panaudojamas visų, o ypač moterų kūrybinis potencialas.

• Valstybės valdymo ir vietos savivaldos sistema Lietuvoje turi būti orientuota į visuomenės poreikių tenkinimą ir socialinį teisingumą, veikti efektyviai ir skaidriai, turėti visuomenės pasitikėjimą.

• Lygios visų Lietuvos žmonių galimybės, lygių teisių užtikrinimas ir kova su bet kokios formos diskriminacija yra valstybės pareiga ir būtina sąlyga kuriant gerovės valstybę. Kiekvienas asmuo yra vertingas, todėl nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, neįgalumo, tautybės ir seksualinės orientacijos turi jaustis visaverčiu mūsų visuomenės nariu.

• Žmogaus asmens neliečiamybė, orumo apsauga, draudimas kankinti, žaloti, žeminti kitą žmogų yra viena pamatinių konstitucinių principų. Todėl turi būti pažabotas smurtas prieš moteris, vaikus ir kitus pažeidžiamus asmenis, ypač šeimoje.

• Lietuva turi tapti patrauklia vieta darbui ir investicijoms, o mokslas ir naujovės – jos ekonomikos augimo pagrindu. Turi būti skatinamas valstybės ir verslo bendradarbiavimas, kad augtų investicijos, būtų diegiamos naujos efektyvios technologijos, tausojama aplinka. Verslo orientacija turi būti nukreipta į veiklą, kurios rezultatai yra ne vien pelno siekimas, bet ir žmogaus teisių apsauga, aplinkos tausojimas, socialinis solidarumas ir sanglauda.

• Atsakingas verslas, įmonių socialinė atsakomybė – esminė darnios plėtros sąlyga. Todėl turi būti skatinamas socialiai atsakingas investavimas tiek organizacijų, tiek ir visos šalies mastu. Socialinės atsakomybės įgyvendinimą turi užtikrinti sklandžiai ir efektyviai veikianti teisėsaugos sistema, užkertanti kelią korupcijai ir su ja susijusiems padariniams.

• Lietuvos ateitį lems aplinką ir žmogų tausojanti ūkio plėtra. Ekologinis žemės ūkis, transportas, atsinaujinančios energijos šaltiniai, pažangios bio- ir nanotechnologijos – visa tai skatina Lietuvos pažangą ir formuoja naują kryptį – „žaliąją“ ateities ekonomiką ir energetiką. Laikomės nuostatos, kad valstybė čia turi matyti didelę pridėtinę kuriamąją vertę. Šios savybės gali tapti ir Lietuvos prekės ženklu, pristatančiu Lietuvą užsienyje.

• Valstybės parama šeimai ir geros sąlygos vaikams – Lietuvos ateities garantas. Turime užtikrinti, kad visi vaikai turėtų lygias galimybes įgyti tinkamą išsilavinimą ir kurti savo ateitį, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, kad būtų visokeriopai remiamos nepasiturinčios šeimos ir plečiamos jų galimybės išbristi iš skurdo. Laikomės nuostatos, kad vaikų ugdymas – šeimos ir valstybės bendras reikalas.

• Lietuvos žmonių gyvenimo kokybei svarbi tiek integracija darbo rinkoje, tiek darna šeimoje. Veiksmingas šių įsipareigojimų derinimas – būtina sąlyga tenkinant ir visuomenės, ir šeimų ekonominius, socialinius poreikius. Todėl svarbu diegti lanksčių darbo formų schemas ir plėtoti paslaugas, kurios mažintų darbingo amžiaus žmonių (ypač moterų) riziką iškristi iš darbo rinkos dėl vaikų ar kitų globos reikalaujančių asmenų priežiūros.

• Visuomenė turi tinkamai pasirūpinti tais, kurie savo darbu prisidėjo prie šalies klestėjimo, gerovės kūrimo. Baigęs aktyvią darbo veiklą žmogus turi jaustis visaverčiu šalies piliečiu, turėti pakankamą materialinį pagrindą, nepatirti socialinės atskirties ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

• Visavertį Lietuvos žmonių gyvenimą turi užtikrinti produktyvus darbas, o negalintiems dirbti turi padėti socialinio solidarumo principais paremta socialinė apsauga. Lietuvoje turi mažėti skurdas. Valstybės pareiga – padėti žmonėms iš jo išbristi. Ypač tai svarbu, kai pasaulį krečia ekonominė krizė, nuo kurios, nesiėmus reikiamų priemonių, gali nukentėti labiausiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai.

• Vienodos vertės darbas turi būti atlyginamas vienodai, o asmens lytis ar kiti tapatybės aspektai neturi būti kliūtimi realizuojant žmogiškąjį potencialą, todėl svarbu šalinti vis dar egzistuojančius moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus, vertikalią ir horizontalią segregaciją darbo rinkoje.

• Tinkama, visiems prieinama ir atidi pacientui sveikatos apsaugos sistema, sauganti didžiausią vertybę – žmogų, yra modernios ir atsakingos valstybės požymis ir garbės reikalas. Net ir ekonominio sunkumo metais negalima taupyti sveikatos apsaugos sąskaita. Susirgimų profilaktika, išankstinis ligų diagnozavimas ir tinkamai organizuota visuomenės sveikatinimo veikla padeda žmonėms įveikti ligas bei sveikatos sutrikimus. Turime skatinti ekologiškų ir sveikų maisto produktų vartojimą, kad žmonės galėtų sveikiau gyventi.

• Gyvenimo kaime modernizavimas ir geresnių žemdirbių darbo sąlygų sudarymas yra svarbios valstybės užduotys. Valstybė turi užtikrinti, kad už žemdirbių triūsą būtų tinkamai atlyginta. Valstybė turi prisidėti prie geresnių gyvenimo sąlygų kaime kūrimo. Vietos savivaldos ir bendruomenių veiklos stiprinimas yra svarbi mūsų valstybės raidos sąlyga.

• Lietuvos kultūros plėtojimas ir kultūros paveldo išsaugojimas, lietuvių kalbos puoselėjimas yra valstybės atsakomybė savo piliečiams ir pasaulio bendruomenei. Lietuvos kultūrinė veikla ir jos sukurti produktai turi būti prieinami visiems, nepriklausomai nuo pajamų ir tautybės. Lietuvoje esanti kultūrinė ir meninė įvairovė, jos apsauga, integracija į ją ir gyventojų, susitelkusių į bendruomenes pagal gyvenamąją vietą, tautybę ar kitus kriterijus, sąveika turi tapti stipriąja šiuolaikinės visuomenės kūrybiškumo ugdymo savybe.

• Visuomenėje turi būti ugdoma pagarbos Konstitucijai ir įstatymui kultūra. Teisingumo principas turi persmelkti visų teisėsaugos institucijų veiklą. Visuomenė, puoselėdama teisinės valstybės principus, teisingai reikalauja ir teisėsaugos organų, ir teisminės valdžios aukštų moralinių standartų vykdant teisingumą. Teisminės valdžios atvirumas ir efektyvumas – esminė teisinės valstybės buvimo sąlyga.

• Pilietinėje visuomenėje turi būti užtikrinama nuostata, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Nė vienos religijos atstovams negali būti išimtinių teisių daryti poveikį valstybės valdžios institucijų priimamiems teisės aktams.

• Valstybė turi užtikrinti visuomenės saugumą, garantuoti nepriklausomą ir sėkmingą šalies raidą, asmens, jo turto apsaugą, užtikrinti, kad Lietuvos žmonės galėtų jaustis visaverčiais Europos Sąjungos gyventojais. Krašto apsaugos sistema turi užtikrinti tinkamos galios šalies gynybinę parengtį, Lietuvos kariuomenės profesionalizaciją ir modernizaciją, šalies piliečių patriotinį ugdymą.

• Mūsų politikos kryptis Europos Sąjungos bendrojoje erdvėje grindžiama socialiai orientuotos rinkos principais, kad Europos Sąjungos vykdoma politika mažintų skurdą, socialinę atskirtį, padėtų realiai įgyvendinti visas pagrindines piliečių teises ir pareigas.

• Mūsų valstybės užsienio politika turi būti nukreipta į gerus santykius su kaimynais, turi būti siekiama aktyvios Europos Sąjungos šalių sanglaudos politikos, Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės plėtojimo, ES Rytų kaimynystės politikos nuoseklaus įgyvendinimo, aktyvaus ir solidaraus bendradarbiavimo su NATO šalimis.

SAVO SIEKIUS ĮGYVENDINSIME TRIMIS PAGRINDINĖMIS KRYPTIMIS:

• Solidaraus augimo: jis užtikrina, kad būtų kuriama solidari visuomenė, kurioje nėra tokių didelių skirtumų tarp turtingųjų ir neturtingųjų, nėra vietos diskriminacijai ir socialiniams skirtumams, ypač atsirandantiems dėl lyčių lygybės pažeidimo, būtų kuriamos naujos darbo vietos ir mažėtų nedarbas, išnyktų skurdas, didėtų visų visuomenės narių socialinė atsakomybė už darnią ir tausojančią šalies plėtrą.

• Pažangaus augimo: jis garantuoja, kad bus kuriama žinių ir kūrybinė visuomenė, plėtojamos naujos, žiniomis grįstos technologijos.

• „Žaliojo“ augimo: ekonominis augimas vykdomas taip, kad būtų saugoma aplinka, plačiai naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai ir plėtojamos beatliekės technologijos – tik tai garantuos, kad mūsų vaikai ir vaikaičiai paveldės saugią ir sveiką aplinką.

SOLIDARUS AUGIMAS įmanomas tada, kai:

• Valstybė investuoja į naujų darbo vietų kūrimą, panaudodama šalies biudžeto, Europos Sąjungos, Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų, investicines bankų ir kitas lėšas, sudaro geras sąlygas pritraukti į Lietuvos pramonę ir paslaugų sferą investicijas iš užsienio šalių.

• Skatinamas ir plėtojamas smulkusis ir vidutinis verslas, skatinama įvairių ekonominių veiklų asociacijų plėtra.

• Sukuriama tinkama progresinė mokesčių sistema, užtikrinanti principą – „turtingas moka daugiau“, jaunas padeda senam, sveikas – sergančiam, dirbantis – neturinčiam darbo.

• Užtikrinama tinkama parama šeimoms, motinystei, tėvystei, seneliams, žmonėms su negalia ir vaikams.

• Vykdoma veiksminga kova prieš skurdą.

• Veiksmingai šalinamas smurtas prieš moteris, vaikus ir kitus pažeidžiamus visuomenės narius.

• Užtikrinamos lygios galimybės visiems, garantuojamas didesnis moterų atstovavimas valstybinių įmonių valdyme bei priimant politinius sprendimus.

• Vykdoma visiems prieinama asmens sveikatos priežiūros ir sveikatos visiems politika, užtikrinamas nemokamas gydymas valstybinėse gydymo įstaigose.

• Ugdoma pilietinė visuomenė, skatinamas didesnis visuomenės įtraukimas į sprendimų priėmimą, plėtojamos nevyriausybinės organizacijos.

• Suteikiama daugiau teisių ir galimybių veikti savivaldybėms, seniūnams ir seniūnijoms, įvairių lygių bendruomeninėms organizacijoms.

• Valstybė užtikrina visuomenės stabilumą, tinkamą šalies saugumą.

PAŽANGUS AUGIMAS yra tada, kai:

• Vykdoma apdairi ir visiems prieinama švietimo politika, užtikrinanti galimybes visiems vaikams siekti tinkamo išsilavinimo.

• Peržiūrima ir iš esmės pertvarkoma aukštojo mokslo politika, sudaromos sąlygos gauti nemokamą aukštąjį išsilavinimą gerai besimokantiems studentams valstybinėse aukštosiose mokyklose.

• Užtikrinamas valstybės užsakymas reikalingų šaliai specialistų rengimui, pagrįstam prognozėmis ir planavimu.

• Didinamos investicijos į mokslinius tyrimus ir naujų technologijų kūrimą, mokslo ir verslo sąveiką.

• Abiejų lyčių atstovams užtikrinamas lygiavertis dalyvavimas moksliniuose tyrimuose.

• Plėtojama tinkama infrastruktūra kūrybiškumui, mokslui ir verslui, kurių glaudi sąveika kuria naujas ir konkurencingas technologijas.

• Visapusiškai plėtojama kultūrinė veikla, kultūrinis turizmas, kūrybinės industrijos, tinkamai saugomas šalies kultūros paveldas.

• Valstybės valdymas grindžiamas didesniu visuomenės įtraukimu į visuomenės reikalų tvarkymą, lyčių lygybe, skaidrumu ir atsakomybe, ryžtingai naikinamos bet kokios korupcijos apraiškos.

„ŽALIASIS“ AUGIMAS reikalauja, kad būtų:

• Plėtojamos „žaliosios“ technologijos, grindžiamos inovacijomis ir mokslo pasiekimais.

• Plėtojama energetika, besiremianti atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biomasės) panaudojimu.

• Plėtojamas biokuro panaudojimas, pritaikant nenaudojamas žemės ūkio naudmenas, miškų pramonės atliekas ir pan.

• Prioritetine sritimi tampa efektyvus energijos panaudojimas gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose.

• Vykdomas šiukšlių rūšiavimas ir atliekų deginimas, mažinant šildymo kainas.

• Keičiami piliečių vartojimo įpročiai, o gamyba pertvarkoma taip, kad būtų gaminama daugiau, vartojant mažiau energijos ir gamtinių išteklių.

• Plėtojama ekologinė žemdirbystė, taikomos modernios maisto perdirbimo technologijos, tausojančios išteklius ir aplinką.

• Plečiamas turizmas, mūsų šalies gamtinė aplinka geriau pritaikoma rekreacijai.

• Peržiūrimi miestų infrastruktūrų plėtros planai, bešeimininkių pastatų likimas, skatinamas mažiau teršiantis, visuomeninis ekologinis transportas.

Šie mūsų siekiai ir pagrindinės veikimo kryptys reikalauja tiek skubių priemonių dabartinei krizei įveikti, tiek ir ilgalaikių priemonių šalies darniai raidai užtikrinti. Suprantama, kad skubių priemonių reikia imtis greitai, kad 2012–2016 m. jau būtų matyti ir stabilizacijos procesai, ir ekonominis šalies augimas, ir socialiai teisingesnė Lietuva.

Konservatorių ir kitų dešiniųjų partijų valdymas pablogino šalies padėtį

Po spartaus ekonominio augimo 2001–2008 m., kai socialdemokratai su kitomis partijomis buvo valdžioje, žmonės džiaugėsi augančiais atlyginimais, pensijomis, nemokamu aukštuoju mokslu. Mažėjo nedarbas, ėmė augti gimstamumas. Tačiau bendras ekonominis Europos ir viso pasaulio nuosmukis, kurį daugiausia sukėlė bankų godumas, sustabdė ir mūsų šalies ekonominį augimą. Atėję į valdžią konservatoriai jau 2008 metų gruodžio mėn. parodė, kad nemoka vertinti situacijos, yra nepasirengę valdyti ir priimti teisingų sprendimų:

• Užuot analizavę pasaulio ir Lietuvos ūkio raidą, beatodairiškai kaltino buvusias vyriausybes.

• Užuot parengę ekonomikos skatinimo programą, ėmėsi ekonomikos stabdymo veiksmų.

• Užuot analizavę tarptautinę patirtį, kaip kovoti su ekonomikos nuosmukiu, ir taikę pasiteisinusius metodus (skaidraus bankų sistemos stabilizavimo, privataus vartojimo skatinimo, paramos nacionalinei pramonei, valstybės investicinių ir socialinių programų plėtros), ėmėsi „naktinės“ 2008 metų mokesčių reformos ir taupymo sunkiausiai gyvenančių žmonių sąskaita.

• Užuot diskutavę su Lietuvos ekspertais, partijomis, visuomene, priiminėjo arogantiškus, nepamatuotus sprendimus, vienašališkai juos primesdami visai Lietuvai.

• Užuot kvietę dirbti kartu, gąsdino visuomenę krize.

• Įvykdyta „naktinė“ mokesčių reforma sumažino įplaukas į biudžetą, ėmė žlugdyti verslą ir pagilino ekonominės krizės padarinius.

• Nedarbas pasiekė rekordines žymas.

• Iki neregėto masto padidėjo emigracija, kuri šaliai gali turėti labai skaudžių ilgalaikių padarinių.

• Išaugo skurdas, socialinė atskirtis ir turtinė nelygybė, skursti ėmė ir dirbantieji, kelis kartus padidėjo socialiai remtinų žmonių skaičius.

• Sumažintos pensijos pensininkams, nedarbo ir kitos išmokos, atlyginimai dirbantiesiems, įšaldytas minimalus darbo užmokestis.

• Sumažinta parama šeimai ir imtasi įstatymų, skatinančių šeimų ir vaikų diskriminaciją, diegimo.

• Valstybės skola pasiekė visų laikų rekordą.

• Nevykdoma jokia ekonomikos gaivinimo programa, nevyksta pastatų renovacija, blogai panaudojamos ES paramos lėšos.

• Nė kiek nepadidėjo šalies energetinis saugumas, labai pakilo kainos už dujas, elektrą ir šildymą.

• Įvykdyta aukštojo mokslo „reforma“ tūkstančiams jaunuolių užkirto kelią siekti gero išsilavinimo, o mokesčiai už mokslą tapo kone didžiausi Europoje.

• Pablogėjo santykiai su kaimyninėmis valstybėmis.

• Žlugdomi anksčiau sukurti gynybiniai pajėgumai, mobilizacinio rezervo rengimas ir jaunimo pilietinis patriotinis ugdymas, todėl kraštas tampa mažiau saugus.

• Nepalaikoma ir neplėtojama kultūrinė veikla, kaip pilietiškumo, tautiškumo ir kūrybiškumo ugdymo erdvė (infrastruktūra), garantuojanti sėkmingą demografinių ir ekonominių problemų sprendimą, vyksta nuoseklus jos, kartu ir valstybės, naikinimas.

Mūsų prioritetai

Lietuvos žmonės nori kito kelio, kuris būtų grindžiamas šalies gyventojų gerovės augimu, o ne gąsdinimu krizėmis. Mūsų pasirinktas kelias yra kitoks. Mums svarbiausia – žmogus. Mes turime aiškų planą, kaip gaivinti ekonomiką, sumažinti skurdą, įveikti nedarbą, užtikrinti jaunimo ateitį ir aprūpintą senatvę. Mūsų prioritetai yra šie:

• Valstybė, kurios svarbiausia vertybė yra žmogus, jo saugumas, jo vaikų ateitis.

• Visuomenė, kurioje gerbiamas darbas ir dirbantys žmonės.

• Solidari visuomenė, grindžiama progresine ir socialiai teisinga mokesčių sistema, užtikrinančia tvarų šalies ekonominį augimą, saugantį gamtą ir žmogų, garantuojančia paramą vaikams, šeimoms, motinystei ir tėvystei, seneliams, neįgaliesiems ir skurstantiems.

• Taiki visuomenė, kurioje nėra vietos neapykantai, oponentų juodinimui, patyčioms ir asocialiam elgesiui.

• Saugi visuomenė, kurioje nėra pavojaus patirti smurtą šeimoje.

• Šalis, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir užtikrinamos lygios galimybės, kur nėra vietos agresyviam radikaliam nacionalizmui bei homofobijai.

• Šalis, kur moterys ir vyrai turi vienodas teises, galimybes ir pareigas, dalyvaujant darbo rinkoje, visuomenės gyvenime ir rūpinantis globotinais šeimos nariais.

• Šalis be skurdo ir socialinės atskirties. Gaivinant šalies ekonomiką kuriamos naujos darbo vietos, mažinamas nedarbas ir stabdoma emigracija, užtikrinama ori senatvė.

• Šalis, kurioje užtikrinamas Konstitucijos garantuojamas nemokamas aukštasis mokslas, nemokamas gydymas valstybinėse ligoninėse ir aukšto lygio sveikatos apsauga. Lietuva – kūrybinės visuomenės šalis, kurios ekonomika pagrįsta žinioms imliomis technologijomis.

• Šalis, kuri susigrąžina savo tautiečius iš emigracijos, o tautinėms bendrijoms sudaro geras sąlygas jų kultūrinių poreikių plėtrai.

SVARBIAUSIOS SĄLYGOS EKONOMIKAI GAIVINTI IR GYVENTOJŲ UŽIMTUMUI DIDINTI

Lietuvos socialdemokratų partijos pagrindinis 2012–2016 m. tikslas yra Lietuvos ekonominis augimas. Ekonomikos atsigavimo galima pasiekti tik taikant aktyvią investicinę bei mokestinę darbo vietų kūrimo, taigi ir emigracijos mažinimo, politiką. Vienas jos įrankių – ekonominiais prioritetais pagrįsta investicijų strategija. Investicijos visų pirma turi būti nukreiptos į pramonės, kaip ūkio varomosios jėgos, efektyvumo didinimą ir plėtrą. Turi atsigauti smulkusis ir vidutinis verslas. Valstybė laikysis fiskalinės drausmės, bet kartu aktyviai veiks, kad paskolintos lėšos nebūtų „pravalgomos“, o naudojamos tam, kad augtų valstybės pajamos.

Mes siūlome nedelsiant ištaisyti dešiniųjų padarytas klaidas. Skelbiame, kad valstybės finansų sistema turi būti nukreipta į užimtumo didinimą ir pagrindinių šalies socialinių poreikių (socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos apsaugos) užtikrinimą, gyventojų pajamų skirtumo mažinimą. Ši sistema turi būti tvari pajamų ir išlaidų subalansavimo atžvilgiu. Ji turi atkurti mokesčių mokėtojų pasitikėjimą valstybe.

Viešieji finansai – šalies gerovei ir ūkio plėtrai

Ekonominis šalies augimas turi atsinaujinti ir tarnauti visų jos žmonių gerovei. Vykdysime priemones, kad augančios ekonomikos rezultatus kuo greičiau pajustų visi, mažėtų gyvenimo lygio skirtumai tarp pasiturinčių ir neturtingų žmonių, gerėtų kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybė. Tam efektyviai naudosime šalies viešųjų lėšų fondus.

Ateities gerovę galima sukurti tik diegiant nuoseklios fiskalinės politikos principus, suderintus su struktūrine šalies politika, įgyvendinant griežtą valstybės finansų sistemos kontrolę, skaidrų ir visuomenei aiškų viešųjų lėšų fondų panaudojimą. Didesnes biudžeto pajamas užtikrintų pramonės ir verslo plėtra, gerėjantis mokesčių administravimas, racionali bei socialiai teisinga mokesčių politika. Būtinas ir einamųjų išlaidų (išskyrus socialinių programų) taupymas, kartu finansavimo, skirto valstybės investicijoms, didinimas, palaikant valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu bei skolos aptarnavimo išlaidas priimtinu lygiu.

Gerai suvokdami, kad makroekonominis stabilumas – tai gyvenimo lygio kilimo garantas, ypač pasaulinės ekonominės bei finansinės krizės akivaizdoje, bei siekdami užtikrinti šalies finansinį tvarumą, mes:

• Vykdysime apdairią fiskalinę politiką, užtikrinsime šalies makroekonominį stabilumą, griežtą valstybės finansų sistemos kontrolę ir valdžios sektoriaus finansų ilgalaikį tvarumą.

• Garantuosime tvarų žmonių pajamų augimą ir tinkamai apmokamą darbą, visomis tinkamomis priemonėmis mažinsime šalyje infliacijos augimo grėsmę, valdysime šalies mokėjimų einamosios sąskaitos deficitą, skatinsime gyventojų privačių santaupų investavimą į ekonomiką.

• Užtikrinsime socialines garantijas mažiausias pajamas gaunantiems, biudžeto deficitą mažinsime ne padidinta mokesčių našta iš savo darbo ir pajamų gyvenantiems žmonėms, o didesniu dirbančiųjų skaičiumi, išaugusiu vartojimu.

• Visą dėmesį sutelksime ne į biudžeto ir kitų nacionalinių fondų išlaidų mažinimą, bet į ekonomikos atsigavimo generuojamą pajamų didinimą.

• Skatinsime ekonomikos atsigavimą aktyviai panaudojant Europos struktūrinių fondų paramą, pritraukiant Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų, Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Šiaurės investicijų banko, kitų tarptautinių finansinių institucijų lėšas.

• Didinsime biudžeto pajamas per verslumo skatinimą bei griežtų priemonių šešėlinei ekonomikai mažinti taikymą.

• Sieksime pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą taip, kad būtų garantuotas jų skaidrumas, iš esmės sumažėtų biurokratinė našta, būtų išnaudotos visos elektroninės erdvės bei centralizuotų pirkimų schemos teikiamos galimybės, išskirtinis dėmesys būtų teikiamas viešųjų išlaidų efektyvumui, plačiau taikant kaštų ir naudos įvertinimo principą.

• Biudžeto išlaidų taupymą grįsime konkrečiais prioritetais, kai kurioms sritims biudžeto išlaidos neturi būti mažinamos, tačiau panaudojamos racionaliau. Atkūrus ekonomikos augimą prioritetiškai didinsime finansavimą sritims, užtikrinant gyventojams teikiamų paslaugų apimtis bei kuriant naujas darbo vietas.

Mokesčių politika turi būti nukreipta į žmonių socialinės gerovės skatinimą, socialinės atskirties bei pajamų skirtumų sumažinimą, solidarumo visuomenėje stiprinimą, viešųjų šalies finansų pajėgumo didinimą, bet ji negali žlugdyti verslo ir gamybos. Dėl to, nustatant ir įgyvendinant valstybines apmokestinimo priemones, būtina kartu atsisakyti tokio apmokestinimo, kuris skaudžiai paveiktų neturtingiausius Lietuvos žmones, pensininkus ir neįgaliuosius, smulkųjį verslą. Mes turime:

• Taisyti konservatorių ir liberalų „naktinės“ mokesčių reformos klaidas. Įvesti progresinius mokesčius. Taikyti neapmokestinamojo turto dydį (nekilnojamo turto mokestis fiziniams asmenims priklausys nuo turto vertės, jo paskirties). Numatyti aukštesnius mokesčio tarifus prabangiam turtui.

• Įmonėms, neturinčioms pakankamai lėšų įsipareigojimams valstybei vykdyti, taikyti tarpusavio užskaitos ir kitas paramos formas.

• Taikyti PVM lengvatinį tarifą vaistams, knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, kai kuriems būtiniausiems maisto produktams, šildymui bei keleivių vežimo paslaugoms savivaldybių nustatytais maršrutais, turizmo veikloje naudojamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms, rašytojo, kompozitoriaus ar kito atlikėjo teikiamoms paslaugoms bei kitai intelektinei veiklai.

• Didinti savivaldybių finansinį pajėgumą, sudaryti galimybes joms gauti papildomų pajamų nuomojant bei parduodant joms valstybės perduotą žemę bei kitą turtą, gaunant žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius, investuojant į naujų darbo vietų steigimą.

• Per savivaldybių strateginio planavimo ir biudžetų pagal programas rengimo, vykdymo ir vykdymo kontrolės sistemos tobulinimą sudaryti prielaidas taupiam ir tikslingam savivaldybių finansinių išteklių naudojimui, jų veiklos efektyvinimui.

• Įgyvendinti konkrečias priemones smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti – per kreditavimo sistemą, mokesčių lengvatas, administravimo naštos mažinimą, skatinant darbdavius kurti naujas darbo vietas, sudarant geresnes sąlygas steigti naujas įmones.

• Atsižvelgti į asmenų lygybės bei socialinio teisingumo, ekonominio efektyvumo ir produktyvumo, mokesčio administravimo paprastumo principus, vykdant siūlomas mokesčių sistemos pertvarkymo priemones.

• Taikyti tik ekonomiškai pagrįstas, ūkio plėtrą skatinančias, konkrečių visuomenės tikslų siekiančias mokesčių lengvatas toms mokesčių mokėtojų pajamoms, kurios investuojamos į naujų darbo vietų kūrimą, inovacijų diegimą arba skirtos taupyti.

• Užtikrinti sąžiningą mokesčių mokėjimą, sandorių, ypač viešųjų pirkimų, skaidrumą. Tam kuo efektyviau panaudoti visuotinio pajamų deklaravimo, valstybės registrų teikiamas galimybes, taip pat iš esmės pertvarkyti asmenų privačių interesų (turto) deklaravimo sistemą.

• Įgyvendinant saugią ir subalansuotą azartinių lošimų reguliavimo politiką, užtikrinti visuomenės ir asmenų, ypatingai nepilnamečių, apsaugą nuo galimų lošimų neigiamų padarinių. Taip pat apsaugoti lošimus nuo nesąžiningo elgesio ir nusikalstamų veikų, nuolatinių tyrimų ir stebėjimo pagalba reaguoti į lošimų paklausos ir pasiūlos kaitą, siekti visuomenės kultūrinių ir etinių vertybių apsaugos nuo azartinių lošimų neigiamo poveikio.

• Atsižvelgti į sparčią technologijų plėtrą, detaliau reglamentuoti loterijas, organizuojamas naudojant įvairias ryšio priemones. Sudaryti sąlygas kontroliuojančiai institucijai nustatyti, ar įvairūs organizuojami žaidimai, viktorinos, loterijos, kuriuose laimimi daiktiniai ir piniginiai prizai, priskirtini loterijoms ir ar jiems turi būti taikomi loterijų organizavimo reikalavimai.

Ūkio augimas ir žmonių gyvenimo gerinimas

Mes sieksime:

• Kontroliuoti, kad bankininkai neleistinais veiksmais nesukeltų naujos ekonominės krizės. Daryti įtaką, kad bankai labiau prisidėtų prie harmoningo ir tvaraus ekonomikos gaivinimo, vykdytų atsakingą ūkio kreditavimą. Liberalizuoti naujų investicinių bankų steigimosi Lietuvoje sąlygas. Peržiūrėti finansų įstaigų apmokestinimo politiką.

• Imtis realių ekonomikos gaivinimo veiksmų efektyviai panaudojant visus turimus valstybės ir šalies fizinių ir juridinių asmenų išteklius, ES lėšas, plėtoti viešosios ir privačios iniciatyvos bendradarbiavimo projektus, vykdyti viešojo sektoriaus reformas ir gyvenamųjų pastatų renovaciją, skatinti investicijas ir naujų įmonių bei gamyklų steigimą, užtikrinti palankias sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui.

• Nuosekliai didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, minimalų darbo užmokestį (turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio). Keisti įstatymų bazę, kad sumažėtų darbo užmokesčio skirtumas viešajame sektoriuje tarp vadovų ir mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų. Atlyginimų didinimą pradėti nuo mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio.

• Atkurti pensijas ir atlyginimus, o atsigaunant ekonomikai vėl didinti (vidutinė pensija turi būti ne mažesnė kaip 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio).

• Didinti socialines išmokas, racionaliai derinant išmokų perkamosios galios garantijas su biudžetų finansiniu tvarumu.

• Vykdyti veiksmingą kovą prieš skurdą, taikant ne tik socialinės paramos ir užimtumo programas, bet ir imantis skatinamųjų priemonių efektyvesnei sunkiausiai gyvenančių piliečių paramai maistu ir kitomis būtiniausiomis priemonėmis užtikrinti. Siekti, kad visi dalyviai maisto tiekimo grandinėje - ūkininkai, gamintojai, supirkėjai, prekybininkai ir vartotojai prisidėtų prie sunkiausiai gyvenančių piliečių rėmimo maisto produktais. Raginti labdarai dalinti dar tinkamus vartoti maisto produktus, rengti šviečiamąsias akcijas, skatinti taikyti geriausią patirtį, atlikti analizę ir pradėti socialinės reklamos kampaniją, kad būtų sustabdytas maisto švaistymas.

AKTYVI UŽIMTUMO POLITIKA – ŪKIO ATGAIVINIMO PRIELAIDA

Vien verslo skatinimas neatgaivins šalies ūkio. Būtina aktyvi užimtumo ir žmogiškųjų išteklių plėtros politika, kad kiekvienas norintis ir galintis dirbti mūsų šalies žmogus galėtų įgyti reikiamų gebėjimų ir rastų, kur juos pritaikyti, o gyventojų ekonominis aktyvumas didėtų. Mes sieksime:

• Visomis priemonėmis skatinti ir remti žmonių užimtumą, siekdami ne mažiau 75 proc. užimtumo lygio, kuris gali užtikrinti ir socialinio draudimo biudžeto subalansavimą.

• Vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką, kad nedarbo lygis neviršytų 5–7 proc. Ypatingą dėmesį skirti ilgalaikių bedarbių, jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų ir kitų socialiai pažeidžiamų grupių integracijai į darbo rinką. Atkurti sumažintas nedarbo išmokas. Remti tik kuriantį darbo vietas verslą. Ryžtingai kovoti su nelegaliu darbu.

• Užtikrinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kokybę ir garantuoti būtiną šiai sričiai finansavimą. Didėjant nedarbui, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių finansavimas turi didėti, o ne mažėti.

• Panaudoti visas įmanomas priemones, kad netekusiems darbo žmonėms šalyje būtų pasiūlytas nuolatinis ar bent laikinas darbas, užuot varius juos į neviltį ar versti emigruoti dėl neišvengiamos krizės ir būtinybės susiveržti diržus.

• Vykdyti didelio masto valstybinius projektus, kurie sukurtų tūkstančius darbo vietų – pramonės gaivinimo, daugiabučių renovavimo, municipalinio būsto statybos ir kitus.

• Geriau panaudoti vietinių užimtumo iniciatyvų patirtį bei galimybes, pasiūlyti daugiau viešųjų darbų, sudaryti geresnes galimybes darbuotojų mobilumui į didesnę darbo paklausą turinčias vietoves.

• Išplėsti valstybės teikiamų viešųjų paslaugų sektorius, kurie ekonominio „bumo“ metu negalėjo užtikrinti rinkos diktuojamų atlyginimų, todėl nuolat „kentėjo“ nuo žmogiškųjų išteklių trūkumo.

• Ryžtingai kovoti su darbo įstatymų pažeidimais, skatinti darbo sąlygų gerinimą bei socialiai atsakingą verslą. Užtikrinti asmens, šeimos ir darbo interesų suderinimą.

• Parengti ir įgyvendinti efektyvias ekonomines bei socialines emigracijos mažinimo, taip pat tautiečių, laikinai palikusių tėvynę, sugrąžinimo priemones.

SOCIALINIS DIALOGAS – PRIEMONĖ VIENODAI PADAlyTI SUNKUMŲ NAŠTĄ TARP VERSLO IR DARBO

Kuo greitesnis ekonominių sunkumų įveikimas – bendras darbdavių ir darbuotojų interesas. Tik veikiant kartu, o ne vienas prieš kitą, galima sušvelninti krizės padarinius ir su mažiausiais abipusiais nuostoliais pereiti į augimo fazę. Tik taip įgyvendinama socialiai atsakinga ūkio subjektų veikla. Todėl valstybės galioje esančiomis priemonėmis būtina:

• Skatinti socialinį dialogą atskirų įmonių, ūkio sektorių ir šalies mastu, kad darbdaviai ir darbuotojai kuo geriau suprastų vieni kitus, o priimami sprendimai optimaliai derintų verslo poreikius ir darbo interesus.

• Skatinti verslo socialinę atsakomybę už darbuotojų ir jų šeimų gerovę. Ypač reikia remti verslo pastangas sudaryti kuo geresnes galimybes dirbantiesiems derinti šeimos ir darbo pareigas, pritaikyti darbo sąlygas vyresniojo amžiaus ir neįgaliųjų žmonių užimtumui.

• Ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis skatinti kolektyvinių susitarimų ir sutarčių sudarymą, didinti jų svarbą darbo santykių reguliavime. Darbo santykių tobulinimas ir lankstumas turi būti įgyvendinami tik abipusiais darbdavių ir dirbančiųjų susitarimais bei įsipareigojimais.

• Socialinės ir darbo politikos sprendimus derinti Trišalėje taryboje, kuri turi likti darbdavių, dirbančiųjų ir Vyriausybės interesų derinimo institucija, o ne tapti įvairių visuomenės grupių diskusijų klubu. Būtinas dialogas su profsąjungomis, kad mažėtų socialinė įtampa.

• Pakeisti esamą teisinį reguliavimą sudarant sąlygas darbuotojams skelbti streikus, šalinti dirbtines kliūtis, apribojančias teisę į streikus.

VALSTYBĖS ĮSIPAREIGOJIMAI TURI BŪTI VYKDOMI

Valstybės priimti įsipareigojimai dėl minimalios algos, atlyginimų, socialinių išmokų privalo būti vykdomi. Krizė – ne pasiteisinimas taupyti dirbančiųjų saugumo ir žmonių gerovės sąskaita. Bendras ekonominio augimo sulėtėjimas gali koreguoti jų absoliutų, bet ne santykinį dydį. Mes turime:

• Pasiekti, kad minimali mėnesio alga būtų 1000 Lt, o ateityje – 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Didinti socialines išmokas, racionaliai derinant išmokų perkamosios galios garantijas su biudžetų finansiniu tvarumu.

• Atsigaunant ekonomikai palaipsniui didinti pedagogų, socialinių darbuotojų, kultūros bei mokslo darbuotojų, pareigūnų atlyginimus pagal santykį su vidutiniu šalies atlyginimu.

• Vykdyti programas, kurios mažintų pajamų ir gyvenimo lygio bei jo kokybės skirtumus tarp atskirų žmonių ir regionų, diegti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones.

• Pasiekti, kad darbų saugos reikalavimai toliau liktų prioritetine sritimi ir būtų besąlygiškai vykdomi. Joks taupymas dirbančiųjų sveikatos ir gyvybės sąskaita negali būti leistinas. Nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai skiriamos lėšos negali būti mažinamos. Nelaimingų atsitikimų draudimo įmokos turi būti labiau priklausomos nuo darbų saugos padėties įmonėse.

• Valstybė turi rūpintis būsto plėtra ir efektyviu jo valdymu, šios investicijos skatintų darbo vietų augimą labiausiai nuo ekonomikos lėtėjimo kenčiančiam statybų sektoriui.

SOCIALINĖ APSAUGA

Mes sieksime:

• Gerinti socialinį dialogą tarp darbdavių, valstybės ir samdomųjų darbuotojų. Didinti profsąjungų įtaką priimamiems sprendimams, skatinti šakinių profesinių sutarčių pasirašymą.

• Stiprinti valstybinį socialinį draudimą. Užtikrinti asmens, šeimos ir darbo interesų suderinamumą.

• Gerinti socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, socialinių darbuotojų darbo sąlygas.

• Sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliųjų socialinei integracijai ir judrumui, visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją.

• Nenukrypstamai laikytis lyčių lygybės principų, ginant žmogaus teises – mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus, atliekant tą patį darbą, remti tikslines iniciatyvas lyčių pusiausvyrai stiprinti.

• Mažinti šalies gyventojų socialinę atskirtį ir skurdą, padidinti žmonių perkamąją galią.

PARAMA ŠEIMAI IR VAIKAMS

Mes sieksime:

• Didinti paskatas kurti šeimas ir gimdyti vaikus. Šeima ir vaikai visada bus mūsų prioritetas. Padėti joms, kad jos gyventų oriai. Tęsdami darbus, didinti valstybės pagalbą šeimoms su vaikais.

• Laikyti šeimos gyvenimą asmens privataus gyvenimo dalimi, todėl valstybės tikslas bus ne nurodyti, kokį bendro šeimos gyvenimo modelį asmenims pasirinkti, o sureguliuoti šeimos santykius taip, kad nepriklausomai nuo pasirinkto modelio būtų vienodai užtikrinta bendrai gyvenančių asmenų tarpusavio atsakomybė, tinkamas pareigų vykdymas, jų turtinių interesų apsauga bei, esant vaikams, šių gerovė ir teisių gynyba.

• Neskirstyti šeimų į tradicines ir netradicines. Neleisti jokio atviro ar paslėpto vaikų, vienišų motinų ar tėvų diskriminavimo.

• Ginti vaikų teises ir nenukrypstamai įgyvendinti Vaiko teisių apsaugos konvenciją. Plėsti vaiko dienos centrus, teikdami valstybės paramą.

• Vykdyti smurto prevencijos programas. Smurtą šeimoje laikome nusikaltimu, todėl imsimės visų priemonių jį panaikinti.

• Skatinti atsakingą motinystę ir tėvystę, vyrų dalyvavimą vaikų priežiūroje.

• Įvesti nemokamą maitinimą pradinių klasių mokiniams.

JAUNIMO POLITIKA

Įvertindami kylančius iššūkius ir galimybes sakome, kad jaunimas yra viena labiausiai pažeidžiamų, tačiau pažangiausia visuomenės dalis, todėl jaunimo politikos misija – aktyvus ir kryptingas jaunimo užimtumas, ugdymas aktyviais piliečiais, gerbiant pliuralizmą ir demokratines pasaulietines vertybes. Mes sieksime:

• Sukurti ir įgyvendinti pirmojo gyvenimo starto programą jauniems žmonėms, kuri apimtų sklandų jauno žmogaus perėjimą iš švietimo sistemos (prieinamas profesinis ir aukštasis mokslas) į savarankišką darbinę karjerą (lengvatinės paskolos, karjeros pradžios pagalba, pirmojo būsto įsigijimo programos), prieinamą municipalinį būstą.

• Mažinti jaunimo nedarbą, siekdami, kad kuo didesnė dalis jaunimo įgytų reikalingų žinių ir profesinių įgūdžių, remti jų mokymą, skatinti jaunimo verslumą.

• Imtis aktyvių veiksmų, kad būtų sustabdyta jaunimo emigracija. Palaikydami jaunimo judrumą patirčiai pasisemti, akiračiui praplėsti, įgyvendinant europines programas, ir skirdami tam reikiamus išteklius, kartu sudaryti tinkamas sąlygas jauniems žmonėms mūsų šalyje, atkurti valstybės ir jaunimo tarpusavio pasitikėjimą.

• Taikyti atvirojo darbo su jaunimu principą. Siekti, kad jaunimo centrai, klubai, iniciatyvos būtų remiamos visoje Lietuvoje.

• Pasisakydami tik už profesionalią ir savanoriškąją karo tarnybą, kartu veikti, kad didelė dalis jaunimo savanoriškai galėtų įgyti reikalingų įgūdžių krašto gynybai.

• Gerinti demografinę šalies padėtį per reikalingą infrastruktūrą – vaikų darželius, galimybę tėvams dirbti ne visą darbo dieną, tėvystės įsipareigojimų ir darbdavių požiūrio į jaunas šeimas keitimo derinimą.

• Atverti valstybinių institucijų duris jaunimo praktikoms reikalingai kompetencijai įgyti. Peržiūrėti viešųjų darbų programą, kad ji būtų išnaudota jaunimo užimtumui užtikrinti, nevyriausybinėms organizacijoms įtraukti.

ŠVIETIMAS IR MOKSLAS

Socialdemokratų švietimo ir mokslo politika iš esmės pakeis pastaraisiais metais įgyvendinamas liberalios politikos nuostatas. Mes išskiriame šiuos svarbiausius švietimo ir mokslo politikos prioritetus:

• Švietimo prieinamumas visiems, nepriklausomai nuo turtinės, socialinės padėties, negalios.

• Tinkama švietimo ir mokslo kokybė.

• Švietimas, nukreiptas į humanistinės, pilietinės ir kūrybinės visuomenės ugdymą.

• Švietimas, skatinantis mokytis visą gyvenimą.

• Tiksliųjų, technologinių mokslų svarba, daranti įtaką šalies ekonomikos augimui.

Bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo sistemos pertvarka

Mes sieksime:

• Sudaryti savivaldybėms daugiau galimybių laisviau disponuoti „mokinio krepšelio“ lėšomis ir panaudoti sutaupytas lėšas kitoms švietimo reikmėms, tobulinti lėšų skyrimo metodiką. Suteikti daugiau galių ir laisvės pačioms mokykloms, mokyklų bendruomenėms.

• Parengti ikimokyklinio ugdymo finansavimo metodiką ir garantuoti, kad į jų pedagoginį krūvį būtų įskaitytas laikas pasirengti užsiėmimams su vaikais.

• Koreguoti bendrojo ugdymo mokyklų reformą taip, kad nebebūtų draskomas susiformavęs tinklas, skatinantis mokytojų–bedarbių skaičiaus augimą, bet būtų išsaugomos mokyklos kaimo vietovėse, ilgosios gimnazijos.

• Jungti atsiradusias atskiras pradines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas į vieną tinklą, „jungtines mokyklas“, susaistytas asociatyvių ryšių. Jis turi orientuotis į visuotinį vidurinį mokslą ir garantuoti kuo geresnį švietimo prieinamumą bei kokybę.

• Mokyklų išorės vertinimą ir akreditaciją keisti Europos šalyse taikoma mokyklų vertinimo metodika, skirta ne formaliam, bet realiam mokyklų veiklos tobulinimui, tiesiogiai nukreiptam į kokybišką ugdymą(si).

• Atkurti mokytojo profesijos prestižą, stiprinti mokytojų statusą visuomenėje, numatydami prevencines priemones moraliniam ir fiziniam smurtui prieš mokytoją, užtikrinti, kad vidutinis mokytojo atlyginimas būtų aukštesnis už šalies atlyginimų vidurkį.

• Atkurti vienodą mokytojų, auklėtojų, auklėtojų padėjėjų ir kitų švietimo darbuotojų kvalifikacijos ir perkvalifikavimo sistemą, įtraukti į ją aukštąsias mokyklas.

• Vykdyti vaikų ir jaunimo socializacijos priemones, skirdami ypatingą dėmesį fizinę negalią turintiems vaikams, remti vaikų vasaros poilsio stovyklas.

• Garantuoti vaikų užimtumą po pamokų, skatinti mokyklų būrelių, neformaliojo vaikų švietimo įstaigų ir sporto mokyklų veiklą. Tobulinti neformaliojo ugdymo finansavimo sistemą, didindami prieinamumą ir lygias galimybes.

• Remti meno ir sporto mokyklas, vykdyti gabių vaikų rėmimo ir skatinimo programą.

• Per valstybės užsakymą ir tiesiogines intervencijas reguliuoti vadovėlių leidybos kainas, stabdydami jas keliančias vadovėlių leidyklų monopolijas, skatinti e-vadovėlių naudojimą ugdymo procese.

• Į profesinį ugdymą daugiau įtraukti verslo ir kitų darbdavių organizacijų, baigti kurti vienodą kvalifikacijų sąrangą.

Aukštojo mokslo politikos pertvarka

Mes sieksime:

• Atsisakyti „studijų krepšelių“ metodikos, ją keisti valstybės užsakymu reikalingiems specialistams parengti (gydytojams, mokytojams, inžinieriams ir pan.), sutartimis su aukštosiomis mokyklomis.

• Garantuoti nemokamą aukštąjį mokslą gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, įgyvendinti vienodos visuotinės studijų įmokos sistemą tiems, kurie nepateks į valstybės užsakymu nemokamai studijuojančių sąrašą. Visuotinė metinė studijų įmoka neviršys 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.

• Teikti paskolas studijų įmokai ir pragyvenimo išlaidoms ne per komercinius bankus, o per Valstybinį studijų fondą.

• Sieti paskolų grąžinimą su mokymosi rezultatais, įsidarbinimu bei gaunamu atlyginimu.

• Atkurti mokslininko ir aukštosios mokyklos dėstytojo profesijos prestižą, pagal galimybes kelti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus, kad asistentų atlyginimas būtų ne mažesnis už šalies atlyginimų vidurkį, o docentų ir profesorių – gerokai jį viršytų.

• Keisti aukštųjų mokyklų valdymą, panaikinti antikonstitucinius valdymo iškraipymus, reformuoti aukštųjų mokyklų tarybas ir peržiūrėti jų funkcijas.

• Stiprinti sąveiką su studentų, rektorių, darbdavių, mokslininkų asociacijomis, profesinėmis sąjungomis, tartis su jomis priimdami svarbiausius sprendimus.

• Suteikti daugiau galimybių valstybinėms aukštosioms mokykloms naudojant valstybės patikėtą turtą, skatinant pačių mokyklų iniciatyvas.

• Sukurti skaidrią aukštųjų mokyklų atskaitomybės ir atsakomybės visuomenei sistemą, kartu stiprinti aukštųjų mokyklų autonomiją – svarbiausią aukštosios mokyklos veiklos principą.

• Stiprinti aukštųjų mokyklų bibliotekas, sudaryti galimybes įsigyti daugiau literatūros, prenumeruojamų duomenų bazių.

• Sukurti atskirų sudėtingos infrastruktūros objektų, kuriuos valdo šalies mokslo ir studijų įstaigos (botanikos sodų, valstybės kultūros paminklų ir kt.), finansavimo metodiką, kartu užtikrinti šių objektų funkcionalumą ir išsaugojimą ateities kartoms.

• Plėtoti tarptautinius studentų mainus, mokslo ir studijų įstaigų atvirumą pasauliui, sudaryti geresnes sąlygas užsienio šalių mokslininkų ir dėstytojų darbui aukštosiose mokyklose, nemokamai doktorantūrai ir stažuotei po doktorantūros specialistams iš trečiųjų šalių.

• Stiprinti ištęstinių studijų kokybę, kad ji taptų prilyginama nuosekliųjų studijų kokybei.

• Mokslo programų finansavimą grįsti mokslo rezultatais, idėjų ir projektų konkurencija, kartu vykdyti tikslinį finansavimą užsakomiesiems moksliniams tyrimams.

• Užtikrinti mokslininkų, jų grupių mokslo rezultatų viešinimo programą, atskaitomybę visuomenei.

• Stiprinti nacionalinius mokslo centrus, kurti atviros mokslo prieigos centrus, atnaujinti studijų ir mokslo įrangą.

• Skatinti, kad kuo daugiau mokslo rezultatų būtų paverčiami komerciniais produktais, kuriančiais naujas technologijas ir darbo vietas aukštos kvalifikacijos specialistams.

• Plėtoti mokslo ir verslo inkubatorius, nacionalinius mokslo ir verslo slėnius, kviesti verslą tapti mokslinių tyrimų užsakovu.

• Stiprinti mokslo rezultatų patentavimo galimybes.

• Užtikrinti abiejų lyčių atstovams lygiavertį dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, padėti studentams ir mokslininkams derinti studijas, mokslą ir šeimą.

• Priimdami sprendimus dėl mokslo ir studijų įsiklausyti ir vertinti Lietuvos mokslų akademijos, aukštųjų mokyklų vadovų bei studentų atstovybių nuomonę.

MOKSLAS IR INOVACIJOS – VERSLO PLĖTRAI

Verslas

Atkursime pasitikėjimą tarp valdžios ir verslo subjektų, atsižvelgsime į konkurencines sąlygas, taikysime būtinas lengvatas, gerinsime bendrą verslo aplinką, mažinsime administracinę ir reguliavimo naštą siekiant išlaisvinti verslo kūrybinį ir inovacijų potencialą, skatinsime smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, kuris būtų konkurencingas vidaus ir užsienio rinkose, grįstas inovacijomis bei informacinėmis technologijomis. Mes įsipareigojame:

• Išsaugoti ir kurti naujas darbo vietas, todėl efektyviai investuoti biudžeto, skolintas ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei kitų tarptautinių finansinių institucijų lėšas į infrastruktūros projektus: kelius, geležinkelius, energetikos objektus ir kt.

• Didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą pritraukdami efektyvias investicijas, skatinti technologinę pažangą.

• Šalinti biurokratines kliūtis investiciniams projektams įgyvendinti – tobulinti žemės įsigijimo, jos paskirties pakeitimo, statybos įforminimo, žemės išpirkimo valstybės reikmėms ir kt. procedūras.

• Spręsti valstybei ir verslui aktualius klausimus, rengti naujų įstatymų projektus, juos svarstyti dalyvaujant asocijuotoms verslo organizacijoms. Užtikrinti mokestinės aplinkos verslui pastovumą – nauji mokesčiai būtų įvedami apie tai paskelbus ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki jų įsigaliojimo.

• Peržiūrėti ir spartinti solidarumo, viešojo intereso principais ir labiau valstybės lėšomis grindžiamą namų renovacijos programą, gyvenamojo būsto modernizavimą, statyti socialinį ir municipalinį būstą.

• Mažinti naujų įmonių įregistravimo kaštus, įstatinio kapitalo dydį.

• Taikyti griežtas antimonopolines priemones, kovoti su nesąžininga konkurencija, kainų iškreipimu, tyčiniais bankrotais. Reguliuoti natūralių monopolijų (vandens, šilumos tiekimo, elektros energijos perdavimo, nuotekų valymo ir kt.) teikiamų paslaugų sąlygas ir kainas.

• Plėtoti vietinį ir atvykstamąjį turizmą, ypatingą dėmesį skirti sveikatos, konferencijų, ekologiniam, kultūriniam ir pramoginiam turizmui.

• Atkurti ir stiprinti verslo informacijos centrus, atliekančius įmonių registravimo procedūras; rengiančius verslo planus, kitą verslininkams reikalingą dokumentaciją, konsultuojančius Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo klausimais ir rengiančius paraiškas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, teikiančius įvairias biuro paslaugas.

Inovacijos

Inovacijos gali garantuoti verslo išlikimą ir plėtrą. Jos turi tapti verslo mąstymo ir kultūros dalimi, pagrindine konkurencingumo varomąja jėga, kad Lietuvos ūkio produktyvumas ir kuriama pridėtinė vertė pasiektų Europos Sąjungos šalių vidurkį.

Dėl to šiandien klasterių, arba inovacijų grupių, kūrimas turi būti suvokiamas kaip neišvengiamas ir vienas nacionalinių ekonomikos valdymo prioritetų. Atlikus Lietuvos pramonės klasterių plėtros studiją buvo identifikuoti 8 pramonės sektoriai, kur galėtų kurtis inovacijų grupės. Tai mašinų ir prietaisų gamybos, medienos apdirbimo ir baldų, tekstilės ir aprangos, maisto ir gėrimų, informacinių komunikacijos technologijų, biotechnologijų, lazerių ir chemijos, jūros sektoriai. Vykdydami aktyvią inovacijų skatinimo politiką, įsipareigojame:

• Vykdyti mokslo, technologijų ir verslo slėnių programą.

• Remti inovacijų plėtrą skatinančius taikomuosius mokslinius tyrimus, aukštos pridėtinės vertės verslo kūrimąsi ir plėtrą, dalyvavimą tarptautinėse su inovacijomis siejamose programose ir projektuose (Bendroji rėminė programa, Baltijos jūros regiono strategija, Europos technologijų instituto, Europos kosmoso agentūros veikla).

• Tobulinti teisinę, mokestinę, reguliacinę ir kitą palankią inovacijoms diegti aplinką. Valstybė pasidalys investavimo riziką su verslu, kurią verslas prisiima siekdamas tapti inovatyvus, kurdamas naujus produktus, diegdamas naujas technologijas, modernizuodamas gamybą.

• Parengti bendros jungtinės verslo ir mokslo institucijos veiklos teisinį modelį, leisiantį vykdyti bendrus verslui ir mokslui reikalingus projektus ir skatinantį pereiti nuo intelektinių paslaugų teikimo prie intelektinės nuosavybės kūrimo ir jos komercinio panaudojimo.

• Suteikti galimybę verslui ir mokslui bendrauti kuriant įvairiausio tipo partnerystės formas, taikant įvairius modelius, inovacijų komercializaciją, geras idėjas greičiau verčiant konkurencingais produktais, pritraukti gabius, išradingus jaunus žmones, tobulinti patentavimo ir licencijavimo procesus.

• Ypatingą dėmesį skirti švarių technologijų kūrimui, ateities žaliajai energetikai, kūrybinei industrijai ir kitoms sritims, ateityje lemsiančioms šalies gerovę.

KULTŪRA

Mes, socialdemokratai, laikomės humanizmo, demokratiškumo, tolerancijos, kultūros prieinamumo principų, kuriais siekiama išsaugoti nacionalinės kultūros tapatumą. Valstybė privalo rūpintis, kad kultūra būtų prieinama visiems, kad būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos asmens saviraiškai ir jo kūrybinių siekių įgyvendinimui bei kultūros paveldo puoselėjimui. Sieksime užtikrinti, kad Lietuvos kultūros politika užtikrintų deramą kultūros įnašą į tvarų integracinį ir pažangų ekonomikos augimą, būtų dinamiška, gebėtų nuolat atsinaujinti, sukurdama jos atnaujinimo formas, kurioms pritartų menininkų bendruomenės ir dalyvautų jas įgyvendinant.

Būtina, kad Lietuvos kultūros ir meno plėtrai teikiamas valstybės finansavimas ir projektų rėmimas nebūtų mažinamas, kad jis atitiktų išsivysčiusių pažangiausių šalių standartus ir užtikrintų gyvybinius kultūros ir meno institucijų poreikius, kultūrinių ir kūrybinių industrijų plėtrą bei skatintų menininkų kūrybą ir jos sklaidą. Privalu kultūrą paversti vienu pagrindinių tautos kūrybinių galių ir tarptautinio konkurencingumo variklių. Mes pasiryžtame:

• Siekti, kad valstybės finansavimas kultūrai atitiktų Lietuvos ekonominio augimo proporcijas, kultūros sektoriaus uždirbtos lėšos būtų investuojamos į kultūros ir kūrybos procesus bei sklaidą, o kultūros sektorius jaustųsi orus ir visavertis.

• Siekti, kad kultūra kaip valstybės pamatas, turinti tiesioginę įtaką ekonomikai, valstybės politikai ir jos tarptautiniam konkurencingumui, būtų deramai finansuojama, o skiriamos kultūrai ir menui bei kultūros paveldo išsaugojimui biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.

• Kompleksiškai peržiūrėti ir ištaisyti mokesčių sistemos deformacijas kultūros ir meno srityje, taip pat ištaisyti viešųjų pirkimų deformacijas, kurios pažeidžia kultūros ir meno srities kūrybiškumo plėtojimo pagrindus, tarptautinį konkurencingumą ir akivaizdžiai prieštarauja protingumo kriterijui.

• Užtikrinti, kad kultūros istorinės atminties bei meno kūrimo ir sklaidos institucijoms būtų skiriamas finansavimas, būtinas šių institucijų misijoms įgyvendinti.

• Investicijomis į kultūros objektų infrastruktūrą ir finansinio skatinimo mechanizmais sudaryti kuo palankesnes galimybes kiekvienam asmeniui pasiekti kultūrą ir dalyvauti jos gyvenime. Palaikyti kūrybingumui palankias urbanistinės, socialinės, kultūrinės ir informacinės aplinkos kūrimo iniciatyvas.

• Rūpintis kultūros ir meno darbuotojų darbo sąlygomis, jų socialine sauga ir intelektine nuosavybe.

• Aktyviai įtraukti į kultūros politikos formavimą menininkus, kultūrininkus, kultūros ir meno asocijuotas struktūras. Peržiūrėti kultūros ir meno srityje išvešėjusią biurokratinių formalumų ir procedūrų gausybę, pavirtusią nepagrįstu popierizmu, jį supaprastinti iki finansiškai suprantamų formų.

• Skatinti visuomenės kultūrines ir meno iniciatyvas. Remti ir populiarinti mėgėjų kūrybą, tęsti ir plėtoti dainų bei šokių švenčių tradicijas, puoselėti regionų ir etninę kultūrą, tuo pačiu metu užtikrinti ir naujų, šiuolaikinių kultūros bei meno formų atsiradimą ir plėtrą.

• Siekti, kad nuosekliai būtų didinami kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai, sudaromos sąlygos profesiniam tobulėjimui. Mažinti atotrūkį tarp kultūros darbuotojų valstybinėse ir nevalstybinėse organizacijose gerovės, kurti lanksčią ir integralią įvairių nuosavybės formų kultūros organizacijų sistemą.

• Spręsti valstybės ir jos regionų kultūros plėtros ir paveldo problemas, parengiant ilgalaikių kultūros programų sukūrimo ir jų tobulinimo strategiją, ir ją aptariant kultūros kongresuose, konferencijose su kultūros darbuotojais, menininkais, mokslininkais, jų kūrybinėmis ir profesinėmis organizacijomis.

• Remti žmonių kūrybinę laisvę ir galimybę ginti savo dvasines vertybes, apsaugoti visuomenę, jaunąją kartą nuo vis labiau įsigalinčios dvasinės degradacijos ir agresijos reiškinių kultūroje.

• Užtikrinti kultūros prieinamumą visiems, skatinti, kad būtų organizuojama kuo daugiau nemokamų renginių, remti vaikų ir jaunimo kūrybines iniciatyvas, remti jaunųjų talentų paiešką ir kūrybingumo gebėjimų ugdymą, saviraiškos centrų ir klubų, naujų nevyriausybinių kultūros organizacijų steigimą, nemokamą socialiai remtinų šeimų vaikų dalyvavimą šių įstaigų veikloje.

• Rūpintis visų rūšių kultūros paveldo kaupimu ir išsaugojimu.

• Būdami atviri kitų tautų kultūroms, saugoti ir propaguoti nacionalinės kultūros savitumą Europos Sąjungos ir pasaulio kultūrų kontekste, tobulinti Lietuvos kultūros politikos modelį, atsižvelgiant į Lietuvos narystės Europos Sąjungoje keliamus iššūkius ir globalizacijos keliamas įtampas, skatinti šalies kultūros ir meno nuolatinį atsinaujinimą.

• Apsaugoti kultūros ir meno sektorių nuo perdėtai liberalizuoto ir chaotiško administravimo, diegti kryptingą, kokybišką veiklą plėtojančią sistemą, paremtą strateginiu planavimu.

• Siekti, kad ir ekonominio sunkmečio sąlygomis būtų pagal išgales tęsiamas Lietuvos kultūros institucijų – bibliotekų, muziejų, teatrų ir koncertinių organizacijų, kultūros centrų modernizavimo, paveldo tvarkybos programų įgyvendinimas, kuo daugiau šiems darbams lėšų skiriant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamos paramos.

• Sukurti šiuolaikišką ir efektyvią Lietuvos kultūros eksporto bei dalyvavimo tarptautinėse rinkose programą. Stiprinti kultūros ir kūrybinių industrijų sąveiką su kitais susijusiais sektoriais (turizmo, viešbučių, restoranų, sporto, pramogų parkų, tradicinės pramonės, žemės ūkio, sveikatos apsaugos ir t.t.), pritraukti užsienio investicijas į kultūros ir kūrybinių industrijų skatinimą.

• Atnaujinti valstybinių auditų kultūros ir meno srityje pagrindines nuostatas, kad valstybinių auditorių viešai pateikiamos išvados būtų profesionalios, aptartos su audituojamomis institucijomis bei būtų paisoma kultūros ir meno srities specifikos, o galutinis įstaigų veiklos rezultatas taptų svarbiausiu gautų finansų panaudojimo įvertinimo kriterijumi.

• Sudaryti galimybę reorganizuoti nacionalinius ir valstybinius dramos bei operos ir muzikinius teatrus bei nacionalines ir valstybines koncertines organizacijas į viešąsias įstaigas, sukuriant palankesnes galimybes derinti jiems skirtą finansavimą darbo apmokėjimui bei pastatų išlaikymui su galimybe užsidirbti lėšų naujų teatro pastatymų ir koncertų, naujų projektų įgyvendinimui, subalansuoti valstybinį ir nevalstybinį scenos menų sektorių.

• Stiprinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos sistemą, šviesti visuomenę intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais.

SANTYKIAI SU TAUTINĖMIS BENDRIJOMIS

Mūsų pozicija tautinių santykių atžvilgiu yra griežta ir aiški: mes už valstybę, kuri savo piliečiams, nepriklausomai nuo jų tautybės garantuoja lygias politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises bei laisves. Per paskutinius ketverius metus valdančioji koalicija neskyrė reikalingo dėmesio valstybės politikai dėl tautinių santykių ir tautinių mažumų, nutraukė prieš tai nuosekliai plėtotas veiklas, atvėrė kelią tautinei nesantaikai ir visuomenės susiskaldymui. Neapgalvotai buvo panaikintas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, sąmoningai vilkintas Tautinių mažumų įstatymo priėmimas, nutrauktas tiesioginis bendradarbiavimas su tautinių mažumų organizacijomis. Šiuo metu esančią situaciją būtina nedelsiant keisti ne tik dėl tautinių mažumų bendruomenių, bet ir dėl visų šalies piliečių santarvės bei gerovės. Mes sieksime:

• Kuo skubiau priimti Tautinių mažumų įstatymą.

• Įtvirtinti principą, kad svarbiausi tautinių mažumų klausimai būtų sprendžiami kartu su visos šalies tautinėms mažumoms atstovaujančia Tautinių bendrijų taryba. Pasitelkti akademinės bendruomenės atstovus, žmogaus teisių gynimo organizacijas, galinčias atlikti ekspertų funkcijas, kad būtų priimti tinkamiausi sprendimai.

• Atkurti valstybės tautybių politiką formuojančią, koordinuojančią ir įgyvendinančią instituciją, kuri ne tik pratęstų iki 2010 m. veikusio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento veiklą, bet ir vykdytų etnopolitinės situacijos šalyje monitoringą, atliktų jo metu gaunamos informacijos analizę ir laiku siūlytų naujai iškylančių (ir įsisenėjusių) problemų sprendimo būdus. Prie šios institucijos įsteigti Tautybių politikos komisiją, kurią sudarys visuomenėje žinomi ekspertai.

• Tobulinti teisinio reguliavimo sistemą, griežtinti atsakomybę už tautinės nesantaikos ir tarpetninių konfliktų kurstymą.

• Sudaryti geresnes sąlygas tautinių mažumų organizacijų kultūrinei veiklai. Miestuose ir rajonuose nuosekliai remti kultūros centrus, padedančius išsaugoti Lietuvos tautybių kultūros savastis, tapatumus bei tradicijas. Padėti inicijuoti naujas veiklas, skatinti pilietinės visuomenės kūrimo iniciatyvas, tautinių mažumų vaikų ir jaunimo aktyvumą.

• Skirti trūkstamą finansavimą Tautinių bendrijų namams Vilniuje, kad 2013 m. būtų užbaigti užsitęsę rekonstrukcijos darbai.

• Atkurti tautinių mažumų organizacijų kultūros ir švietimo projektų finansavimą iki 2007–2008 m. lygmens ir nuosekliai didinti rėmimą. Didelį dėmesį skirti tautinių mažumų organizacijų veiklai, prisidedančiai prie tolerantiškos, pilietiškos, bendruomeninės ir draugiškos visuomenės kūrimo. Padėti tautinių mažumų organizacijoms aktyviau įsitraukti į visuomeninę veiklą bei taip prisidėti prie šalies gerovės augimo.

• Remti tautinių mažumų švietimą gimtąja kalba. Šalies vietovėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos, sudaryti sąlygas mokytis valstybinės kalbos nemokamai. Remti žiniasklaidos priemones tautinių mažumų kalbomis, kartu stengtis visuomenei pateikti daugiau objektyvios ir pozityvios informacijos apie tautinių mažumų istoriją, kultūrą ir dabarties aktualijas lietuvių kalba.

• Suteikti teisę tautinėms bendrijoms jų tankiai gyvenamose vietose į viešosios informacijos prieinamumą joms suprantama kalba.

• Įstatymais įtvirtinti tautinių bendrijų teises į savo kultūrinės savasties apsaugą, kūrybą ir jos plėtrą.

• Spręsti tautinių mažumų pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir kitų vietovardžių rašybos klausimus kartu su tautinių mažumų bei žmogaus teisių gynimo organizacijomis ir akademine bendruomene, remtis Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija bei kitais Europos Sąjungos dokumentais, reglamentuojančiais šiuos klausimus, kad būtų rastas sutarimas.

• Vykdyti mokyklų tautinių mažumų kalbomis tinklo pertvarką ir spręsti kitus aktualius švietimo klausimus neatsiribodami nuo tautinių mažumų bendruomenių poreikių bei siūlymų.

• Skirti ypatingą dėmesį tautinių mažumų kultūros paveldo apsaugai ir išsaugojimui, jo panaudojimui turizmo, verslų, tradicinių amatų plėtrai. Šių reikalų sprendimui inicijuoti valstybinės ilgalaikės strategijos parengimą ir ją vykdyti.

• Užtikrinti, kad būtų sureguliuoti neišspręsti tradicinių religinių bendruomenių ir valstybės santykių klausimai. Remti joms priklausančio kultūros paveldo atkūrimo ir išsaugojimo programas.

SPORTAS

Bus siekiama įgyvendinti nacionalinę sporto strategiją bei vykdyti tokią kūno kultūros ir sporto politiką, kad rengiamos programos būtų naudingos šalies gyventojams regionuose, kad fizinis aktyvumas, sveika gyvensena būtų prieinama bendruomenėse, seniūnijose, kad mokiniai turėtų geras sąlygas sportui pamokų metu ir per papildomo ugdymo pratybas, plėtotųsi klubuose ir būtų skirta ne tik dideliam sportiniam meistriškumui bet ir sveikai gyvensenai, kad vyktų pakankamai seniūnijų, nacionalinių ir tarptautinių varžybų ir kitų sporto renginių, kad būtų statomos žaidimų aikštelės prie mokyklų, tvarkomi stadionai, gyventojų reikmėms statomi rajonų sporto centrai. Mes pasiryžtame:

• Sukurti ir plėtoti ilgalaikę kūno kultūros ir sporto politiką, naudingą kiekvienam žmogui. Kurti programas, naudingas sveikatai, fiziniam aktyvumui ir didelio meistriškumo sportui.

• Siekti aktyvinti ir toliau plėtoti visų valdymo sričių tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ypač sporto, jaunimo, švietimo, turizmo srityse.

• Siekti padidinti sveikos gyvensenos, sporto visiems ir fizinio aktyvumo vaidmenį visuomenėje, propaguodami sveiką mitybą, aplinką, rekreaciją šeimoms tam skirtose gamtos zonose, diegti suvokimą, kad fiziškai aktyvi, sveika gyvensena neatsiejama nuo gyvenimo kokybės bei stiprinanti bendruomeniškumą.

• Sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas universalių, sveikatos ir sporto klubų, kaip pirminių nacionalinių kūno kultūros ir sporto sistemos objektų, sparčiam plėtojimuisi, skatinti jų indėlį į fizinę veiklą ir jaunimo ugdymą bei sveikatos stiprinimą. Skatinti neprofesionalų sportą kaip jaunimo ir gyventojų užimtumo formą, sukurti tam reikalingą infrastruktūrą.

• Veiksmingiau įgyvendinti gabių sportui vaikų atrankos, rengimo ir išsaugojimo programą skatindami sporto mokymo įstaigas, sporto klubus ir sporto centrus tokiai veiklai, programą vykdyti proporcingai pagal regioninį paskirstymą. Vykdyti varžybas ir žaidynes regionams, juos skatinti kūno kultūros ir sporto fondo, Europos Sąjungos 2014-2020 m. programų lėšomis.

• Tobulinti Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemą sudarydami galimybes talentingiems sportininkams dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose. Dėti reikiamas pastangas, kad Lietuvos sportininkai deramai rengtųsi ir dalyvautų vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Remti Olimpinį judėjimą ir jo švietimo programas. Mes pripažįstame išskirtinę Lietuvos Tautinio Olimpinio Komiteto padėtį Lietuvos sporto sistemoje. Atsižvelgdami į tai, kad mūsų olimpiečių sėkmingi startai svarbūs visai Lietuvai, tobulinti aukštojo meistriškumo sportininkų rengimo finansavimo modelį, išlaikydami ir dabartinius LTOK finansavimo šaltinius. Formuodami teigiamą Lietuvos įvaizdį sporto pagalba, Lietuvoje organizuoti aukšto lygio tarptautines sporto varžybas.

• Plėtoti ir skatinti sveikatingumo paslaugų sferą, viešą ir privačią partnerystę sporte ir fiziniame ugdyme, taip skatindami kiekvieną gyventi sveikai.

• Sparčiau vykdyti šalies sporto bazių statybos ir renovacijos programą, kad ji būtų tolygiai išplėtota visuose Lietuvos regionuose, prieinama kiekvienam gyventojui jo aplinkoje. Plėtoti sporto aikštelių, aikštynų tinklą, atnaujinti mokyklų sporto sales, renovuoti stadionus. Sukurti efektyvią mokyklų sporto bazių panaudojimo tvarką, kad jomis galėtų naudotis bendruomenės nariai. Statyti regioninius sporto-sveikatingumo centrus ir siekti, kad jie būtų prieinami kaimo ir miestelių mokiniams, jaunimui ir gyventojams. Baigti statyti nacionalinės svarbos sporto objektus.

• Siekti pakelti sporto prestižą, kolegialiam darbui siūlyti steigti Nacionalinę sporto tarybą prie Lietuvos Respublikos Seimo.

• Siekti, kad šalies mokyklose ir gimnazijose būtų įgyvendintos trys savaitinės sporto pamokos, vieną iš jų skiriant sveikatos ugdymui. Sudaryti tinkamas materialines sąlygas (bazė, įranga ir inventorius) sportuoti aukštosiose mokyklose, kurti kitus skatinimo mechanizmus.

AKTYVI SVEIKATOS POLITIKA

Lietuvos sveikatos sistema išgyvena sunkmetį, buvęs augimas dėl diegiamų naujų technologijų, kylančios medikų kvalifikacijos, modernizuojamų gydymo įstaigų, tiksliau planuojamų ir diegiamų visuomenės sveikatos programų sustojo. Pasaulio ekonomikos problemos, atsiritusios iki Lietuvos, – ne pagrindas šį augimą stabdyti.

Sisteminis sveikatos sektoriaus pertvarkymas yra Lietuvos atsakas į nūdienos iššūkius. Šį pertvarkymą reikia vykdyti sisteminės visuomenės sveikatos, pacientų sveikatos, mirtingumo priežasčių, sveikatos paslaugų paklausos–pasiūlos analizės pagrindu. Negalima taupyti sveikatos programų sąskaita.

Esame įsitikinę, kad nepakankamai sveikatos sektoriaus plėtrai 2008–2012 metais įtakos turėjo ne tik trikdžiai, bet ir neišnaudotos galimybės – milžiniškos investicijos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, pingančios statybos, galimybė taupyti lėšas skaidriai organizuojant viešuosius pirkimus. Mūsų giliu įsitikinimu, tik sisteminis ir efektyvus sveikatos apsaugos optimizavimas turi tapti Lietuvos politikos sveikatos sektoriaus dominante 2012–2016 metais.

Mes skirsime reikiamą dėmesį sveikatos apsaugai, nes būtina:

• Skatinti sveikos gyvensenos principus, ankstyvą ligų diagnostiką ir profilaktiką, plėtoti nacionalinę sveikatos ugdymo sistemą, prieinamą kiekvienam gyventojui.

• Stiprinti sveikos gyvensenos teisinį reguliavimą, atveriant kelią didesnėms natūraliosios (papildomosios ir alternatyviosios) medicinos teikiamoms sveikatos tausojimo ir stiprinimo galimybėms.

• Didinti Lietuvos visuomeninių (sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos) ir nevyriausybinių organizacijų aktyvumą, populiarinant visuomenėje sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos paslaugas.

• Skatinti Lietuvos aukštąsias mokyklas ir universitetus vykdyti mokslinius tyrimus natūraliosios medicinos srityje bei rengti aukštos kvalifikacijos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos paslaugų teikimo specialistus.

• Užtikrinti Lietuvos gyventojams teikiamų sveikos gyvensenos ir natūralios (papildomosios ir alternatyviosios) medicinos paslaugų ir diagnostinių gydomųjų priemonių saugumą bei efektyvumą, kontroliuoti šių paslaugų kokybę.

• Tobulinti sveikatos apsaugą šalyje, remiantis 2012–2020 m. Lietuvos sveikatos programa.

• Ne stabdyti, o plėtoti, taip pat aktyviai įgyvendinti esamas programas, mažinančias mirčių skaičių nuo nelaimingų atsitikimų, savižudybių, perteklinio alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo, rūkymo, nepakankamo fizinio aktyvumo.

• Užtikrinti efektyviai veikiančią pacientų teisių gynimo ir žalos sveikatai atlyginimo sistemą.

• Siekti išgyvendinti korupciją sveikatos priežiūros sistemoje ir sukurti efektyviai veikiančius prevencinius mechanizmus.

• Teikti daugiau sveikatos paslaugų gyventojams, ypač gyvenantiems kaime. Gyventojų slauga namuose taip pat užtikrina darbą ir pajamas žmonėms, šiuo metu prarandantiems darbą kitose verslo srityse.

• Tęsti investicijas į sveikatos priežiūros įstaigų modernizavimą ir renovavimą, nes tai yra ir kokybiškesnių paslaugų garantas, ir darbo vietų išsaugojimas.

Esame tikri, kad sveikatos sektoriaus plėtra yra patikima investicija į Lietuvos ateitį. Esame įsitikinę, kad visi Lietuvos gyventojai yra Tėvynei vienodai brangūs ir turi būti lygūs ligos atveju, visiems privalo būti laiduojamas tolygus asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumas mieste ir kaime.

Įgyvendindami siekį „SVEIKA TAUTA – SVEIKA VALSTYBĖ“, mes pasižadame:

• Skatinti ligų prevenciją, siekiant keisti gyventojų elgseną ir didinti gyventojų atsakomybę už savo sveikatą, racionalų sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų vartojimą.

• Skirti ypatingą dėmesį vaikų sveikatos profilaktikai. Sveikos gyvensenos ugdymą pradėti nuo ankstyvos vaikystės, įtraukiant jį į ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų programas.

• Tobulinti vakcinacijos sistemą Lietuvoje, išplečiant vaikų ir suaugusiųjų skiepijimą valstybės (PSDF) lėšomis.

• Vykdyti aktyvią priklausomybės ligų prevenciją, valstybės ir savivaldybių lėšomis įgyvendinant visuomenės sveikatos gerinimo programas, kurios padėtų kovoti su žalingais įpročiais, ypač tarp jaunimo. Telkti įvairius sektorius, stiprinti jų sąveiką ŽIV/AIDS, narkomanijos, alkoholizmo kontrolės ir prevencijos srityse.

• Sukurti jaunumui palankias sveikatos priežiūros paslaugas, skiriant dėmesį lytinei ir reprodukcinei sveikatai. Įvesti mokyklose lytinio švietimo programas.

• Panaudoti visas kurortų galimybes ligų profilaktikai, integruojant juos į sveikatos apsaugos sistemą.

• Sudaryti palankias sąlygas kurortiniam–sanatoriniam gydymui, skatinti šių paslaugų eksportą.

• Stiprinti šalies onkologinę pagalbą, vykdant vėžio kontrolę ir profilaktiką, plėtoti vėžio registrą.

• Plėsti slaugą bendruomenėse, bendruomenių slaugos namų kūrimą. Diferencijuoti slaugos paslaugų įkainius, nustatant didesnį mokestį už sunkių ligonių priežiūrą.

• Plėtoti prevencines programas.

• Skirti ypatingą dėmesį psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimui ir savižudybių problemai spręsti.

• Didinti savivaldybių įgaliojimus ir atsakomybę už gyventojų sveikatos stiprinimo ir ugdymo veiklą. Plėsti visuomenės sveikatos priežiūros programas, skatinti nevyriausybines organizacijas aktyviai dalyvauti, sprendžiant visuomenės ir asmens sveikatos problemas.

• Plačiau panaudoti ekonominius svertus, skatinant darbdavius, kad jie sudarytų sąlygas kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti darbuotojams savo sveikatą, teisinėmis priemonėmis remti įmones, investuojančias į saugų darbą ir dirbančiųjų sveikatą. Sudaryti vienodas sąlygas, kad visi gyventojai, nepriklausomai nuo savo pajamų ir socialinės padėties, galėtų laisvu nuo darbo metu pasitikrinti savo sveikatą.

• Mažinti sergamumą ir mirtingumą nuo labiausiai paplitusių ligų (širdies ir kraujagyslių, vėžio, tuberkuliozės), traumų ir nelaimingų atsitikimų, savižudybių. Tobulinti neinfekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių ankstyvo nustatymo ir kontrolės sistemą, aktyviau įgyvendinti profilaktines vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų programas, taip pat psichikos sveikatos ir traumų prevencijos programas. Aprėpti visą Lietuvą moderniomis kardiologijos paslaugomis, konsolidavus mūsų valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšas.

Užtikrinant efektyvesnį sveikatos apsaugos sektoriaus darbą, būtina:

• Sumažinti pacientų eiles ir pagerinti sveikatos paslaugų kokybę bei prieinamumą. Optimizuoti nacionalinėje sveikatos sistemoje teikiamas aukštomis technologijomis paremtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir diegti naujas, siekiant greito ligonio ištyrimo ir operatyvaus rezultatų įvertinimo.

• Išlaikyti optimalų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Formuoti ilgalaikę specialistų poreikio nacionalinėje sveikatos sistemoje programą bei jų rengimo nacionalinei sveikatos sistemai valstybinį užsakymą. Reformuoti sveikatos apsaugos sistemą remiantis socialiai atsakingu požiūriu bei nustatyta ilgalaike nauda visuomenei ir valstybei.

• Iš esmės tobulinti sveikatos priežiūros įstaigų valdymą, didinti steigėjų ir personalinę vadovų atsakomybę už įstaigos veiklos rezultatus. Tobulinti apmokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Papildomai skatinti šeimos gydytojus, už gerus darbo rezultatus ir prevencinių programų efektyvų vykdymą sukurti skatinimo sistemą asmens sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems mažiau išvystytuose šalies regionuose. Išgyvendinti nelegalių atsiskaitymų sveikatos priežiūros įstaigose apraiškas.

• Užtikrinti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo teikiamų paslaugų kokybę bei veiksmingumą, atnaujinti visų ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyrius, konsultacines poliklinikas, slaugos ir palaikomojo gydymo ligonines ir skyrius.

• Užtikrinti, kad per 3–4 metus ligoninių gimdymo ir vaikų skyriai būtų suremontuoti ir aprūpinti modernia įranga.

• Prioritetine tvarka plėtoti specializuotas ambulatorines, dienos stacionaro, dienos epizodo, ambulatorinės-tikslinės reabilitacijos, psichosocialinės reabilitacijos ir psichologinės pagalbos, slaugos ir palaikomojo gydymo bei skubios pagalbos paslaugas, plečiant jų teikimo apimtis ir formas.

• Diegti įvairias viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo formas, skatinant investicijų pritraukimą į sveikatos sektoriaus modernizavimą ir plėtrą. Tobulinti teisės aktus, nustatant viešą, skaidrią, aiškią ir ekonomiškai pagrįstą sveikatos priežiūros paslaugų kainodarą. Užtikrinti vienodas sąlygas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, kurios teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal nacionalinės sveikatos sistemos atsakingų institucijų nustatytas sąlygas ir sutartis.

• Atnaujinti ir išplėsti greitosios medicinos pagalbos automobilių parką, o kaimo vietoves aprūpinti lengvaisiais automobiliais sveikatos priežiūros paslaugų teikimui pacientų namuose.

• Nemažinti valstybės lėšomis dengiamų sveikatos priežiūros išlaidų apimties. Parengti ir patvirtinti savanoriškojo (papildomo) sveikatos draudimo koncepciją, tobulinti sveikatos draudimo modelį integruojant privalomąjį ir savanoriškąjį (papildomą) sveikatos draudimą. Peržiūrėti paslaugų įkainius, siekiant, kad jie atitiktų realias sąnaudas. Nustatyti konkrečias papildomas paslaugas, kurias gaus pacientai, apsidraudę papildomu savanoriškuoju sveikatos draudimu.

• Medikų pajamų stabilumą laikyti Lietuvos prioritetu net ir esant ekonominiam sunkmečiui. Gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis turi užtikrinti jų apsisprendimą dirbti Tėvynėje.

• Plėtoti elektronines sveikatos paslaugas. Visiškai kompiuterizuoti medicinos personalo darbo vietas, sujungti jas internetiniu ryšiu. Atlikti „E-sveikatos“ sveikatos priežiūros sistemoje auditą, esant pažeidimams, pareikalauti asmeninės atsakomybės.

• Didinti sveikatinimo paslaugų eksportą į kitas valstybes, plėtoti medicininį turizmą Lietuvoje.

• Parengti priemones farmacijos sektoriaus veiklai tobulinti bei vaistinių tinklui optimizuoti, ypatingą dėmesį skirti vaistų kainų mažinimui, lygiagretaus vaistų importo skatinimui, kokybiškų farmacinių paslaugų teikimui, ypač kaimo vietovėse, farmacinės rūpybos diegimui, korupcijos vaistų pardavimo rinkoje panaikinimui.

• Sumažinti vaistų ir medicininės pagalbos priemonių bei medžiagų, medicininės įrangos ir instrumentų kainas, grąžinant lengvatinį PVM tarifą.

ENERGETIKA

Regioniniai energetiniai infrastruktūros projektai

Mūsų numatomos priemonės:

• Parengti kartu su kitomis valstybėmis Bendrą Baltijos valstybių energetikos strategiją, nes tik bendradarbiavimas ir kooperacija su kaimynais leis užtikrinti energetinį saugumą ir atpiginti energetinių infrastruktūros projektų kaštus bei nepriklausyti nuo vieno energijos šaltinio.

• Lietuva turi išnaudoti palankią situaciją tapti elektros perdavimo tiltu tarp ES šalių ir Rytų kaimynų, sujungti dvi dideles elektros vartojimo rinkas, sukurti dviejų skirtingų elektros energijos sistemų sinchronizavimo ir koordinavimo mechanizmą.

• bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis siekti energetinių resursų kainų sumažinimo, kad jos neskurdintų šalies gyventojų. Kainų nustatymas bus skaidrus, o gyventojai gaus energiją už protingą ir prieinamą kainą.

• tęsti elektros jungčių su Švedija ir Lenkija infrastruktūrų tiesimo darbus (NordBalt, LitPol Link).

Elektros energetikos sektorius

• Didelių ir Lietuvos bei užsienio šalių ekspertams, ir mums abejonių kelia dabartinės valdančiosios daugumos kartu su „Hitachi“ kompanija paskubomis realizuojamas Visagino AE projektas. Ar tokia elektrinė bus saugi ir konkurencinga. Iki šiol negalima prognozuoti tokios AE pagamintos kainos ir kainos rinkoje po 10-20 metų. Nėra atsakymų dėl sinchronizacijos su KET ir rezervinių galių užtikrinimo sąryšyje su pasirinkto reaktoriaus galia. Abejonių kelia regioninių partnerių ryžtas dalyvauti projekte bei daugumos Lietuvos piliečių nepalanki nuomonė dėl tokios Visagino AE statybos, užtrauksiančios dideles skolas Lietuvos žmonėms. Kol neturime aiškių atsakymų į šiuos klausimus negalime prisiimti rizikos už ateityje nepasiteisinančias investicijas, kurių nuostoliai guls ant visų Lietuvos vartotojų pečių, tad raginame tuščiai šiandien nešvaistyti mokesčių mokėtojų lėšų, o atominės energetikos plėtojimui ieškoti kitų alternatyvų.

• Siekdami didinti elektros energijos panaudojimo efektyvumą bei elektros energetikos sistemos decentralizaciją, skatinsime nedidelių kogeneracinių elektrinių įrengimą greta elektros vartotojo.

• ES paramos lėšas panaudosime elektros tinklų modernizavimui diegiant išmaniųjų tinklų koncepciją, tai leistų panaudoti generavimo šaltinių įvairovę, sudarytų palankias sąlygas elektromobilių ūkio plėtrai, leistų geriau panaudoti žaliąją elektros energiją.

• Kursime mechanizmus, skatinančius mažinti elektros energijos suvartojimą apšvietimui naudojant energiją taupančius prietaisus.

• Siekdami sumažinti elektros energijos kainą vartotojams iš visuomenės interesą atitinkančių paslaugų remsime tik minimalų būtiną Lietuvos elektrinės elektros tiekimo rezervo užtikrinimą.

• Remsime bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimą.

• Sieksime, kad elektros tiltas su Švedija būtų panaudotas vėjo jėgainių parkų plėtrai Baltijos jūroje.

• Griežtai kontroliuosime ir ribosime nepagrįstus energetikos įmonių viršpelnius.

• Sieksime, kad bendromis Europos Sąjungos narių pastangomis kuo skubiau būtų įkurta bendra Europos Sąjungos elektros energijos rinka.

Dujų sektorius

Lietuvai būtina išspręsti dujinio kuro tiekimo diversifikavimo sistemą, sumažinus priklausomybę nuo vieno dujų tiekėjo. Kadangi pastaruosius trejus metus darbas šioje srityje tik imituojamas, tai siūlome nedelsiant pradėti realius suskystintų dujų terminalo statybos darbus. Mes sieksime:

• Spartinti Klaipėdos suskystintų dujų terminalo statybą, kartu laikydamiesi nuostatos, kad ekonomiškai efektyvesnis ir vartotojams pigesnis būtų regioninis suskystintų dujų terminalas, kuris būtų skirtas Lietuvai, Latvijai, Estija. Terminalo statybai siekti panaudoti ES lėšas, viešo bei privataus kapitalo partnerystės galimybes.

• Dujų tiekimo diversifikavimui yra svarbi reversinė dujų jungtis su Lenkija, būtinas Lietuvoje esamo vamzdyno užžiedinimas bei esamų vamzdynų pralaidumo išplėtimas. Būtina spręsti šią problemą.

• Išnagrinėjus konkrečių darbų galimybes, įrengti Lietuvoje dujų saugyklą.

• Inicijuoti mokslinius tyrimus dėl galimybės Lietuvoje išgauti ir panaudoti skalūnines dujas.

• Imtis konkrečių priemonių ES institucijose, kad kuo skubiau būtų įkurta ir pradėtų realią veiklą bendra ES dujų birža.

Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI)

Mes sieksime:

• Įsijungti į vykstančią trečiąją pasaulinę energetikos revoliuciją, siejamą su perėjimu nuo iškastinio kuro deginimo prie atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, prie pasaulio ateities energetikos.

• Tobulinti prekybos biokuru modelį.

• Skatinti darniosios energetikos plėtrą, kurioje harmoningai derinami ekonominiai, gamtosauginiai ir socialiniai prioritetai.

• Masinę daugiabučių namų renovaciją skelbti nacionaliniu Lietuvos prioritetu – taikyti visai kitokį gyventojams priimtinesnį modelį, neverčiant jų skolintis iš komercinių bankų. Investicijos bus grąžintos iš sutaupytų lėšų už šilumą.

• Paskelbti nacionalinės energetikos politikos prioritetais vietos atsinaujinančių energijos išteklių gamybą bei panaudojimą elektros energijai ir šilumai gauti, platų energijos efektyvumo priemonių diegimą bei pastatų renovaciją.

• Įdiegti išmaniosios apskaitos sistemą visame energetikos sektoriuje.

• Parengti atsinaujinančių energijos išteklių gamybos panaudojimo, skatinimo ir rėmimo ilgalaikę programą.

• Skatinti inovacijas, taikomųjų mokslinių tyrimų, moderniųjų technologijų panaudojimą atsinaujinančių energetikos išteklių srityje.

Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas suformuos gamybos, aptarnavimo, techninio serviso infrastruktūrą, tai leis sukurti naujų 20 tūkst. darbo vietų. Deginamą iškastinį kurą pakeitus atsinaujinančiais energijos ištekliais, į aplinką nepateks šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kiti degimo produktai, o lėšos už nepanaudotus apyvartinius taršos leidimus bus nukreipiamos technologinei pažangai.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Mes sieksime:

• Įpareigoti viešąjį sektorių eksploatuoti energetiškai efektyvius pastatus, pirkti energetiškai efektyvius produktus bei paslaugas, kiekvienais metais atnaujinti 3 proc. jų naudojamų pastatų ploto.

• Pateikti vartotojams sąskaitas už faktiškai suvartotą energiją.

• Įpareigoti įmones atlikti energijos vartojimo auditą, kad nustatytų savo mažesnio energijos vartojimo potencialą.

• Pakeisti teisinį reguliavimą energijos perdavimo ir skirstymo srityje taip, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tvirtindama tinklų tarifus, atsižvelgtų į energijos vartojimo efektyvumo kriterijus.

• Aktyvinti visuomenės švietimą apie energetiką, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą bei energijos taupymą.

Šilumos ūkis

Mes sieksime:

• Pašalinti visus biurokratinius barjerus, kurie šiuo metu trukdo plėsti biokuro naudojimą šilumos ūkyje ir užkerta kelią efektyviai pasenusių daugiabučių pastatų renovacijai.

• Įtraukti biokuro diegimo projektus į valstybės investicinę programą, nukreipti į šią sritį ES paramos lėšas.

• Paskelbti už gamtines dujas pigesnio biokuro plėtrą nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu, nes tai yra vidinis Lietuvos resursas ne mažiau kaip 20 tūkst. darbo vietų kūrimui, apsirūpinimo energetiniais ištekliais įvairovės didinimas, kapitalo išvežimo iš Lietuvos stabdymas.

• Diegti šilumos gamybą iš biokuro ir spartinti daugiabučių renovaciją, kad daugiabučiuose gyvenanti vidutinė šeima galėtų sutaupyti iki 2000 litų per metus.

• Keisti šilumos gamybai gamtines dujas atsinaujinančiais energijos ištekliais, ypač biokuru, skatinti konkurenciją šilumos gamybos srityje.

• Skirti lėšų biokurą naudojančioms technologijoms diegti.

• Apriboti pelnus šilumos gamintojams ir tiekėjams, nesiimantiems jokių pigesnės šilumos gamybos ir tiekimo priemonių.

• Skatinti ir remti naudoti vietinę šilumos gamybos įrangą, taip pat saulės kolektorius.

• Skatinti naujų biokuro tiekėjų įėjimą į rinką, sukurti biokuro prekybos biržą.

• Taikyti griežčiausius skaidrumo reikalavimus įmonėms, vykdančioms veiklą centralizuoto šilumos tiekimo ūkyje.

• Skatinti savivaldybes susigrąžinti savo dispozicijai ir valdymui išnuomotus šilumos ūkius.

• Užtikrinti vartotojams teikiamų sąskaitų informatyvumą.

KOMPLEKSINĖ TRANSPORTO SISTEMA

Šalies ekonomikai svarbi transporto sritis generuoja daugiau kaip dešimtadalį šalies BVP, yra viena svarbiausių ūkio šakų, pritraukiančių valiutines valstybės pajamas. Transporto sektoriuje dirbančių įmonių dėka mūsų šalis žinoma kaip aukščiausio lygio transporto paslaugų teikėja. Mes sieksime:

• Padidinti transporto sektoriaus konkurencingumą Europos ir pasaulio rinkose, įvairiapusiškai plėtojant tranzito ir su juo susijusių paslaugų sąlygas, išlaikant visų pirma gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis ekonominio naudingumo pagrindu. Tai visos kadencijos prioritetinis uždavinys.

• Didinti eismo saugumą.

• Plėtoti modernius logistikos centrus ir diegti naujausias technologijas, leidžiančias iš esmės gerinti paslaugų kokybę bei atpiginti prekių ir paslaugų kainas. Tai bus ne tik ekonominis, bet ir svarbus socialinis uždavinys.

• Grąžinti valstybės ir verslo tarpusavio pasitikėjimą ir glaudų bendradarbiavimą, plėtojant infrastruktūrą, rengiant investicinius planus, tobulinant teisės aktus, rengiantis tarptautinėms komisijoms, darbo grupėms, organizuojant tarptautinius renginius, ypač įvertinant tai, kad artėja Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai.

• Laikyti svarbiu akcentu naujo ES programavimo dokumento rengimą, siekiant maksimaliai pritraukti ES lėšas bei tarptautinių finansinių institucijų paramą infrastruktūros plėtrai.

• Rengti investicinius planus ne mažiau kaip trejų metų laikotarpiui, griežtai laikantis jų vykdymo, o planų sudarymo svarbiausiais rodikliais laikyti visų pirma ekonominį, taip pat socialinį ir gamtosauginį efektą šalies ūkiui ir piliečiams.

• Sugrąžinti gėdingai prarastas pozicijas laiku įsisavinant ES lėšas susisiekimo sektoriuje.

• Atnaujinti vyriausybinės Transporto ir tranzito komisijos ir šakinės ministerijos darbą ne atstumiant, o pritraukiant šioje srityje dirbančią verslo visuomenę bei siekiant kardinaliai eliminuoti biurokratinius barjerus tiek valstybės įmonių, tiek privačių bendrovių investiciniams planams įgyvendinti.

• Laikyti svarbiausiais uždaviniais subalansuotą Lietuvos susisiekimo sistemos plėtrą, kad susisiekimo sričių infrastruktūros plėtotė ir jų darbo technologinė pažanga visų pirma teiktų naudą šalies žmonių gerovei.

Kelių infrastruktūra ir autotransportas

Mes sieksime:

• Atsakingai plėtoti Lietuvos automobilių kelių infrastruktūrą, modernizuodami pagrindines, didžiausius transporto srautus praleidžiančias magistrales. Sumažinti neasfaltuotų valstybinės reikšmės kelių dalį; naudoti Kelių priežiūros ir plėtros programos fondo lėšas tiesiogiai transporto problemoms spręsti.

• Skirti ypatingą dėmesį aplinkkelių statybai, jų projektavimui ir finansavimui, kad būtų maksimaliai sumažintas tranzitinių automobilių srautas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų, miestelių ir gyvenviečių teritorijomis.

• Sudaryti kartu su savivaldybėmis konkrečias programas, leidžiančias iš esmės spręsti ekologiškai draugiško ir efektyvaus visuomeninio transporto plėtrą, gerinant visuomeninio transporto paslaugas.

• Peržiūrėti iš esmės Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentuojančius teisės aktus, aptariant juos su Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija.

• Užtikrinti saugaus eismo programų nuo ikimokyklinės įstaigos iki savarankiško ir atsakingo eismo dalyvio imtinai tęstinumą; nuolat atnaujinti ir viešinti juodųjų dėmių žemėlapius.

• Užtikrinti eismo saugumą šalyje kaip prioritetinį uždavinį.

• Stiprinti atskirų ministerijų ir žinybų bendradarbiavimą bei jų kontrolę užtikrinant saugaus eismo programų įgyvendinimą ir tinkamą finansavimą; įpareigoti įstaigas, atsakingas už švietimo veiklos organizavimą, peržiūrėti ir papildyti mokymo bei ugdymo programas, kad visi vaikai pradėdami jas lankyti būtų supažindinami ir mokomi, kaip saugiai elgtis gatvėse ir keliuose.

• Laipsniškai diegti naujas automatizuotas transporto eismo valdymo sistemas.

• Stiprinti greičio ir blaivumo laikymosi kontrolę, diegti modernius greičio matavimo postus visoje šalies teritorijoje, griežtinti atsakomybę nuolat kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidinėjantiems asmenims.

• Plačiai naudoti ir ypatingą dėmesį skirti per visuomenės informavimo priemones vykdomai švietėjiškai veiklai eismo saugumo srityje.

• Plėtoti ir skatinti dviračių takų tinklo plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant jų saugumui ir jau esamų takų saugumo užtikrinimui bei papildomų priemonių (atitvarų, ženklinimo, matomumo didinimo bei kt.) įrengimui.

• Iš esmės peržiūrėti pervežimus organizuojančių įmonių verslo mokestines sąlygas, jas maksimaliai gerinti keičiant teisės aktus. Imtis priemonių, kad Lietuvos vežėjai, perveždami krovinius, nebūtų diskriminuojami tarptautinėje erdvėje, tiek Europoje tiek ir Rytų šalyse.

• Skatinti ekologiškai švarių transporto priemonių atsiradimą ir plėtrą Lietuvoje.

• Skatinti elektromobilių plėtrą Lietuvoje. Plėtoti elektromobilių įkrovos stočių tinklą, valstybinio bei viešojo sektoriaus automobilius palaipsniui pervesti į elektra varomą transportą.

• Sumažinti automobilių kuro – benzino ir dyzelino – kainas per konkurencijos tarp vietinio ir importuoto kuro skatinimą.

Geležinkelių transportas

Mes sieksime:

• Vykdyti geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros projektus, panaudojant nacionalines ir ES lėšas, prioritetą teikiant dviejų kelių geležinkelio linijos Kena-Klaipėda statybai bei jos elektrifikavimui, Klaipėdos geležinkelio stočių išplėtimui, „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui ir „Rail Baltica“ atšakos projektavimui iki Vilniaus.

• Aktyviai dalyvauti rengiant ES teisės aktus, reglamentuojančius geležinkelių transporto veiklą, kad juose būtų atsižvelgta į Lietuvos geležinkelių ypatumus.

• Vykdyti kryptingą valstybės politiką tranzitinių krovinių srautų Lietuvos geležinkeliais padidinimui papildomai pritraukiant Baltarusijos, Kazachstano, Rusijos, Ukrainos, Turkijos ir kitų Juodosios jūros baseino šalių, Kinijos, taip pat ES šalių bei JAV krovinius.

• Laikyti prioritetu mūsų iniciatyva pradėtą tarptautinį „šaudyklinio“ traukinio projektą „Vikingas“, jungiantį Klaipėdos ir Ukrainos uostus, o jo pagrindu ir turima patirtimi toliau įgyvendinti analogiškus projektus, tokius kaip „Merkurijus“ - tarp Klaipėdos ir Maskvos, bei „Saulė“, pasiekiančius Kazachstano ir Kinijos tolumas.

• Sudaryti keleivių ir (ar) krovinių vežimo paslaugas teikiantiems subjektams vienodas teisines sąlygas naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, kad būtų sąžiningai konkuruojama geležinkelių transporto sektoriuje; apginti Lietuvos nacionalinius interesus, pasinaudojant Lietuvai suteikta teise spręsti dėl trečiųjų šalių tranzitinių vežimų geležinkeliu liberalizavimo; užtikrinti, kad tokius vežimus ir toliau galėtų vykdyti tik nacionalinis vežėjas.

• Minimizuoti keleivių vežimo nuostolius, tinkamai panaudojant geležinkelių transportą keleivių vežimui vidaus rinkoje bei tarptautiniams vežimams.

• Atnaujinti Klaipėdos uosto geležinkelių plėtros programą iš esmės išplečiant sąstatų ir vagonų padavimo galimybes, sudarant pagal poreikį palankiausias sąlygas priimti 6000 t traukinių sąstatus Klaipėdos uosto prieigose esančiose geležinkelio stotyse.

• Plėsti geležinkelio elektrifikaciją, gerinant ekologiją; stabilizuoti ir mažinti sąnaudų ir paslaugų kainas.

• Prie stambiausių geležinkelio mazgų išplėtoti viešuosius logistikos centrus, sudarant kuo palankesnes sąlygas įvairių transporto rūšių sąveikai, verslo subjektų pritraukimui naudotis sukurta infrastruktūra, įsiliejant į tarptautinių koridorių krovinių srautų bendrą visumą.

  
  

Jūrinis ir vidaus Vandens transportas bei infrastruktūra

Mes sieksime:

• Įgyvendinti Laivybos išvystymo studijos nuostatas, siekiant laivų skaičiaus jūriniame registre stabilizacijos ir augimo, išlaikyti saugios Lietuvos laivybos lygmenį „Baltajame“ sąraše.

• Atnaujinti glaudų bendradarbiavimą su jūrinės ir vidaus vandenų srityse dirbančia mokslo visuomene, mokymosi įstaigomis, visokeriopai remti Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos siekį įteisinti jos pavadinime Jūrinės akademijos vardą.

• Užtikrinti jūrininkų teises valstybiniu ir tarptautiniu mastu, parengti ilgalaikę nacionalinės jūrų laivybos programą: tobulinti jūrininkų darbo apmokėjimo tvarką bei socialines garantijas, ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas dėl darbo jūrų laivyboje, dėl žvejų darbo, dėl darbo dokuose, dėl dokininkų darbų saugos ir sveikatos.

• Kartu su savivaldybėmis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis sudaryti programas visų pirma Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Druskininkų, Jurbarko, Nidos, Šilutės regiono ir pagal poreikį kitų miestų ar miestelių ir rajonų teritorijose, kad būtų įrengta ar iš esmės pagerinta infrastruktūra vidaus vandenų laivybai, padidintas pramoginių laivų ir laivelių švartavimo vietų skaičius, jų aptarnavimo lygis bei teikiamų paslaugų spektras, įrengtos kuro ir vandens kolonėlės, buitinius žmonių poreikius tenkinantys įrenginiai ir statiniai, sudarytos sąlygos botelių statybai, tiekiama elektra, remonto paslaugos ir kt.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Mes sieksime:

• Užtikrinti tolesnį uostinės infrastruktūros kūrimą, tobulinimą bei modernizavimą, kad būtų palaikoma dabartinė Klaipėdos uosto veiklos dinamika bei užtikrinamas jo konkurencingumas kitų Baltijos regiono uostų atžvilgiu.

• Visapusiškai išnagrinėti Klaipėdos uosto gilinimo iki 16,5 m visame uoste ekonominę naudą bei galimybes maksimaliai padidinti gylio parametrus Malkų įlankoje.

• Spartinti Giliavandenio (Baltmax) uosto projekto eigą bei priimti sprendimus kartu su mokslo bei visuomenės atstovais.

• Skatinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos uosto krovos kompanijų sąveiką, statyti naujus privažiuojamuosius geležinkelio kelius, įrengiant geležinkelio elektrinę centralizaciją (EC), išnagrinėjant šiandieniniame kontekste alternatyvias galimybes geležinkelio jungtims per Lietuvos teritoriją, statant geležinkelio bei autotransporto iškrovimo pakrovimo stotis.

• Įgyvendinti Laisvojo uosto ir specialios ekonominės zonos statusą Klaipėdos uoste.

• Sudaryti palankias sąlygas laivų statybos ir remonto kompleksui plėsti, numatyti plėtros priemones ir perspektyvas.

• Skatinti naujų keleivinės ir krovininės laivybos linijų atėjimą, didinant Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą Baltijos jūros rytiniame regione.

• Išplėtoti prevencinę avarijų likvidavimo ir šalinimo sistemą, būtinas uostui funkcionuoti veiklas. Įrengti valymo įrenginių ir utilizavimo aikštelių kompleksą.

• Tinkamai atstatyti Šventosios uostą Europos Sąjungos, valstybinėmis, finansinių struktūrų ir privačiomis lėšomis.

• Sudaryti visapusiškas sąlygas jūriniam turizmui.

Oro transportas

Mes sieksime:

• Modernizuoti oro uostų infrastruktūrą, gerinti keleivių aptarnavimo kokybę visų pirma Vilniaus ir Palangos oro uostuose.

• Parengti priemonių programą skrydžių skaičiui didinti Vilniaus ir Palangos oro uostuose, taip pat toliau skatinti Kauno oro uosto darbus ne tik keleivių, bet ir oro krovinių logistikos, papildomų paslaugų srityse.

• Skatinti vietinės ir užsienio mažosios aviacijos galimybes naudotis Lietuvos infrastruktūra bei kurti tam papildomas priemones.

Paštas

Mes sieksime:

• Įvertindami socialinę pašto svarbą, išlaikyti AB „Lietuvos paštas“ valstybės rankose, kartu skatinant skaidrų bendradarbiavimą su privačiomis šios srities bendrovėmis, užtikrinti ne tik pašto, bet ir kurjerių, logistikos, finansinio tarpininkavimo, reklamos ir elektronines kokybiškas ir profesionalias paslaugas bei lankstų ir greitą prisitaikymą prie rinkos pokyčių.

• Kurti ir plėsti sistemą „Ekonomikos siunta“, per kurią siuntas galima siųsti bet kuriuo paros metu, o adresatą jos pasiekia per 20 valandų.

• Užtikrindami paslaugų profesionalumą ir gyventojų pasitikėjimą, didinti aptarnaujamų gyventojų, klientų kiekį.

APLINKOS APSAUGOS POLITIKA

Mes, būdami nuoseklūs aplinkosauginėje veikloje, plėtodami valstybės ūkį, ir toliau laikysimės darnios plėtros principo naudojant gamtos išteklius, apsaugant aplinką nuo neleistinos taršos ir garantuodami sveiką gyvenseną dabartinei ir būsimoms kartoms. Konstatuojame, kad kai kurie teritorijų planavimo ir statybų reglamentų specialių sąlygų ir kt. sprendimai yra pasenę, nebeatitinka šių dienų ūkio subalansuotos plėtros reikalavimų, tapo vienu pagrindinių stabdžių pritraukiant investicijas ir mažina valstybės konkurencingumą.

Mes nuosekliai laikomės Europos kairiųjų partijų politikos saugant aplinką, mažinant jos taršą ir plėtojant „žaliąsias“ technologijas. Mes sieksime:

• Aktyviai dalyvauti pasauliniame judėjime už klimato būsenos išsaugojimą, kuris yra pagrindinis gyvybinis išlikimo garantas Žemėje. Peržiūrėti visus norminius aktus ir, kur reikia, panaikinti biurokratinius barjerus efektyviam atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimui, kad būtų skatinamos visos priemonės, mažinančios šiltnamio efektą. Skirti tam valstybės paramą. Ypatingą dėmesį skirti energijos taupymui.

• Nuodugniai išanalizuoti esamų saugomų teritorijų apsaugą ir valdymą. Užtikrinti, kad visose saugomų teritorijų lygiuose būtų parengti reikalingi dokumentai, nustatyti reglamentai, suformuluoti visiems piliečiams aiškūs draudimai, leidimai kompensacijoms ir kt. Iki minimumo sumažinti subjektyvumo veiksnį valdant saugomas teritorijas. Pasiekti, kad gyventojai gyvenantys saugomose teritorijose nejaustų nepatogumų, kad šių gyventojų gyvenimas gerėtų, atkurti sumenkusį saugomų teritorijų autoritetą. Laikytis nuostatos, kad saugomų teritorijų plotas Lietuvoje yra suformuotas.

• Efektyviai ir skaidriai naudoti Europos Sąjungos finansavimą aplinkosaugai.

• Peržiūrėti visus teritorinio planavimo norminius aktus. Nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų panaikinti biurokratizmą, galimos korupcijos apraiškas, subjektyvizmą išduodant leidimus statyboms, sugriežtinti jų išdavimo kontrolę, nustatyti griežtesnę atsakomybę, taip pat ir baudžiamąją už leidimų išdavimo pažeidimus.

• Peržiūrėti ir tobulinti LR sodininkų bendrijų įstatymą, aiškiau reglamentuojantį sodininkų bendrijų įstatų, vidaus tvarkos taisyklių rengimo tvarką, sukurti sodininkų sklypų ir ten gyvenančių asmenų duomenų vieningos registracijos principus. Parengti sodininkų bendrijų aprūpinimo geriamu vandeniu, elektros energija ir nuotekų šalinimu programą, spręsti sodininkų bendrijų teritorijose esančių kelių perdavimo savivaldybių žinion klausimą.

• Ypatingą dėmesį skirti privačiai iniciatyvai statant sveikatingumo, rekreacijos, sporto ir kitus statinius, ypač kaimo vietovėje, ugdyti sveikos gyvensenos principus tarp jaunimo.

• Toliau tobulinti atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje, laikantis pagrindinių atliekų tvarkymo patvirtintos Valstybės strategijos principų ir krypčių. Prioritetine kryptimi laikyti atliekų rūšiavimą, perdirbimą, kompostavimą.

• Toliau didinti miškų plotus, remti privačias iniciatyvas. Laikytis nuostatos, kad vienas svarbiausių ekosistemos stabilumo veiksnių yra miškai, o jų tolimesnė privatizacija, išskyrus numatytą grąžinimą buvusiems savininkams, negalima. Pasitelkiant naujausias technologijas toliau tobulinti miškų išteklių naudojimą, ypatingą dėmesį skiriant miško ir miško ugdomojo kirtimo atliekų panaudojimui energetikai. Skatinti ir remti privačių miškų savininkų švietimą ir konsultavimą, remti kooperatyvų steigimą, teikti kitą pagalbą.

• Laikytis nuostatos, kad pagrindiniai miškų valdymo klausimai šalyje yra išspręsti ir tolimesni valdymo klausimų koregavimai galimi tik esant neišvengiamam būtinumui (kai kurių urėdijų stambinimas arba sujungimas).

• Ypatingą dėmesį skirti bioįvairovės išsaugojimui ne tik saugomose teritorijose. Gyvūnijos bei augalijos naudojimas turi būti valstybinis reikalas neperduodant jų naudojimo politikos klausimų sprendimo privačiam sektoriui. Valstybė turi remti visuomenės narių rūpestį, globojant gyvūnus, apsaugoti gyvūnus nuo žiauraus elgesio, sudaryti sąlygas pasirūpinti benamiais gyvūnais.

• Parengti Lietuvos naudingųjų iškasenų telkinių įsisavinimo programą, kuri nubrėžtų valstybinę ilgalaikę naudingųjų iškasenų eksploatacijos (gavybos ir gamybos) strategiją. Kadangi valstybiniai žemės gelmių turtai yra išnaudojami neefektyviai, būtina sudaryti sąlygas ir valstybinėms įmonėms efektyviau įsisavinti žemės gelmių turtus.

• Propaguoti aplinkosaugą, gyvūnų globą visuose jaunimo mokymo lygiuose, daugiau naudotis nacionalinio transliuotojo galimybėmis. Remti ir skatinti nevyriausybinių organizacijų aplinkosauginę veiklą.

• Plėtoti švietimą kaip esminę priemonę aplinkos apsaugos politikai stiprinti. Pasiekti, kad aplinkos apsaugos, socialinės ir ekonomikos plėtros darnos klausimai būtų perteikiami visose ugdymo ir studijų programose.

KAIMO POLITIKA IR ŽEMĖS ŪKIO PLĖTRA

Lietuvos žemės ūkio sektorius turėjo ir turi didelį potencialą eksportui bei ekonomikos stabilumui ir augimui. Investuotas į žemės ūkį 1 Lt sugrąžina 4 Lt į mūsų BVP. Žemės ūkyje ir kaime per pastarąjį laikotarpį susikaupė daug nesprendžiamų problemų:

• Dideli tiesioginių išmokų skirtumai tarp Europos Sąjungos senbuvių ir Lietuvos ūkininkų, įvesti nauji žemės ūkio sektoriui mokesčiai labai sumažino Lietuvos žemdirbių konkurencingumą.

• Per pastaruosius metus sumažėjo bendroji žemės ūkio gamyba, dėl nepakankamo finansavimo blogėja melioracijos įrenginių priežiūra ir jų renovacija. Tuo pat metu nesumažėjo apleistų žemių plotai, blogėja kelių infrastruktūra, uždaromos kaimo mokyklos ir pirminės sveikatos priežiūros punktai, didelė žmonių migracija iš kaimo.

Tik modernus, konkurencingas ir stabilus Lietuvos žemės ūkis gali sukurti šiuolaikišką ir patrauklų gyvenimą kaime. Mes sieksime:

• Teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinti ir remti vidutinių (šeimos) prekinių ūkių kūrimąsi.

• Kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemės ūkiui būtų tokio pat dydžio kaip ir ūkininkams senosiose Europos Sąjungos valstybėse.

• Sudaryti palankias sąlygas kaimo vietovėse jaunimui savarankiškai ūkininkauti ar imtis kito verslo.

• Peržiūrėti mokestines reformas ūkininkams: pelno mokesčio taikymą ir ūkininkų apmokestinimą priklausomai nuo ūkio dydžio, skaičiuojamo europiniais vienetais.

• Kad žemės ūkio paskirties žemė netaptų ne tik užsieniečių, bet ir Lietuvos piliečių machinacijų objektu. Sudaryti vietos bendruomenėms teisines sąlygas daryti įtaką žemės rinkai realiai ūkininkaujančių asmenų naudai.

• Užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.

• Įsipareigoti iš esmės peržiūrėti teisinę bazę, reguliuojančią žemės ūkio produkcijos pirkimą ir pardavimą, taip pat kad būtų įteisintos ilgalaikės žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartys. Numatyti aiškesnį šio proceso kontrolės mechanizmą.

• Plėtoti ir remti specializuotą kooperaciją žemės ūkyje, ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkio produkcijos realizavimo kooperatyvams bei gamintojų organizacijų steigimuisi, remti kaimo bendruomenių bei vietos veiklos grupių iniciatyvas.

• Skatinti agroturizmo plėtrą, gaivinti tradicinius verslus, remti tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų gamybą, ekologinę žemdirbystę, žuvininkystę.

• Gerinti ūkininkavimo sąlygas nenašiose žemėse.

• Per platesnį Europos Sąjungos paramos ir nacionalinio biudžeto lėšų panaudojimą remti smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kūrimąsi kaime, netradicinės žemdirbystės ir alternatyvių verslų plėtrą. Skatinti tautinio paveldo ir tradicinių amatų gamybą, plėtoti žemės ir miškų ūkio, kaip vieningo kaimo plėtros komplekso, integraciją.

• Remti žemdirbių švietimą, tęstinį mokymą, informavimą, konsultavimą. Rengti aukštos kvalifikacijos specialistus bei įvairių profesijų darbuotojus kaimui.

• Kad mokslo plėtra, inovacijos ir moderniųjų technologijų diegimas taptų vienu svarbiausių pažangos veiksnių žemės ūkio sektoriuje.

• Plėtoti nacionalinę augalų ir gyvulių selekciją, sėklininkystę bei veislininkystę. Ieškoti būdų atgaivinti linininkystės sektorių.

• Didinti finansavimą melioracijos įrenginių priežiūrai ir renovacijai, sudaryti palankesnes sąlygas rūgščių dirvų kalkinimo darbams, skatinti nederlingų žemių apželdinimą mišku, paliekant ateities kartoms mišką kaip didelį nacionalinį turtą, spartinti darbus tose teritorijose, kuriose miškų ūkis yra efektyviausias žemės naudojimo būdas.

• Gerinti kaimo infrastruktūrą, švietimą, sveikatos apsaugą, renovuoti kultūros ir kitus kaimo objektus, kad plačiau būtų tenkinami kaimo žmonių gyvenimo kokybės reikalavimai, kaimo žmonėms turi būti lengvai pasiekiamos ir miestuose kuriamos kultūros paslaugos.

• Lietuvos ambasados turi tapti ir Lietuvos verslo ambasadomis bei imtis konkrečių, efektyvių veiksmų ieškant naujų ir plečiant esamas lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo rinkas. Kuo daugiau ūkininkų ir įmonių turi dalyvauti produkcijos eksporto plėtroje, kad jų verslas būtų stabilesnis.

• Kasmet skirti ne mažiau kaip 25 proc. kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rajoniniams žvyrkeliams asfaltuoti.

• Šalinti kliūtis, trukdančias mūsų šalies žemdirbiams plėtoti alternatyvius energijos šaltinius ir biokuro gamybą.

• Vykdyti žemės ūkio valdymo reformą, kad jis būtų paprastesnis ir efektyvesnis.

• Stiprinti žemdirbių savivaldos ir kaimo nevyriausybinių organizacijų statusą.

VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA, VIETOS SAVIVALDA IR VALSTYBĖS TARNYBA

Sieksime, kad viešojo valdymo (valstybės valdymo ir vietos savivaldos) Lietuvoje sistema būtų labiau orientuota į visuomenės poreikių tenkinimą, socialinį teisingumą, veiktų efektyviau, veiksmingiau, atsakingiau ir skaidriau.

Viešasis valdymas

Tobulindami viešojo (valstybės) valdymo sistemą, kursime palankesnes sąlygas pačiai visuomenei aktyviau dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus. Mes sieksime:

• Neatidėliotinai reorganizuoti tas valstybinio valdymo ir kontrolės institucijas bei įstaigas, kurios aiškiai dubliuoja viena kitą. Ir toliau paprastinti sprendimų priėmimų procedūras.

• Užtikrinti aiškią valstybės valdymo institucijų, jų vykdomų funkcijų ir tarpusavio ryšių sistemą, parengti ilgalaikę valstybės valdymo modernizavimo strategiją. Spręsti klausimus, kylančius dėl įstaigų pavaldumo, jų vietos valdymo sistemoje. Didinti ministerijų veiklos efektyvumą ir tęstinumą, mažinti politinio pasitikėjimo tarnautojų skaičių ministerijų vadovybėse.

• Pertvarkyti Vyriausybės įstaigų tinklą taip, kad būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, užtikrinamas geresnis įstaigų bendradarbiavimas, patogesnis administracinių paslaugų teikimas gyventojams.

• Plėtojant e-demokratijos sprendimus aktyvinti visuomenės ir viešojo administravimo institucijų sąveiką, informacinėmis ir ryšio technologijų priemonėmis skatinti pilietinį aktyvumą darant įtaką valdžios politiniams sprendimams.

• Toliau paprastinti administracines taisykles ir procedūras piliečiams bei verslui: atsisakyti perteklinių duomenų reikalavimo, sutrumpinti sprendimų priėmimo terminus, atsisakyti nereikalingų patikrų bei kontroliuojančių institucijų.

• Modernizuoti viešąjį sektorių per piliečių įtraukimą į valdymo procesus, atkurti valstybės valdymo institucijų veiksnumą ir optimizuoti ministerijų, kitų žinybų funkcijas, didinti veiklos skaidrumą ir atvirumą, diegti elektroninę demokratiją.

• Gerinti viešųjų reikalų valdymo kokybę, stiprinti viešajame sektoriuje dirbančių asmenų kompetenciją, diegiant tarptautinius standartus ir dalijantis gerąja administravimo patirtimi.

Regioninė politika

Tobulindami regioninės politikos mechanizmą, mažindami ekonominius ir socialinius vystymosi skirtumus tarp regionų, skatindami plėtrą probleminėse teritorijose ir plėtros centruose, tinkamai koordinuodami nacionalinės regionų plėtros politikos priemones su regionine Europos Sąjungos politika, mes sieksime:

• Per socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimą skatinti išsaugoti esamas darbo vietas, steigti naujas, gerinti sąlygas verslui ir jo plėtrai.

• Ypatingą dėmesį skirti gyvenimo lygio kėlimui kaimo vietovėse, socialinės atskirties mažinimui tarp didžiųjų miestų ir kaimo gyventojų.

• Sutelkti valstybės politinę ir ekonominę paramą probleminėms teritorijoms ir plėtros centrams. Didinti regioninės plėtros tarybų vaidmenį, sprendžiant gyventojams aktualius regioninės reikšmės klausimus, įgyvendinant nacionalinę regionų plėtros politiką, taip pat jų įgaliojimus, planuojant ir administruojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą.

• Įgyvendinant įvairias valstybės strategijas ir programas bei planuojant valstybės investicijas, jas vertinti regionų plėtros aspektu, užtikrinti socialinių, ekonominių skirtumų mažinimą šiose teritorijose. Siūlyti kurti regionines inovacines sistemas, kurios, sujungus verslo, mokslo (universitetų, kolegijų) ir kitų dalyvių (inovacinių centrų, mokslo ir technikos parkų, verslo inkubatorių ir pan.) pastangas, galėtų sėkmingiau plėtoti to regiono smulkųjį ir vidutinį verslą.

• Kad Europos Sąjungos biudžete didesnis dėmesys būtų skiriamas padėti mažiausiai išsivysčiusiems Europos Sąjungos regionams, į kuriuos turi būti įtraukiama ir Lietuva.

Vietos savivalda

Tobulindami vietos savivaldos sistemą, plėtodami savivaldos teises bei didindami savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę, gerindami viešąjį administravimą, mes sieksime:

• Didinti savivaldybių ekonominį ir finansinį savarankiškumą, tobulinti savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, kad būtų skatinamas verslumas, investicijos, darbo vietų kūrimas bei mokestinių pajamų augimas savo teritorijose. Didinti savivaldybių kompetenciją nustatant bei reguliuojant vietos mokesčius.

• Didinti seniūnų veiklos efektyvumą, tobulinant jų veiklos programų rengimo, metinio planavimo procedūras. Stiprinti jų atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos bendruomenei. Skatinti bendruomeniškumą bei teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei. Gerinti asmenų aptarnavimo kokybę visose savivaldybių institucijose.

• Didinti savivaldos gebėjimus savarankiškai tvarkyti jai pavestas funkcijas per valstybės kišimosi į jų administravimą mažinimą.

• Remti savivaldybių merų tiesioginius rinkimus ir siekti merams ne tik didesnių įgaliojimų, bet ir griežtesnės atsakomybės.

• Skatinti gyventojus aktyviau dalyvauti viešojo valdymo procesuose. Tobulinti teisinį reglamentavimą ir išnaudoti naujas technologijas konsultacijoms bei visuomenės įtraukimui į vietos reikalų sprendimą. Supaprastinti apklausų rengimo ir vykdymo tvarką.

• Sudaryti teisines ir kitas reikiamas sąlygas, kad būtų įdiegta ir patobulinta savivaldybių strateginių veiklos planų ir savivaldybių biudžetų pagal programas rengimo, tvirtinimo, vykdymo sistema.

Valstybės tarnyba

Tobulindami valstybės tarnybą ir jos personalo (žmogiškųjų išteklių) valdymo sistemą, ne ją radikaliai pertvarkydami (dabartiniu metu tai sukeltų realią grėsmę valstybės tarnybos stabilumui, neutralumui ir profesionalumui), bet diegdami tuos elementus, kurie valstybės tarnybą darytų lankstesnę, efektyvesnę, rezultatyvesnę, keltų valstybės tarnybos įvaizdį, didintų visuomenės pasitikėjimą ja, ir kartu išlaikydami ir (ar) tobulindami tuos elementus, kurie užtikrintų valstybės tarnybos tęstinumą, neutralumą ir profesionalumą, mes sieksime:

• Diegti iš dalies centralizuotą atrankos į valstybės tarnybą sistemą. Tinkamumą užimti konkrečias pareigas tikrinti diferencijuotai, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo pareigybei keliamus išsilavinimo reikalavimus, darbo pobūdį ir sudėtingumą, taip pat atsakomybės laipsnį. Užtikrinti, kad į valstybės tarnybą būtų priimami ir joje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.

• Kad valstybės tarnautojų veiklos vertinimas būtų objektyvesnis, teisingesnis ir skaidresnis, valstybės tarnautojų veikla būtų vertinama kompleksiškai. Valstybės tarnautojų vertinimo procedūrą ir rezultatus efektyviau panaudoti planuojant valstybės tarnautojų karjerą (paaukštinimą pareigose), taip pat motyvuojant juos dirbti kokybiškai.

• Statutinių valstybės tarnautojų (ypač vidaus reikalų sistemos) profesionalumo vertinimo tvarką priartinti prie valstybės tarnautojų vertinimo tvarkos.

• Kad valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas būtų teisingesnis, labiau motyvuotų juos kokybiškai dirbti, didinti savo kompetenciją, nuosekliai kilti karjeros laiptais. Valstybės tarnautojų darbo užmokestį labiau susieti su jo darbo kokybe, kompetencijos (profesionalumo) kaita ir veiklos rezultatais.

• Tobulinti pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacinę klasę (rangą) dydžių skalę, kad nebeliktų iškraipymų, kad valstybės tarnautojų apmokėjimo sistema kvalifikuotus asmenis motyvuotų pasirinkti valstybės tarnautojo pareigas, garantuotų jiems pakankamą (adekvatų) atlyginimą už tinkamai atliekamą darbą, pasiektus veiklos rezultatus ir pastangas tobulėti (didinti savo kvalifikaciją).

• Įteisinti Lietuvoje aukštesniąją tarnybą, kad didėtų vadovų vadybiniai gebėjimai ir augtų vadovavimo kokybė valstybės tarnyboje, pagrįstai apibrėžiant jai priskirtinų valstybės tarnautojų sąrašą ir nustatant jiems taikomus specialius reikalavimus bei sąlygas.

• Tobulinti (griežtinti) vadovaujamas pareigas einančių valstybės tarnautojų veiklos kontrolės ir atsakomybės už savo pareigų tinkamą vykdymą sistemą, jų apmokėjimą, motyvavimą ir karjerą (paaukštinimą).

• Daugiau dėmesio skirti valstybės tarnautojų praktinių, analitinių įgūdžių lavinimui, labiau susiejant valstybės tarnautojų mokymus su kompetencijų vadyba. Reikliau vertinti mokymo paslaugas teikiančių subjektų gebėjimus ir jų teikiamų paslaugų kokybę, kad didėtų praktinė nauda (grąža) iš valstybės tarnautojams suteiktų mokymų.

• Tikslingiau naudoti mokymus kaip valstybės tarnautojų motyvavimo priemonę ir jų karjeros privalomą sąlygą. Efektyviau naudoti mokymui skirtas Europos Sąjungos fondų ir programų lėšas.

• Griežtinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų laikymosi kontrolę, kad mažėtų valstybės tarnautojų padaromų tarnybinių nusižengimų skaičius.

• Nustatyti, kad valstybės tarnautoją, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidus iš pareigų ar perkėlus į kitas pareigas, tarnybinio nusižengimo tyrimas būtų tęsiamas, o pripažinus tokį asmenį padarius šiurkštų nusižengimą, jis dėl neatitikties nepriekaištingai reputacijai keliamiems reikalavimams nebūtų priimamas į valstybės tarnybą. Valstybės tarnautojo nusižengimų pobūdį vertins komisija, kuri ar bent jos dalis bus sudaryta ne iš tos įstaigos atstovų.

• Didinti valstybės tarnautojų socialinį saugumą per valstybės tarnybos rezervo ir jo administravimo sistemos tobulinimą. Vienodinti statutiniams valstybės tarnautojams taikomas socialines garantijas ir jų teisinį reguliavimą. Valstybės tarnautojams taikyti socialines garantijas, kurios būtų ne mažesnės, nei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.

SAUGI VISUOMENĖ

Viešojo saugumo užtikrinimas yra visų lygių valstybės ir savivaldos institucijų pareiga. Suprasdami šio principo svarbą, sieksime, kad teisėsaugos institucijos efektyviai dirbtų saugant mūsų šalies gyventojų teises ir laisves, užkardytų ar laiku reaguotų į daromus bet kokius teisės pažeidimus.

Naujam Seimui bei Vyriausybei teks sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri įvertintų per pastaruosius ketverius metus padarytą žalą teisėsaugos sistemai bei pasiūlytų sprendimus, kurie padėtų vėl toliau kryptingai ir nuosekliai siekti pagrindinio tikslo – saugios Lietuvos valstybės.

Keliai tikslui pasiekti

Mes sieksime:

• Optimizuoti viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų skaičių, kad jų atliekamos funkcijos būtų aiškiai apibrėžtos teisės aktuose, tokiu būdu išvengiant dubliavimosi. Sustiprinti viešojo saugumo institucijų išorinį bei vidinį veiklos kontrolės mechanizmą, kuris turėtų garantuoti jų veiklos skaidrumą, nešališkumą, tarnavimą žmogui, nesikišimą į privatų žmonių gyvenimą, eliminuotų korupcijos pasireiškimo tikimybę. Statutinės įstaigos turi atsisakyti visų komercinių ir kitų funkcijų, nesusijusių su visuomenės saugumu.

• Kad savivaldybių ir policijos veiksmai, užtikrinant viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, būtų koordinuojami ir derinami. Policija dar aktyviau turėtų bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis bei gyventojais, ypač užkardant prekybos žmonėmis, priverstinio darbo, smurto šeimoje apraiškas. Skatinti savivaldybes kurti viešąją tvarką palaikančius padalinius, palaipsniui jiems perduodant atskirų Administracinių teisės pažeidimų kodekso normų taikymo iniciatyvą. Besąlygiškai remti bendruomenių iniciatyvas, nukreiptas teritorijų saugumui užtikrinti, saugios kaimynystės propagavimui ir praktiniam įgyvendinimui. Kad kiekviena savivaldybė kartu su policija bei vietos bendruomenėmis, aktyviai dalyvaujant seniūnams, parengtų prevencines visuomenės saugumo programas, pritaikytas konkrečiai vietovei.

• Toliau tobulinti statutinių įstaigų administravimą, finansų bei kitų resursų valdymą, taip mažinant įstaigų administravimui skiriamus asignavimus. Kad veikiančios apygardų prokuratūrų teritorinės ribos atitiktų dviejų apskrities lygio policijos įstaigų teritorines ribas ir veiktų pagal principą: viena apygardos prokuratūra – du apskrities policijos komisariatai, viena savivaldybė – vienas teritorinis policijos komisariatas. Policijos sistemoje įdiegti elektroninės policijos paslaugas – E-policija; E-byla, kurioje bus fiksuojami visų tyrime dalyvaujančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir informacija, susijusi su nusikalstamos veikos tyrimu nuo jo užregistravimo iki nuosprendžio paskelbimo. Tobulinti policijos informacinę sistemą – POLIS, skirtą policijos pajėgumams valdyti ir kontroliuoti.

• Gerinti policijos ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų atranką į tarnybą, užtikrinant, kad pareigūnais dirbtų tik reikiamą išsilavinimą turintys asmenys. Ypač daug dėmesio skirti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, siekiant, kad šias pareigas einantys asmenys be išimties turėtų reikiamo lygio teisinį išsilavinimą. Pagal valstybės užsakymą studijuojantiems būsimiems statutiniams pareigūnams garantuoti nemokamą mokslą ir mokymo metu reikiamą materialinį aprūpinimą.

• Užtikrinti ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų reikiamo išsilavinimo lygį bei pakelti šios specialybės prestižą bei susidomėjimą ja - įstatymuose nustatyti reikalavimą, kad prokurorai, be kitų šiuo metu jiems taikomų reikalavimų, turėtų darbo ikiteisminio tyrimo įstaigose patyrimą. Taip išspręstume ne tik ikiteisminio tyrimo įstaigų personalo trūkumo klausimus, bet ir prokurorai, kontroliuojantys ir vadovaujantys ikiteisminiam tyrimui, įgytų praktinės šio darbo patirties.

• Naujai į tarnybą priimamiems pareigūnams sudaryti sąlygas pasirinkti tarnybos amžių pensijai gauti iki 25 tarnybos metų (šiuo metu - 20 metų), ištarnavus šį laikotarpį, tokiam pareigūnui būtų mokama atitinkamai didesnio dydžio pensija.

• Užtikrinti, kad viešojo saugumo institucijų darbuotojai galėtų oriai pragyventi iš atlyginimo. Taikyti lanksčią pareigūnų atlyginimų sistemą. Sukurti integruotą pareigūnų atrankos sistemą. Pareigūnų karjerą susieti su tiksliniu ir nuolatiniu pareigūnų veiklos ir gebėjimų vertinimu, kvalifikacijos tobulinimu.

• Didelį dėmesį skirti proceso dalyvių laiko sąnaudų ir finansinių resursų naštos mažinimui baudžiamajame ir administraciniame procesuose, atsisakant perteklinių procedūrų, skatinant baudžiamųjų bylų nagrinėjimą pagreitinto proceso tvarka.

• Mažinti policijos veiklos neoperatyvaus reagavimo atvejus, šalinti pernelyg dideles biurokratines procedūras, kelti pareigūnų kvalifikaciją, naikinti kyšininkavimo bei korupcijos apraiškas, sudaryti paprastesnes sąlygas žmonėms kreiptis į policiją bei kitas teisėsaugos įstaigas tiek jiems patiems nukentėjus, tiek matant bet kokio pobūdžio teisės pažeidimą. Policija bei kitos institucijos visus pranešimus privalės registruoti ir organizuoti objektyvų tyrimą. Teisėsaugos institucijų veikla bus vertinama ne tik pagal nusikalstamų veikų išaiškinimo rodiklius, bet ir pagal gyventojų skundų pareigūnų veiksmais mažėjimą.

• Įdiegti kasdienėje praktikoje nuostatas, kad žmogaus neliečiamumo, orumo užtikrinimas, draudimas kankinti, žaloti, žeminti orumą, žiauriai elgtis yra pamatinės demokratinės visuomenės ir konstitucinės Lietuvos vertybės, ypatingą dėmesį skirti smurto šeimoje prieš moteris, vaikus ir kitus pažeidžiamus asmenis pašalinimui.

• Stiprinti Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą keliant Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbo efektyvumą, užtikrinti, kad Europos Sąjungos skiriami finansai išorinių sienų apsaugai būtų panaudoti efektyviai, pirmiausia diegiant naujausias technologijas. Įvertinti visų tarnybų, dirbančių migracinių procesų kontrolės bei nelegalios migracijos kontrolės srityje veiklą bei imtis konkrečių priemonių, išvengiant jų veiklos dubliavimosi. Ypatingą dėmesį skirti vietinio eismo per sieną su trečiosiomis šalimis sistemos įgyvendinimui bei jos tobulinimui, pasitelkiant visas galimas pajėgas, dirbančias pasienio teritorijose.

• Parengti plėtros planą, kad skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio sistema taptų visų viešo saugumo ir pagalbos tarnybų bendruoju tinklu, taip užtikrinant glaudžią ir greitą sąveiką tarp šių tarnybų. Ypatingą dėmesį skirti gelbėjimo tarnybų sąveikai su kariuomene, taip siekiant sustiprinti gelbėjimo tarnybų pajėgumus, ypač vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus jūroje, Kuršių mariose, kituose šalies regionuose. Greitosios pagalbos tarnybų pajėgų valdymą integruoti į bendrą 112 tinklą.

• Stiprinti valstybės institucijų gebėjimus analizuoti, prognozuoti bei rengti ilgalaikes strategijas. Tuo tikslu plėtoti nacionalinę krizių prevencijos ir valdymo sistemą, apimančią visas valstybės institucijas. Priešgaisrinės apsaugos, ekstremalių situacijų valdymo, civilinės saugos ir gelbėjimo funkcijų vykdymui tobulinti vieningą dviejų lygių gelbėjimo tarnybų sistemą. Kviesti savivaldybes stiprinti savivaldybių ugniagesių pajėgas, skatinti bei numatyti galimybes kurtis savanoriškoms ugniagesių formuotėms, ypač kaimo vietovėse. Ilgainiui jos turėtų tapti ne tik savivaldybių ugniagesių pagalbininkais, tačiau ir tam tikrais kultūros židiniais, puoselėsiančiais geriausias ugniagesių bei krašto tradicijas.

• Užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą kovos su nusikalstamumu srityje, šalies viduje stiprinti policijos, saugumo, kitų teisėsaugos institucijų, teismų bei prokuratūros bendradarbiavimą, ypač kovojant su organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais, terorizmu, prekyba žmonėmis ir kitomis nusikalstamumo apraiškomis, įgavusiomis tarptautinį pobūdį. Tuo tikslu toliau aktyviai dalyvauti tarptautinių institucijų, tokių kaip Interpolas, Europolas, FRONTEX, OLAF, Baltijos jūros regiono kovos su organizuotu nusikalstamumu darbo grupės veikloje.

• Tęsti kovą su korupcija, plėtojant administracinių sprendimų viešumą. Numatyti veiksmingas organizacines bei teisines priemones nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir turto paieškai bei jų konfiskavimui, taip pat išaiškinant bei tiriant neteisėto praturtėjimo atvejus. Užtikrinti reikiamą apsaugą asmenims, kurie padeda kovoti su korupcija ir jų konfidencialumą, skatinant asmenis bei organizacijas, padėjusius išaiškinti korupcijos atvejus.

• Visų viešojo saugumo institucijų vadovus skirti į pareigas vadovaujantis tvarka, įtvirtinta Vidaus tarnybos statute, taip pat nuostata, kad viešasis saugumas – išimtinė Vyriausybės atsakomybės sritis.

TEISINGESNĖ LIETUVA

Mes matome didėjantį žmonių nusivylimą teisingumo įgyvendinimu Lietuvoje, mažėjantį pasitikėjimą pagrindinėmis demokratinėmis vertybėmis, lygybės įstatymui principo negerbimą, žmogaus orumo žeminimą, laisvės, teisingumo ir tolerancijos stoką. Todėl esame įsitikinę, kad būtina sugrąžinti visuomenei pasitikėjimą teisingumu, stiprinti Lietuvos teisines institucijas, didinti jų nepriklausomumą, mažinti korupciją juose. Mes sieksime:

• Užtikrinti žmogaus teisių apsaugą per nuosekliai tobulinamą teisinę sistemą. Lietuvos piliečių teisių ir pareigų įgyvendinimas turi būti neatsiejamas nuo demokratijos raidos ir atsakomybės už šalies ateitį.

• Vengti nepagrįsto teisės aktų kaitaliojimo, palaikyti teisinės sistemos stabilumą.

• Rengti teisės aktų projektus, atsižvelgiant į pagrįstus visuomenės poreikius ir nuomonę.

• Užtikrinti, kad naują teisinį reguliavimą nustatantys teisės aktai būtų priimami tik po viešo svarstymo ir pritarimo. Visuomenės nuomonė taip pat būtina aptariant rengiamus Europos Sąjungos teisės aktus.

• Užtikrinti, kad naują teisinį reguliavimą nustatantiems teisės aktams būtų atlikta galimo poveikio visuomeniniams santykiams vertinimo analizė.

• Laikytis nuostatos, kad naują teisinį reguliavimą nustatantys teisės aktai turi įsigalioti ne ankščiau, kaip po pusės metų.

• Įtvirtinti individualaus kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teisę kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui.

• Skatinti neteisminės ginčų sprendimo (mediacijos) sistemos efektyvumą.

• Atkurti žmonių pasitikėjimą teisine sistema, įvesti teismuose tarėjų - visuomeninių teisėjų institutą.

• Skatinti operatyvų bylų nagrinėjimą darbo, šeimos ir kt. bylose.

• Plėtoti visuomenės ir teismų tarpusavio supratimą per visuomenės informavimą dėl teismų veiklos bei sprendimų aiškinimą, optimizuoti teismų sistemą.

• Užtikrinti, kad valstybės deleguotos funkcijos, kurias atlieka notarai, antstoliai ir kt., būtų vykdomos tinkamai ir už prieinamą kainą.

• Užtikrinti, kad informacija apie teisės aktus, jų projektus bei baigiamuosius teismų sprendimus būtų viešojoje elektroninėje erdvėje ir prieinama kiekvienam asmeniui.

• Užkirsti kelią pertekliniam teisinių santykių reglamentavimui, prioritetą teikiant teisės aktų konsolidavimui ir kodifikavimui.

• Tobulinti teisinio švietimo sistemą, kad kiekvienas Lietuvos žmogus įgytų teisės pagrindus ir gautų esminių teisės žinių, kurios padėtų užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, tam koreguoti ugdymo turinį bendrojo lavinimo mokyklose. Vykdyti aktyvią žmogaus teisių švietimo politiką, kad būtų efektyviai ginamos konstitucinės teisės į nešališką teismą, teisės, užtikrinančios asmens saugumą, privataus gyvenimo neliečiamumą, kad nebūtų pažeidinėjama nekaltumo prezumpcija viešojoje erdvėje.

• Užtikrinti nemokamą pirminę teisinę pagalbą visiems, praplėsti asmenų, turinčių teisę į antrinę teisinę pagalbą, sąrašą.

• Kovą su teisės pažeidėjais grįsti ilgalaike ir nuoseklia strategija, užtikrinančia, kad kiekvienas teisės pažeidimas būtų teisingai ištirtas, pažeidėjui neišvengiamai būtų skirta sankcija, o nusikaltimų aukoms atlyginta žala.

• Užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės kardomąjį kalinimą ir teismų paskirtas bausmes vykdančiose įstaigose.

• Sukurti sąlygas nusikaltusių asmenų resocializacijai ir geresniam įsiliejimui į visuomenės gyvenimą, kad būtų išvengta nusikaltimų pasikartojimo.

• Rūpestingai saugoti teismų nepriklausomumą, skatinti specializuotų skyrių steigimą teismuose ir operatyvų bylų nagrinėjimą darbo, šeimos ir kitose bylose. Apsaugoti prokuratūros sistemą nuo neapgalvotų, nesibaigiančių ir menkai pagrįstų pertvarkų.

• Užtikrinti, kad bausmių vykdymo politika būtų perorientuota iš skirtos nubausti nusikaltimą padariusį asmenį į skirtą perauklėti nusikaltimą padariusį asmenį, kad už nesunkius nusikaltimus nebūtų taikomos įkalinimo priemonės. Tik esminė viso sektoriaus (teisės aktų ir infrastruktūros) reforma sudarys galimybes mažinti nusikaltimų, išlaikytinių laisvės atėmimo vietose skaičių.

NACIONALINIS SAUGUMAS IR KRAŠTO APSAUGA

Nacionalinį saugumą stipriai veikia šiuolaikinio pasaulio iššūkiai: prekyba žmonėmis, Europos sienas peržengiantis terorizmas, tarptautinis nusikalstamumas ir ekstremizmas. Sprendžiant pasaulinio saugumo problemas būtina laikytis daugiašališkumo ir tarptautinės teisės viršenybės principų. Vienos kurios nors šalies dominavimas priimant sprendimus saugumo klausimais nėra priimtinas. Mes sieksime:

• Aktyviai prisidėti prie taikos ir saugumo pasaulyje, dalyvauti rengiant ir vykdant Jungtinių Tautų reformą, plėtoti euroatlantinį bendradarbiavimą, kaip esminę nacionalinio saugumo sąlygą, svarbiausiomis organizacijomis laikant ES ir NATO, stiprinti ryšius gynybos srityje tarp Europos valstybių.

• Stiprinti bendrą Europos Sąjungos saugumo ir užsienio politiką vengiant dubliavimo su pagrindiniu saugumo garantu – NATO. Didinti mūsų įtaką priimant sprendimus dėl konfliktų ir terorizmo priežasčių likvidavimo, taikos palaikymo ir humanitarinės pagalbos teikimo krizinėse zonose.

• Užtikrinti mūsų šalies tarptautinių gynybos įsipareigojimų vykdymą, karinių pajėgumų dalyvavimą taikos gynimo ir stabilumo palaikymo operacijose, kaip pagrindinį tarptautinės bendrijos kolektyvinio saugumo garantą.

• Visais įmanomais svertais reguliuoti tokius svarbius ekonominius ir socialinius veiksnius, darančius įtaką nacionalinio saugumo lygiui, kaip žmonių pragyvenimo kaštų augimas, skurdas ir socialinė nelygybė, nedarbas. Ugdyti savo piliečių teisingą požiūrį į klimato kaitos, integracijos ir migracijos problemas.

• Periodiškai atlikti grėsmių valstybei vertinimą ir, atsižvelgiant į naujai besiformuojančius rizikos veiksnius, laiku koreguoti nacionalinio saugumo ir gynybos strategines kryptis bei veiklos planus, numatant efektyvias priemones krašto saugumui užtikrinti.

• Nuolat atlikti grėsmių nacionaliniam saugumui stebėseną, ypač kreipti dėmesį į naujausius įtakos viešajai erdvei ir politikai būdus – per informacines technologijas, įvairios nuosavybės formų žiniasklaidą ir kultūrą.

• Tęsti Lietuvos kariuomenės profesionalizaciją ir modernizaciją, ypatingą dėmesį skirti karių koviniam parengimui ir tarnybos sąlygų gerinimui, kad profesinė karo tarnyba būtų patraukli.

• Palaikyti optimalų karinių dalinių skaičių, didinti karinių vienetų komplektavimą, stiprinti kovinį rengimą, vykdyti modernios ginkluotės įsigijimą, kurti šiuolaikišką, gerai apginkluotą ir su sąjungininkais pasirengusią veikti kariuomenę.

• Stiprinti jaunimo pilietinį patriotinį ugdymą, į šią svarbią misiją skatinti aktyviau įsijungti visuomenines organizacijas. Remti ir stiprinti Šaulių sąjungą, visokeriopai skatinti savanorišką šalies piliečių dalyvavimą šalies gynyboje.

• Užtikrinti tinkamos galios gynybinę parengtį, tęsti mūsų ir NATO aprobuotą pradėtą kariuomenės transformaciją, kurią teigiamai buvo įvertinę NATO ekspertai.

SOLIDARI SU ES ŠALIMIS MIGRACIJOS POLITIKA, EMIGRACIJOS MAŽINIMAS

Mes matome tiek globalizacijos teikiamą naudą Lietuvai, tiek ir jos keliamas naujas grėsmes: plintantį vartotojišką kosmopolitizmą, migraciją, „protų nutekėjimą“. Europos Sąjunga deda visas pastangas, kad suvaldytų migraciją. Pasaulio ekonominės ir finansinės krizės akivaizdoje iš Lietuvos ieškodami darbo išvyko šimtai tūkstančių žmonių. Lietuva praranda daug kvalifikuotų specialistų, daugelis šeimų patiria didelių sunkumų, kai tėvai yra atskirti nuo vaikų, emigracija dar labiau gilina Lietuvos ūkio krizę, sunkina socialinės politikos tinkamą įgyvendinimą bei gilina demografinę šalies krizę. Mes sieksime:

• Parengti kompleksinę darbo jėgos susigrąžinimo iš emigracijos programą, aprėpiančią skubų naujų darbo vietų steigimą, socialinių stimulų sugrįžti į Lietuvą paketo parengimą, geresnių sąlygų sugrįžtančiųjų socialinių poreikių patenkinimui sukūrimą.

• Sukurti bendrus legalios imigracijos į ES standartus, pagrįstus solidarumu ir dalijimosi našta principu, gerbiant valstybių narių kompetenciją šioje srityje. Prireikus supaprastinti sąlygas atvykti į Lietuvą aukštos kvalifikacijos specialistams ir jų šeimos nariams iš užsienio šalių.

• Griežčiau reglamentuoti užsieniečių atvykimo įsidarbinimo tikslais tvarką, laikytis principo, kad trečiųjų šalių piliečių dalyvavimas darbo rinkoje nedidins nedarbo Lietuvoje. Legaliai dirbantiems trečiųjų šalių migrantams užtikrinti tokias pačias teises, kaip ir nuolatos dirbantiems asmenims.

• Kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis parengti Europos migrantų integracijos chartiją, paremtą visų šalių lygiomis teisėmis ir pareigomis bei abipuse pagarba, kuri turėtų būti glaudžiai suderinta su imigrantų įleidimo politika. Skatinti imigrantų integracijos į Lietuvos visuomenę politiką.

• Inicijuoti bendrą ES išorės sienų kontrolės, padidinto bendradarbiavimo, kovojant su nelegalia prekyba žmonėmis, politiką, suaktyvinti nelegalios migracijos prevenciją ir kontrolę. Aktyviai dalyvauti tolesniame Bendros Europos prieglobsčio sistemos, pagrįstos teisingomis Prieglobsčio taisyklėmis bėgantiems nuo persekiojimo, plėtojimo procese.

ES IR UŽSIENIO POLITIKOS PRIORITETAI

Lietuvos užsienio politika turi būti grindžiama solidaraus valstybių bendradarbiavimo, tarptautinės teisės viršenybės, tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos, demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo principais. Efektyvi ir nuosekli užsienio politika užtikrina valstybės išorės saugumo stiprinimą ir jos interesų gynimą, sudaro palankias sąlygas ekonominei veiklai, energetinei nepriklausomybei, geriems santykiams su kaimynais, gina savo piliečių teises. Lietuvos nacionaliniai interesai sutampa su Europos Sąjungos šalių ir kitų demokratinių valstybių pastangomis siekti efektyvesnės Europos Sąjungos bei kitų demokratinių šalių sąveikos, sprendžiant teisingesnės pasaulio raidos problemas. Europos Sąjungos viduje Lietuva turi būti konstruktyvi, dvišaliuose santykiuose – pragmatiška, nuosekliai besilaikančia savų ilgalaikių interesų. Mes sieksime:

• Įtvirtinti valstybės, kaip aktyvios ir konstruktyvios tarptautinės bendrijos narės, vykdančios prisiimtus įsipareigojimus ir pripažįstančios bendras demokratijos vertybes, kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis sprendžiančios saugumo, taikos užtikrinimo ir įvairius šiuolaikinio globalaus pasaulio iššūkius – kovos su skurdu, nelegalia migracija, terorizmu, narkomanija, branduolinio ginklo platinimu, klimato kaita ir kt., įvaizdį.

• Užsienio politiką nukreipti į strateginės partnerystės stiprinimą su visomis Europos Sąjungos šalimis. Mūsų valstybė, būdama Baltijos regiono dalis, ypač privalo plėtoti santykius su Vokietija, Lenkija, Šiaurės Europos ir Baltijos valstybėmis, su kuriomis objektyviai mus sieja bendri politiniai ir ekonominiai interesai. Glaudus bendradarbiavimas su šiomis valstybėmis sudaro galimybes sustiprinti mūsų įtaką bendrai Europos Sąjungos užsienio politikai, pasiekti mums būtinus sprendimus.

• Užsienio politikos instrumentais formuoti palankią aplinką verslo plėtrai užsienyje, aktyviai prisidėti prie naujų augančių rinkų paieškos, padėti spręsti globalios konkurencijos klausimus ir užtikrinti šalies verslui geras sąlygas tarptautinėje prekyboje. Lietuvos diplomatinės atstovybės privalo aktyviai ginti verslo interesus užsienyje, nelikti nuošalyje sprendžiant aktualias problemas, darančias įtaką mūsų ekonominiams interesams.

• Į užsienio politikos formavimo bei tarptautinės politikos analizavimo procesus įtraukti politologus, kitus specialistus. Gerinti diplomatinės tarnybos kokybę, kad būtų efektyviai ir konstruktyviai įgyvendinami šalies užsienio politikos tikslai. Parengti ir įgyvendinti skaidrią ir nuolatinę diplomatų rengimo, mokymo ir tobulinimosi sistemą.

• Teikti Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems ir dirbantiems užsienyje, efektyvias konsulines paslaugas. Tam būtina gerinti jų kokybę: atsisakyti perteklinių reikalavimų, diegti šiuolaikines technologijas ir taip užtikrinti greitą sprendimų priėmimą. Konsulinė tarnyba privalo tapti efektyvia ir bet kuriuo paros laiku veikiančia tarnyba, ginančia teisėtus piliečių interesus ir jų lūkesčius.

• Įgyvendinti „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programos 2012–2014 metų tarpinstitucinį veiklos planą.

• Stiprinti valstybės informacinę politiką užsienyje ir įgyvendinti ilgalaikę valstybinę Lietuvos įvaizdžio formavimo užsienyje programą.

• Puoselėjant istorinę atmintį apie totalitarinių ir autoritarinių režimų Europoje ir Lietuvoje padarytus nusikaltimus, įamžinant Holokausto aukų atminimą, vadovautis ne politinės konjunktūros, o istorinio teisingumo kriterijais ir aukšto lygio istorijos specialistų – tiek Lietuvos, tiek ir užsienio, pagrįstais vertinimais. Priešinsime pastangoms perrašinėti istorinius įvykius ar istorijos faktus naudoti politikos tikslais.

Lietuva – aktyvi Europos sąjungos šalis narė

Lietuvai reikalinga stipri, solidari Europos Sąjunga, kalbanti vienu balsu Europos užsienio, saugumo bei gynybos politikos srityse. Mūsų valstybė aktyviai ir nuosekliai rems Europos Sąjungos ir JAV transatlantinės partnerystės stiprinimą. Mes pasisakome prieš „dviejų greičių“ Europos Sąjungą, prieš stipresnių valstybių branduolio ir skurdesnės periferijos Europos Sąjungą.

Lietuva suinteresuota stipresne Europos Komisija ir Europos Parlamentu, nacionalinių parlamentų vaidmens didinimu sprendžiant Europos Sąjungos reikalus, skaidriu tarpvyriausybinio metodo taikymu, ypač priimant įstatymų galią turinčius teisės aktus. Lisabonos sutarties principų laikymasis ir jų įgyvendinimas yra viena aktualiausių Europos Sąjungos veiklos krypčių. Mes už aktyvų Europos piliečių dalyvavimą sprendžiant Europos Sąjungos reikalus. Europos Sąjunga reikalauja nuolatinių pastangų, kad stiprėtų demokratija.

Mes sieksime Europos Sąjungos atžvilgiu šių pagrindinių prioritetų:

• Bendros Europos Sąjungos energetikos politikos kūrimo, veiksmingų jos įgyvendinimo priemonių, Europos Sąjungos energetikos ir transporto jungčių sujungimo į vieną visumą.

• Europos Sąjungos vidaus rinkos tinkamo funkcionavimo, mokslo ir inovacijų plėtros.

• Europos Sąjungos plėtros Rytų ir Pietų kryptimi, Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo.

Lietuva turi nuosekliai įgyvendinti ekonomiškai pagrįstus energetinį krašto saugumą ir efektyvumą didinančius strateginius projektus ir mažinti priklausomybę nuo energijos tiekimo monopolio iš vienos šalies. Sprendžiant šias aktualias mūsų valstybei problemas būtina stiprinti ryšius su didžiosiomis Europos Sąjungos valstybėmis, intensyvinti santykius su Baltijos ir Šiaurės Europos valstybėmis, Lenkija, Vokietija, koordinuojant pozicijas Europos Sąjungos darbotvarkės klausimais.

Lietuvos pasirengimas pirmininkauti ir pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. II pusmetyje yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Vadovaudamiesi nuostata, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje sudaro geras sąlygas Lietuvos ekonominei ir socialinei plėtrai, mes:

• Palaikysime kuo glaudesnį dialogą su visuomene, socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir visomis politinėmis jėgomis.

• Sieksime, kad Lietuvos pirmininkavimas būtų įgyvendinamas sklandžiai ir solidariai.

• Prisiimdami atsakomybę už ES valstybei narei tenkančią misiją, sieksime, kad pirmininkavimo metu būtų priimti Lietuvai naudingi sprendimai.

Lietuva turi aktyviai prisidėti kuriant bendrą Europos informacinę, žinių ir kūrybinę visuomenę. Mūsų šalis turi aktyviai dalyvauti rengiant 2014-2020 Europos Sąjungos finansinę perspektyvą, siekti teisingo Europos Sąjungos biudžeto paskirstymo, kartu sudarant palankias sąlygas mokslo plėtrai ir inovacijoms.

Mes pasisakome už visapusį Europos Sąjungos socialinės chartijos įgyvendinimą, socialinės apsaugos sistemų harmonizavimą, ypatingą dėmesį skiriant visuotiniam žmonių užimtumui ir minimalių socialinių standartų Europos Sąjungoje įdiegimui, socialinei sanglaudai ir skurdo mažinimui. Būtina remti antimonopolines Europos Sąjungos priemones integruotos, laisvos ir veiksmingos Europos Sąjungos vidaus rinkos išvystymui ir šalių narių ekonominės sanglaudos stiprinimui, siekti, kad Lietuva įsijungtų į euro zoną.

Lietuva ir tarptautinės organizacijos

Lietuva palaiko Jungtinių Tautų Organizacijos vaidmens didinimą pasaulyje. Būdama Europos Sąjungos, NATO, Europos Saugumo Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO), Europos Tarybos, kitų tarptautinių organizacijų nare, Lietuva siekia padaryti jų veiklą efektyvesnę ir skaidresnę, lanksčiai reaguojančią į naujus iššūkius. Mes turime:

• Toliau įsitvirtinti šiose organizacijose, išnaudoti teikiamas ekonomines bei stabilios saugumo aplinkos sukurtas sąlygas, plėtoti draugiškus ir abipusiai naudingus santykius su visomis kaimyninėmis valstybėmis..

• Siekti, kad mūsų valstybės dalyvavimas šiose organizacijose prisidėtų prie jų tvirtumo, klestėjimo, susitelkimo. Permainų laukia ir Pasaulio Prekybos Organizacija, Pasaulio Bankas, Tarptautinis valiutos fondas, tai ryškiai atsispindi didėjančiame atotrūkyje tarp turtingų ir skurdžių šalių, nesugebėjime spręsti pasaulinių maisto produktų kainų, kovoti su klimato atšilimu, įgyvendinti Kioto protokolą.

• Suaktyvinti plėtros ir pagalbos trečiosioms šalims politiką, prisidėti pagal išgales įgyvendinant Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaracijos tikslus.

Lietuvos siekis 2014-2015 metais tapti JTO Saugumo Tarybos nenuolatine nare išlieka vienu svarbiausiu mūsų šalies uždaviniu artimiausiu laikotarpiu. Tai sudarytų unikalias galimybes aktyviai dalyvauti sprendžiant globalias saugumo užtikrinimo, ekonomikos ir socialinės politikos problemas, padidintų Lietuvos autoritetą pasaulyje.

Mes palaikome NATO, kaip pasaulinės kolektyvinės gynybos sistemos dalį, galinčią imtis krizių prevencijos, taikos palaikymo misijų, taip pat kolektyviai gintis galimų išpuolių atvejais. Mes sieksime:

• Kad euroatlantinis bendradarbiavimas ir toliau liktų esmine nacionalinio saugumo sąlyga, o NATO ir ES svarbiausiomis šio bendradarbiavimo organizacijos.

• NATO šalių ir šalių, kurios nėra NATO narės, partnerystės, kuri geriausiai užtikrina taiką ir stabilumą pasaulyje. Labai svarbi pasaulinio saugumo ir stabilumo sąlyga yra NATO, ES ir Rusijos bendradarbiavimas įvairiomis iniciatyvomis.

Lietuvos valstybės ilgalaikiam saugumui turi tiesioginės įtakos padėtis kaimyninėse valstybėse. Saugumo, stabilumo ir pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms užtikrinimui, demokratijos stiprinimui Rytų ir Pietryčių Europoje, Pietų Kaukaze bei Centrinėje Azijoje būtina išnaudoti ESBO, kaip didžiausios regioninės organizacijos, turimus instrumentus.

LIETUVA IR REGIONINIS BENDRADARBIAVIMAS

Lietuvos, Latvijos ir Estijos glaudus bendradarbiavimas yra būtinas ne tik politine ir saugumo užtikrinimo, bet ir ekonomine bei kultūrine prasme. Svarbių energetinių, infrastruktūrinių projektų, tokių kaip „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir kitų, bendrų mokslo ir kultūros programų efektyvus įgyvendinimas turi būti esminė prielaida stiprinant trijų Baltijos valstybių ekonominę ir socialinę plėtrą ir kultūrinius bei žmogiškuosius ryšius. Lietuvos pirmininkavimas Baltijos Ministrų Taryboje 2012 metais yra gera galimybė paspartinti svarbių visam regionui projektų įgyvendinimą.

Lietuva, būdama Baltijos jūros regiono valstybė, ypač svarbią reikšmę turi teikti glaudesniam Baltijos ir Šiaurės valstybių (5+3) bendradarbiavimui. Tai leistų vieningomis pastangomis pasiekti, kad bendri regiono valstybių, kartu ir Lietuvos, interesai būtų sėkmingiau atstovaujami įvairiuose tarptautiniuose forumuose.

Lietuvai labai aktualus yra Baltijos ir Šiaurės valstybių bendradarbiavimas ekonomikos, mokslinių ir technologinių inovacijų, transporto, energetikos srityse. Taip pat būtina skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis klimato kaitos, Baltijos ir Šiaurės jūros ekologinės pusiausvyros išsaugojimo, saugumo ir gynybos srityse.

Lietuva, įgyvendindama Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją, turi tvirtinti savo kaip aktyvios Baltijos jūros regiono valstybės vaidmenį. Būtina skatinti Baltijos jūros valstybių regioninį bendradarbiavimą įvairiose srityse, įtraukiant į jį Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir Baltarusiją. Tam būtina efektyviai panaudoti Baltijos jūros valstybių tarybą (BJVT), kurios veikloje, be ES valstybių, dalyvauja Islandija, Norvegija ir Rusijos Federacija, o stebėtojos statusą turi Baltarusija.

Lietuvai būtina suteikti naujos dinamikos santykiams su Lenkija, atkuriant ir suintensyvinant dialogą strateginiais klausimais.

Santykiai su Rusija ir naujosiomis ES kaimynėmis

Lietuva turi išnaudoti savo geopolitinę padėtį suartinant Europos Sąjungą su naujosiomis kaimynėmis bei Rusija. Todėl turime pasisakyti prieš naujų dar nuo šaltojo karo laikų paveldėtų, tačiau naujai interpretuojamų dalomųjų linijų tarp Europos Sąjungos ir rytinių kaimynių brėžimo tendencijas. Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas „perkrovimas“. Lietuvos bendradarbiavimą su Rusija turime grįsti abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis, kreipiant žvilgsnį ne į praeitį, o į ateitį, neapsibrėžiant išankstinėmis, sunkiai įgyvendinamomis sąlygomis, trukdančioms geriems ir abipusiai naudingiems kaimyniniams santykiams. Sovietų Sąjungos padarytos okupacinės žalos klausimas turi būti įgyvendinamas ne vienašaliu Lietuvoje priimtu ir iš esmės neįgyvendinamu įstatymu, bet derybomis su Rusija, ieškant priimtinų sprendimų.

Lietuvos dvišaliai santykiai su Rusija turi būti grindžiami 1991 m. liepos 29 d. sutartimi atsižvelgiant į visas šios sutarties nuostatas. Kai kurių klausimų jautrumas ir sudėtingumas neturi būti kliūtis sprendžiant abiem valstybėms aktualius politinius, ekonominius, kultūrinius ir mokslinius klausimus, svarbias prekių ir paslaugų eksporto ir importo srautų problemas, kurios dabartinėmis sąlygomis reikalauja ypač aktyvių abipusių sprendimų. Rusijos narystė Pasaulio Prekybos Organizacijoje atveria naujų galimybių verslo ryšių plėtrai ir sudaro palankesnes sąlygas investicijoms.

Lietuva suinteresuota pagyvinti politinį dialogą įvairias lygiais, įtraukiant į jį abiejų šalių Parlamentų Užsienio reikalų komitetus, tarpparlamentinių ryšių grupes, Užsienio reikalų ministerijų aukščiausius pareigūnus, stiprinti ryšius su Rusijos Federacijos regionais, pirmiausia Kaliningrado sritimi, Sankt Peterburgu ir Maskva. Būtina siekti įgyvendinti bendradarbiavimo abipus sienos projektus su RF Kaliningrado sritimi ES kontekste. Reikėtų skatinti ir remti šios srities plėtrą, atsivėrimą bei bendradarbiavimą su Europos Sąjunga. Būtina pasinaudoti pasiektu su ES susitarimu ir sudaryti galimybes vietiniams gyventojams be vizų vykti į Lietuvą ir Kaliningrado sritį 150 km pagal sieną spinduliu, kelti klausimą dėl galimybės grąžinti bevizį režimą Kaliningrado srities gyventojams jų ryšiams su Lietuva skatinti.

Lietuva ir toliau turi aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės modernizavimo programoje, siekti efektyvios Europos Sąjungos ir Rusijos sutarties bei jos konkrečių įgyvendinimo mechanizmų.

Europos Sąjungos ir Rusijos bendra kova su tarptautiniu terorizmu, branduolinio ginklo paplitimo ir kitomis grėsmėmis yra geras pagrindas efektyviai įgyvendinti bendras programas aplinkosaugoje, energetikoje, ekonomikoje, kultūros ir kitose srityse.

Lietuva turi glaudžiai bendradarbiauti su naujosiomis Europos Sąjungos kaimynėmis Ukraina bei Moldova, taip pat ieškoti naujų bendravimo su Baltarusija kelių. Pagarba esminėms žmogaus teisėms, įstatymo viršenybės principas, kiekvienos šalies savitumo gerbimas sudaro sąlygas tose šalyse plėtotis demokratijai natūraliai. Būtina skatinti demokratinius procesus, kurie evoliuciniu būdu vyksta naujosiose Europos Sąjungos kaimynėse. Privalome remti Ukrainos pastangas įsilieti į euroatlantinę bendradarbiavimo erdvę. Turime aktyviai prisidėti prie Moldovos pastangų gilinti demokratinius pertvarkymus savo šalyje ir ieškoti kelių artimesniems ryšiams su Europos Sąjunga. Būtina skatinti ir Gruzijos, Armėnijos bei Azerbaidžano įsitraukimą į Rytų partnerystės programas, remti taikos, stabilumo bei demokratijos plėtrą šiame regione.

Siekiant užtikrinti Lietuvos verslo subjektams lygiateises verslo sąlygas ir vienodai palankią aplinką investicijoms bei ginti jų interesus Rytų kaimynystės erdvėje, turime tartis su Lietuvos verslu dėl geriausių būdų, kaip tai padaryti.