Socialdemokratai Seimui teiks rezoliuciją dėl mobingo: jei sprendimų nebus, savižudybės kartosis

Socialdemokratai Seimui teiks rezoliuciją dėl mobingo: jei sprendimų nebus, savižudybės kartosis

Šeštadienį vykusioje LSDP tarybos posėdyje socialdemokratai priėmė rezoliuciją dėl būtinybės pažaboti mobingą sveikatos sektoriuje. Rezoliucijoje socialdemokratai ragina Vyriausybę imtis griežtesnių veiksmų kovojant su mobingo karštine sveikatos ir kituose sektoriuose. 

LSDP tarybos sprendimu, šią rezoliuciją socialdemokratų frakcija registruos Seime artimiausiu metu. 

Pasak rezoliuciją pristačiusios LSDP vicepirmininkės Orintos Leiputės, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nesistengia reaguoti į mobingo skandalus.

„Dar 2021 m. mes, socialdemokratai, siūlėme įtraukti mobingo apibrėžimą į Darbo kodeksą ir numatyti administracinę atsakomybę už kolegų žeminimą. Taigi jau praėjo trys metai nuo mūsų kreipimosi, tačiau pažangos nematome jokios. Situacija, kai medikai neištvėrę žudosi, reikalauja konkrečių sprendimų. Prabėgo treji metai, o ministras vis dar žada ko nors imtis, „jeigu paaiškės“, kad to reikia“, – komentuoja O. Leiputė. 

Politikės teigimu, Vyriausybė turėtų skubiai inicijuoti nacionalinę strategiją, skirtą kovai su mobingu darbo vietoje. 

„Panašu, kad diskusijos apie mobingo pažabojimą įstrigo – nors darbo grupių prikurta daug, jokio apčiuopiamo rezultato nematome. Todėl Vyriausybė turėtų nustoti tempti gumą ir spręsti problemą iš esmės, t.y. parengti ir įgyvendinti nacionalinę strategiją. Ši strategija turi aiškiai apibrėžti visas mobingo formas ir numatyti aiškias procedūras, kaip žmonės galėtų pranešti apie mobingą atsakingoms institucijoms“, – tikina O. Leiputė

Seimo narės nuomone, teisinis neapibrėžtumas sudaro sąlygas mobingui vešėti.

„Į akis krenta tai, kad, įvykus incidentui, įstaigos vadovybė apsitveria tylos siena, darbuotojai tyli lyg davę tylos įžadus. Netrukus iškyla liudijimai, kad nesveiki darbuotojų santykiai ir įtampa egzistavo ilgą laiką. Panašu, kad į mobingo atvejus reaguojama tik po tragiškų incidentų. Taigi tada, kai jau yra per vėlu. Turime teisiškai apibrėžti mobingą ir užtikrinti, kad pradėtų veikti prevencija“, – komentuoja O. Leiputė.

Rezoliucijos projektas:

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos teikiama rezoliucija, kurią LSDP frakcijai siūloma registruoti LR Seime

 

Rezoliucija

Dėl būtinybės iš esmės keisti valstybės požiūrį į mobingą darbo vietoje

Lietuvos Respublikos Seimas,

 

atsižvelgdamas į tai, kad viešumą periodiškai pasiekia pranešimai apie incidentas, kai iš gyvenimo pasitraukia medikai, kaip įtariama, dėl mobingo darbe;

siekdamas užkardyti mobingą darbe ir pareikalauti atsakomybės iš vadovų ir darbuotojų;

atkreipdamas dėmesį į tai, kad tyrimai rodo, kad mobingą darbe dažniau nei kiti patiria švietimo, aptarnavimo sričių, pagalbos tarnybų darbuotojai. Lietuvoje mobingą patiria net trečdalis medikų, dėl to, anot apklausų, daugelį jų aplanko mintys apie traukimąsi iš darbo, emigraciją ar savižudybę;

įspėdamas, kad mobingas gali sukelti žalingas pasekmes tiek darbuotojams, tiek klientams ar pacientams;

nurodydamas, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) buvo sudariusi darbo grupę, kuri turėjo parengti siūlymus, kaip užkirsti kelią mobingo apraiškoms darbo vietose, Valstybinė darbo inspekcija įgyvendina Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ėmėsi iniciatyvos ir patvirtino tvarką (Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos rengimo ir jos įgyvendinimo rekomendacijų patvirtinimo), kurioje numatė priemones, skirtas sumažinti mobingo sveikatos priežiūros įstaigose mastą, be to, įgyvendina Darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo asmens sveikatos priežiūros sistemoje veiksmų 2021–2024 metų planą;

pažymėdamas, kad pasiūlymai papildyti Darbo kodeksą (DK), įtvirtinant teisinę mobingo apibrėžtį ir numatant administracinę atsakomybę bei pranešėjo apsaugą, Seime buvo atmesti, tačiau problema nedingo, kaip rodo periodiškai pranešami incidentai, lydimi gandų apie mobingą;

akcentuodamas, kad dėl galimų DK pakeitimų buvo pradėtos konsultacijos su darbuotojų ir darbdavių atstovais Trišalėje taryboje;

pažymėdamas, kad nuo šių procesų jau praėjo treji metai, o savižudybės incidentai kartojasi,

ragina Vyriausybę:

parengti ir įgyvendinti nacionalinę strategiją, skirtą kovai su mobingu darbo vietoje, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros įstaigoms;

skirti pakankamai lėšų kovai su mobingu darbo vietoje, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros įstaigoms;

užtikrinti, kad darbuotojai ir darbdaviai galėtų vadovautis aiškia mobingo, kaip elgesio tipo, apibrėžtimi, įskaitant internetinį, virtualų, nuotolinį mobingą, ir būtų aiškiai nustatytos procedūros, kaip pranešti apie mobingą ir jį tirti;

nedelsiant įvertinti, kokių konkrečių rezultatų leido pasiekti minėtosios darbo grupės išvados ir priimti sprendimai; ar tos išvados ir sprendimai buvo pakankamos ir adekvačios realiai situacijai;

užtikrinti, kad Valstybinė darbo inspekcija ir SADM nedelsdamos reaguotų į viešumą pasiekiančius ir nepasiekiančius incidentus, kai kyla įtarimų, kad asmens savižudybę galėjo lemti mobingas darbo vietoje, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros įstaigoms;

užtikrinti, kad visi pranešimai apie mobingą būtų kruopščiai ištirti ir būtų imtasi atitinkamų veiksmų;

skatinti darbuotojus pranešti apie mobingą;

užtikrinti darbuotojo (-ų), pasiryžusių pranešti ir inicijuoti ginčą dėl mobingo apraiškų darbe, apsaugą;

užtikrinti, kad mobingo įrodymo našta nekristų išimtinai ant nukentėjusiojo ir/ar ginčą inicijuojančiojo darbuotojo pečių;

palengvinti mobingo įrodymą ir užtikrinti teisinę pagalbą, ypač procesui persikėlus į teismus;

užtikrinti darbo vadovų atsakomybę tiek dėl vertikaliojo (vadovų), tiek dėl horizontaliojo mobingo (kai darbuotoją žemina kiti darbuotojai);

parengti algoritmus, kaip turėtų būti viešinami incidentai, susiję su įtariamu mobingu darbe, atsižvelgiant į darbuotojų ir visuomenės poreikį ir teisę žinoti;

ragina įmones, įstaigas, darbdavius:

sukurti ir įgyvendinti politiką, skirtą kovai su mobingu;

reguliariai rengti mokymus darbuotojams apie mobingą, mokant jį atpažinti ir užkirsti jam kelią;

darbo vietoje kurti tokią aplinką, kad mobingą patiriantys darbuotojai jaustų paramą ir palaikymą;

greitai reaguoti į pranešimus apie mobingą, skiriant atsakingą asmenį tokiems pranešimams nagrinėti; kiekvieną pranešimą apie mobingą nagrinėti greitai ir konfidencialiai, užtikrinant nukentėjusiems darbuotojams saugumą ir paramą.

 

ragina aukštojo mokslo įstaigas:

patvirtinti ir taikyti vidaus tvarkas, skirtas atpažinti bei tinkamai reaguoti į psichologinį smurtą (įskaitant mobingą) aukštosiose mokyklose, ypač įstaigose, kuriose rengiami sveikatos priežiūros specialistai;

ragina visuomenę:

netoleruoti mobingo;

pranešti apie pastebėtas mobingo apraiškas darbe;

palaikyti darbuotojus, kurie patiria mobingą;

skleisti supratimą, kad mobingas yra nepriimtinas ir kad su juo būtina kovoti.

Close