Regionų naujienos

Kad Antanas Miškinis būtų žinojęs... 2010-06-17
Reginą Katinaitę-Lumpickienę sveikina Utenos kultūros centro direktorė Asta Motuzienė.

Aukštaitiškomis spalvomis ir pajutimais nuspalvinta Utenos apskrityje nuskambėjo tarptautinė poezijos šventė „...ir saulas diementas žėruos...“ Pirmiausia ji atkeliavo į Visaginą, paskui nuskubėjo į Juknėnus, vėliau – į Uteną. Poezijos šventė draugėn vėl sukvietė nemažą būrį poetų iš viso pasaulio: Kroatijos – Stanka Gjuric, Škotijos – Nancy Somerville, Gruzijos – Besarion Khvedelidze, Rusijos – Vitalij Dmitrijev ir Katia Veselova bei  Lietuvos.

Utena_poez4.jpgIš Lietuvos  poezijos šventėn sugužėjo ir savo eilėmis poetinio žodžio ištroškusius pamalonino poetai Alis Balbierius, Viktoras Rudžianskas, Ričardas Šileika, Benediktas Januševičius, Marius Burokas, Elena Karnauskaitė ir gražus būrelis uteniškių. Malonu vėl buvo išgirsti šiuo metu Škotijoje gyvenančios Rūtos Jonuškienės eilių, pasiklausyti Vytauto Kazielos ir Petro Panavo, pretenduojančio tapti klasiku, posmų, pamedituoti kartu su Alvydo Katino, Utenos rajono savivaldybės mero, Stepo Eitminavičiaus,  renginio vedėjo, ir Reginos Katinaitės-Lumpickienės, kaip paaiškėjo Juknėnuose, svarbiausiosios šventės personos, poetiniu žodžiu.

Pats smagumas buvo per pačias Antanines, Juknėnuose, žalumoje paskendusioje ir aukštaitišką dvasią saugančioje brolių Miškinių sodyboje.  Nors tądien oras buvo permainingas, čia dovanodamas įkyrų lietų, čia –  nesvetingo vėjo gūsius, bet jis netrukdė poetiniam žodžiui lietis įvairiomis kalbomis, skambėti muzikai, Stepo Eitminavičiaus ir Alvydo Katino šposams bei smarkiems gausiai susirinkusių poezijos mylėtojų aplodismentams. Smagumo kulminacija – respublikinės Antano Miškinio literatūrinės premijos įteikimo ceremonija. Antano Miškinio premija įteikta jau septyniems poetams ir visiems – vyrams. Anot Stepo Eitminavičiaus, renginio vedėjo, ilgiau taip tęstis negalėjo, „ėmė protestuoti moterys“, todėl  aštuntuoju, tiksliau, aštuntąja 2010 metų Antano Miškinio literatūrinės premijos laureate buvo paskelbta Regina Katinaitė-Lumpickienė.

Bet, žinoma, ne todėl, kad į laureatų gretas prisireikė įrašyti moterišką pavardę, o todėl, kad Regina Katinaitė-Lumpickienė – tikra aukštaitiško žodžio puoselėtoja, neseniai išleidusi poezijos knygą aukštaičių uteniškių tarme „Paraič nama“, yra kelių poezijos rinkinių autorė, vertėja, kuriai 2009 m. buvo ypač turtingi darbais ir leidiniais: išleistos knygos „Pasaka, pasekta kitaip“, kurioje pateikiamos trys inscenizacijos lėlių teatrui, ir „Laiškai iš vaivorykščių kranto“, skirta 2006 m. Anapilin išėjusiam uteniškiam žurnalistui, gamtininkui, rašytojui Leonardu Grudzinskui atminti.

Utena_poez2_1.jpgPaskelbti 2010 metų laureatę buvo pakviesta visa kagorta vyrų. Alvydui Katinui, lauretės broliui, padėjo knygos „Paraič nama“ redaktorius Viktoras Rudžianskas, kraštietis rašytojas Vytautas Račickas, Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatai Petras Panavas ir Vytautas Kaziela. Pasak Alvydo Katino, Reginos Katinaitės-Lumpickienės ir poeto Antano Miškinio keliai yra susipynę prieš daugelį metų, mat Antanas Miškinis dažnai dviračiu pravažiuodavo pro sodybą, kurioje lakstė ilgakasė būsimoji jo vardo premijos laureatė. Kad būtų jis žinojęs...

Naująją laureatę sveikino visas būrys draugų, pažįstamų, šventės dalyvių. Reginai Katinaitei-Lumpickienei nuskambėjo ir LR Seimo narės Mildos Petrauskienės sveikinimo žodžiai bei linkėjimai kuo daugiau džiugių poezijos akimirkų ir kūrybos gerbėjų. Laureatę pagerbė ir šventėje dalyvavę  Antano ir Vinco Miškinių giminaičiai.

Utena_poez3.jpgBuvo ir kita premija – mažoji. Ji buvo įteikta moksleiviui iš Kauno Juliui Čepukėnui, Lietuvos jaunųjų filologų konkurso nugalėtojui.

Po apdovanojimų ir jaudinančių laureatų padėkos žodžių skambėjo eilės, „užsieniniams“ poetams padėjo vertėjai, ant suoliukų sutūpusius ir įkyraus lietaus besibaidančius žiūrovus linksmino romantinės muzikos ansamblis, vadovaujamas Liudos Griciuvienės.

Vakare poezijos skaitymai persikėlė į Uteną, Utenos  A. ir M. Miškinių biblioteką. Finalinį poezijos maratono vakarą Stepas Eitminavičius pavadino „Poezijos atstumais“, ir, skaičiuodamas, kiek kilometrų iki poezijos šventės nukeliavo kiekvienas poetas, kvietė visus į sceną. Poetinis žodis pynėsi su muzika, vakarui labai tiko ansamblio „Tango4“ atliekamos tango melodijos.

Devintasis „saulas diementas“ atkeliaus po dviejų metų. Jos rengėjai ir rėmėjai – Utenos rajono savivaldybė, Utenos kultūros centras, Utenos A. ir M. Miškinių biblioteka, Lietuvos rašytojų sąjunga bei kiti – turės laiko pasiruošti, kad tarptautinė poezijos šventė vėl būtų  nuspalvinta pačiomis tikrosiomis aukštaitiškomis spalvomis ir pajutimais.

Lolita Kaminskienė,
LSDP Utenos skyriaus atstovė spaudai

Rašyti komentarą