V. Blinkevičiūtė: vien botago nepakanka, o rugsėjį galimos naujos reakcijos į A. Lukašenkos veiksmus

V. Blinkevičiūtė: vien botago nepakanka, o rugsėjį galimos naujos reakcijos į A. Lukašenkos veiksmus

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės interviu „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“.

Opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigia, jog valdančiųjų sprendimai taikyti botago principą nepasiskiepijusių atžvilgiu gali atnešti daugiau žalos nei naudos, nes verčiami kai kurie asmenys tyčia elgiasi priešingai.

Ji taip pat mano, jog rugsėjį galime sulaukti naujų reakcijų į Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmus, įskaitant ir papildomas sankcijas.

Apie tai V. Blinkevičiūtė penktadienį kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ (ved. Raigardas Musnickas).

Skatinant žmones skiepytis padaryta klaidų

Iš ligoninių pranešama, kad situacija sudėtinga, užsipildo lovos, pandemija toliau rodo savo jėgą. Kaip vertinate valdžios pastangas skiepyti žmones, agituoti už skiepus? Ar viskas padaryta? Prezidentas, panašu, nėra visiškai patenkintas tuo, kas vyksta.

Kai yra tokia sudėtinga situacija visada galima geriau. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad neužtenka imtis tik botago, žmonėms paskatinti reikia ir meduolio. Manau, kad buvo padarytos tam tikros klaidos, kuomet žmonės buvo skirstomi į grupes, gąsdinimai, kad nepasiskiepiję asmenys negalės naudotis viešuoju transportu ar jiems susirgus COVID-19 nebus mokamos ligos išmokos. Manau, kad yra perlenkta lazda, nes ar nenutiks taip, kad kuo labiau gąsdinsi, tuo labiau žmonės nenorės skiepytis? Šioje vietoje turiu priekaištų valdančiajai daugumai.

Be to, reikėtų identifikuoti atskiras amžiaus grupes, kurios dar nėra pasiekusios pakankamo pasiskiepijimo lygio. Pavyzdžiui, nuo 55 iki 80 metų amžiaus asmenų esame paskiepiję 70%, bet reikia labai rimtai padirbėti skatinant pasiskiepyti 80-ies ir vyresnio amžiaus žmones. Prašau ir vaikų paskatinti savo tėvus, ir anūkų – senelius, kad jie pasiskiepytų.

Kalbant apie jaunimą, jiems irgi galima surasti tam tikrų meduolių – pavėžėjimo paslaugos, suteikti galimybę kur nors apsilankyti. Savivaldybės yra išmoningos, taiko įvairius principus, bet vien botago čia neužteks.

Ieškoti priemonių reikia, nėra kito kelio. Turime jausti atsakomybę vieni už kitus. Dabar skiepijimo tempai spartėja, apie 57% mūsų žmonių jau yra pasiskiepiję, kasdien po 10-15 tūkstančių pasiskiepija. Tempas auga galbūt ir dėl to, kad žmonės grįžta iš atostogų.

Bet, matyt, veikia ir galimybių pasas, nepaisant to, kad valdžios komunikacija kritikuojama. Kai buvo paskelbta, kad daug veiklų bus galimos tik su galimybių pasu ir pasipylė norintys skiepytis. Vis dėlto, tam tikri imperatyvai veikia.

Dalį žmonių veikia, dalies tikrai ne. Su galimybių pasu irgi buvo ir tebėra visko – prieinamumas, išsiėmimo galimybės, ypatingai vyresniems žmonėms. Sutinku, kad tas pasakymas, jog tu beveik niekur negalėsi dalyvauti, dalį žmonių paskatino, bet paskatino ir kitos dalies nepasitikėjimą valdžia, kuomet žmones be jokio jautrumo nori uždaryti, neišleisti. Sutinku, kad yra dalis veiklų, kurių galima atsisakyti, jei nesi pasiskiepijęs ir keli grėsmę kitiems žmonėms, tačiau ne iki tokio lygio, jog gali nueiti tik į mažą parduotuvėlę, nors prieš tai, kai didžioji dalis nebuvo pasiskiepijusi, galėjome vaikščioti po didžiuosius prekybos centrus. Arba pasiūlymas, jog neturint galimybių paso negalėsi keliauti tarpmiestiniais autobusais. Kodėl?

Nepritartų siūlymui nepasiskiepijusiems susimokėti už gydymą

Valdžia visą laiką bando pasižiūrėti tam tikras ribas visuomenėje ir siūlo tokius dalykus, jog atrodo, kad išvis nebus įmanoma gyventi, bet po to ima žiūrėti lanksčiau – atšaukė draudimus važiuoti viešuoju transportu. Jeigu žmonės patys pradės skiepytis, tiek daug draudimų nereikės – matome, kad dalis žmonių yra tiesiog užsispyrę. Ką Jūs manote apie tai, kad ligoninėse reikėtų susimokėti tiems, kurie nesiskiepijo ir susirgo koronavirusu?

Jokiu būdu tam negalėčiau pritarti, nes tie žmonės moka sveikatos draudimo įmoką, kaip ir visi kiti, todėl turi gauti tam tikras paslaugas. Neturėtume apie tai net kalbėti ir taip „tirti“ visuomenės nuomonę. Yra ribos, kurių peržengti negalima.

Lygiai taip pat negalėčiau pritarti tam, kad darbuotojai būtų nušalinami nuo darbo, jeigu jie yra nepasiskiepiję. Tokių nuostatų nereikėtų taikyti visiems, bet jeigu kalbame apie tokias sritis, kaip sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai, socialines paslaugas ar kitas viešąsias paslaugas teikiantys žmonės, tuomet sutinku, kad jie turi būti pasiskiepiję ir esu dėkinga, kad didžioji dalis dirbančių šiose srityse yra tai padarę. Tačiau ar kas nors pagalvoja, kas bus, jei, kaip dabar gąsdinami kitose įmonėse dirbantys asmenys, jie bus nušalinami nuo darbo, jei nepasiskiepys? Iš ko jie gyvens, kaip išlaikys šeimas? Didžioji dalis mūsų žmonių gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, čia labai trūksta tam tikros empatijos.

Bet Jūs suprantate, kad vienokia ar kitokia prievarta vis tiek bus – ar nepasiskiepiję negalės dirbti, ar be galimybių paso negalės kažkur pakliūti. Kitu atveju, rudenį atvejų skaičius vėl išaugs ir visi būsime karantine, didelė dalis nedirbs, o verslai bankrutuos. Gal reikia ieškoti mažesnės blogybės?

Jūs pasižiūrėkite – dabar jau 57% žmonių yra pasiskiepiję, dar pridėkime tuos kelis procentus, kurie yra persirgę ir turi imunitetą. Esu įsitikinusi, kad jeigu išliks tokie skiepijimosi tempai, rugsėjo mėnesį bus apie 70% pasiskiepijusių. Tikrai neturėtume vėl užsidaryti karantine, nes to paprasčiausiai nebeištversime.

Mes su matematiku Vaidotu Zemliu-Balevičiumi skaičiavome, kad 30% nepaskiepytų gyventojų yra šiek tiek mažiau nei milijonas žmonių ir jeigu kiekvieną dieną susirgtų 1-1,5 tūkstančio, tai pandemija dar tęstųsi pusantrų ar dvejus metus. Ar ne per didelė prabanga?

Aš nepieščiau tokio liūdno vaizdo ir nenorėčiau taip gąsdinti mūsų klausytojų. Iš pradžių visi ekspertai sakė, kad norint įgauti visuotinį imunitetą reikėtų paskiepyti ne mažiau nei 70% gyventojų. Dabar girdžiu, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, kad reikėtų pasiekti 80%. Po truputį ta linkme ir einame – daugiau nei 70% 55-80 metų amžiaus sulaukusių asmenų yra paskiepyta, gal priartėsime ir prie 80%. Dabar, kaip ir minėjau, svarbu, kad aktyviau skiepytųsi vyresni nei 80 metų žmonės ir čia reikia labai daug išminties, pagarbos. Šie asmenys yra didžiausioje rizikos grupėje.

Esu už tai, kad visi skiepytųsi, pati pavasarį persirgau koronavirusu ir pasiskiepijau, nes esu atsakinga už aplink esančius žmones ir kito kelio paprasčiausiai nėra, bet vien tik botagas prie gero neprives, nes visada bus tokių žmonių, kuriuos verčiant per prievartą, jie tyčia elgsis priešingai.

Rugsėjį – naujų sankcijų Baltarusijai klausimas

Tęsiasi problemos su nelegaliais migrantais, vyksta Baltarusijos performansai pasienyje. Bet dar vienas svarbus dalykas – koncertinos problema. Opozicija išreiškė nepasitenkinimą sienos statymo tempais, o balsuojant Seime reiškia nepasitenkinimą, nes nėra statymo terminų ir sumų. Kaip Jūs manote, geriau brangiau ir greičiau ar tuos pinigus panaudoti skaidriau ir laukti, neaišku kiek, kol bus pagaminta koncertina?

Vienareikšmiškai mes, socialdemokratai, esame už tai, kad kuo greičiau turėtume rimtą sieną su Baltarusija, kad Europos Sąjungos siena būtų tokia, kokią turėjome turėti gerokai anksčiau. Nei viena politinė jėga, kol neužklupo migrantų krizė, apie tai negalvojo ir problemos nesprendė. Taip, saugumas visada kainuoja, nieko dyko niekada nebuvo ir nebus.

Vieni skaičiavimai, kurie buvo pateikti, rodė, kad gali kainuoti virš 150 milijonų eurų – šias lėšas mes turime surasti valstybės biudžete, nes iki šiol ES lėšomis sienų statyba nebuvo dengiama, bet galbūt tas požiūris pasikeis, nes šis klausimas vis iškyla.

O tai, kad viešumas ir skaidrumas reikalingas, niekas tuo neabejoja. Todėl nuolat turės būti atliekama parlamentinė kontrolė, bet yra ir kitos institucijos, kurios viešumą ir skaidrumą turės užtikrinti. Dabar visiems reikia dėti visas pastangas, kad turėtume tą barjerą ir siena būtų sutvarkyta.

Afganistanas paaštrino pabėgėlių krizę. Gali būti, kad per mus Aliaksandras Lukašenka paleis ir afganų pabėgėlius. Kaip manote, ar mes tam esame pasiruošę? Lietuvoje lankosi nemažai europinių institucijų atstovų ir kokios būtų Jūsų refleksijos iš „užkulisių“? Kiek Europos Sąjungos pareigūnai, kitos šalys supranta, kokia rimta problema yra Lietuvos – Baltarusijos pasienyje?

Esu įsitikinusi, kad supranta, nes dar birželio mėnesį Europos Parlamente priėmėme rezoliuciją, kur pasmerkėme A. Lukašenkos režimo veiksmus, taip pat ir dėl nelegalios migracijos skatinimo. Ir pats paminėjote, kad nuolat Lietuvoje lankosi aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai, o šią savaitę Europos Parlamento prezidento D. Sassoli vizitas dar kartą parodė, kad tai yra svarbu visai ES ir jos institucijoms.

Europos Sąjunga situaciją supranta, mato ir esu įsitikinusi, kad rugsėjo mėnesį bus ne vieną reakciją į tai, kas vyksta Baltarusijoje, kalbant ir apie sankcijas. Tikrai nesame palikti vieni.

Dar manau, kad pats laikas peržiūrėti bendrą Europos Sąjungos migracijos politiką įvertinant ir tai, kas pakito nuo 2015 metais vykusios didžiosios migracijos krizės. Turime veikti išvien su Europos Sąjunga, vesti pokalbius su kilmės šalimis. Kaip ir minėjote, po Talibano įsigalėjimo Afganistane bus nemažai pabėgėlių, ypatingai vertinant žmogaus teisių, moterų bei mergaičių teisių, požiūriu. Todėl esu įsitikinusi, kad tam ES yra pasiruošusi. Mes turime atskirti ekonominius migrantus, kurie A. Lukašenkos režimo buvo skatinami atvykti į Lietuvą, ir tuos žmones, kuriems reikalinga humanitarinė pagalba, kurių gyvybėms gresia pavojus, taip kaip gali vykti Afganistane.

Praėjusią savaitę buvo daug triukšmo dėl mitingo prie Seimo, kuris virto riaušėmis. Bręsta dar vienas, rugsėjo 10 dieną, bet panašu, kad sostinė neišdavė leidimo. Kaip manote, reikėtų leisti dar vieną mitingą ar jau pakaks?

Kiekvienoje demokratinėje valstybėje žmonės turi teisę dalyvauti mitinguose, išreikšti savo nuomonę vienu ar kitu valdžios sprendimu. Mes esame už tai, kad tie mitingai vyktų ir vyktų civilizuotai, tinkamai demokratiškai valstybei.

Niekada negalėčiau pritarti tokiems mitingams, kokie vyko pastarąjį kartą prie Seimo – buvo kartuvės, holokausto simbolika. Tam pritarti negalime ir neturime. Po to vykusioms riaušėms leidimai, aišku, nebuvo išduoti, bet reikia stebėti situaciją, ją vertinti. Visos tarnybos turi veikti profesionaliai, vieningai ir imtis tam tikrų priemonių, kad vėl taip neatsitiktų.

Interviu su V. Blinkevičiūte galite peržiūrėti čia: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/opozicija/ka-socdemai-darys-su-savo-populiarumu?video=1

Susiję straipsniai

Close