Socialdemokratų partijos Vilniaus apskrities skyrių sąskrydžio metu vyksiančiose diskusijose socialdemokratai bei įvairių sričių ekspertai aptarė galimą pandeminę padėtį rudenį, narkotikų dekriminalizacijos iniciatyvas, siūlomą pensijų reformą bei lietuvių emigracijos priežastis.
Diskusijų vaizdo įrašai prieinami LSDP facebook paskyroje čia ir čia.
Emigravusiųjų darbo jėgos vertė – 36 mlrd. eurų
Prof. Boguslavas Gruževskis ir prof. dr. Gediminas Černiauskas apžvelgė Lietuvos demografines tendencijas ir jų kuriamus iššūkius – mūsų visuomenė sensta sparčiausiai pasaulyje. Kaip pastebėjo pašnekovai, ateinančiu laikotarpiu, nieko nedarant, darbo rinką paliekančių kasmet bus apie 20 tūkstančių daugiau negu į ją įsiliejančių.
Išeitis vienintelė - stabdyti vis dar tebevykstančią emigraciją, stengtis susigrąžinti emigravusius (skatinti reemigraciją) ir rūpintis kvalifikuotos darbo jėgos imigracija iš Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių.
Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą - rūpintis gimstamumo esmingu padidinimu. Pranešėjai pastebėjo, kad iš Lietuvos emigravusios darbo jėgos vertė apie 36 mlrd. eurų, o visa ES suteikta parama Lietuvai sudaro 24 mlrd. eurų.
Prof. Boguslavas Gruževskis taip pat įvertino valdančiosios daugumos siūlymus pensijų sistemos reformai siekiant padidinti mažiausias pensijas. Jis sutinka, kad mažiausios pensijos turėtų būti padidintos, bet saikingai, nes finansiniai resursai yra riboti. Ir, manytina, kad tai turi būti daroma valstybės biudžeto, o ne „Sodros“ rezervo sąskaita.
Beje, asmenų, kurie yra išėję į pensiją ir gauna mažas pajamas, skurdo mažinimas turėtų būti socialinės (paramos) politikos rūpestis, o ne pensijų sistemos reikalas. Be to, socialinė parama turi būti adresinė (tiems, kam ji tikrai būtina), o ne visuotinė (aklai).
Vakcinos vadinti „eksperimentine“ negalima
Prof. Saulius Čaplinskas ir prof. Vytautas Kasiulevičius bei LSDP garbės pirmininkas, PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis pasidalino savo pastebėjimais dėl Covid-19 pandemijos reikalų. Plačiau apie vykusią diskusiją – portalo 15min.lt publikacijoje.
Prof. Saulius Čaplinskas pastebėjo, kad "su žmonėmis reikia kalbėtis jų kalba, išsiaiškinti jų baimes dėl vakcinų nuo COVID-19 ir į jas tiksliai atsakyti". Tam pritarė ir prof. V. Kasiulevičius bei V. Andriukaitis, atkreipęs dėmesį į tai, jog vakcinos jau nebegali būti vadinamos „eksperimentinėmis“.
„Norint išvengti viruso platinimo būtini trys svarbiausi dalykai – kaukės, testavimas ir ventiliacija“, – sakė prof. V.Kasiulevičius.
V. Andriukaitis informavo, kad jau baigia parengti konkrečius pasiūlymus, kaip elgtis šioje naujoje situacijoje, kai vyrauja koronaviruso Delta štamas, kuris yra gerokai agresyvesnis už ankstesnius štamus - savo siūlymus artimiausiu metu jis pristatys Seimo LSDP frakcijai.
Mitai, susiję su narkotikų dekriminalizavimu
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintas Ivanauskas ir policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas pateikė savo įžvalgas dėl Laisvės partijos iniciatyvos dekriminalizuoti narkotikų vartojimą.
Pranešėjai atkreipė dėmesį į tai, jog baudžiamasis areštas už vienkartinės dozės narkotikų turėjimą dabar praktikoje nėra taikomas, nors tokia galimybė ir egzistuoja (areštas taikomas - beje, tikrai ne plačiai - tik už nuolat pasikartojančius atvejus).
Tad teiginiai apie jaunuolių, vos kartą užsirūkusių kanapių suktinę, sodinimą į kalėjimą esą yra melas. Kas kita, nedidelio narkotikų kiekio (keleto ar keliolikos dozių) platinimas. Tai jau nusikaltimas, už kurį gali (turėtų) būti taikomas įkalinimas.
Tačiau prelegentai pabrėžė, kad riba tarp narkotikų laikymo asmeniniam vartojimui (dozė ar dvi trys dozės) ir nedidelio narkotikų kiekio platinimo yra „slidi“ (pvz., kažkas vienas iš vakarėlio dalyvių užsakė visiems po dozę (pvz., 5 g kanapių - užtenka 10-čiai ar net daugiau suktinių) ir jis jau tampa platintoju... Todėl bausmės (įkalinimo) vykdymas pirmą kartą įkliuvusiems paprastai atidedamas.
Prelegentai rekomendavo į Laisvės partijos pateiktus pasiūlymus „žiūrėti atsargiai“ ir kompleksiškai, atidžiai aptariant galimas sąlygas (pvz., kiekius - dozių dydžius) ir įvertinant galimas pasekmes bei jaučiant atsakomybę.
Beje, Lietuvoje už nedidelio kiekio narkotikų (dozės ar poros jų) laikymą (sau, vartojimui) anksčiau ilgą laiką jau buvo taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, tačiau ji nepasiteisino.
Parengė Alfonsas Brazas