Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad opozicinių Seimo frakcijų rašytinis bendradarbiavimo susitarimas – pernelyg sureikšmintas klausimas. Jos teigimu, socialdemokratai, kaip ir iki šiol, sėkmingai dirbs opozicijoje ir nepasirašę bendradarbiavimo sutarties su „valstiečių“ ir „darbiečių“ Seimo frakcijomis.
Apie tai V. Blinkevičiūtė kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
– Dėl kokių priežasčių prie opozicinių frakcijų susitarimo neprisijungta?
Manome, jog kaip opozicinė frakcija ir vienintelė kairioji partija Lietuvoje, puikiai veikiame opozicijoje savarankiškai. Negi gali kažką pakeisti rašytiniai susitarimai ar opozicijos lyderio postas? Tai nėra pagrindinis dalykas. Mes visą laiką svarstėme ir svarstysime vienus ar kitus įstatymų projektus, tarsimės ir su opozicinėmis partijomis.
Negali būti tokios politinės kultūros, kad kai įstatymo projektą pateikia valdančioji dauguma jis būtinai bus blogas ir atvirkščiai, ką matau dabar konservatorių ir liberalų tarpe, – jeigu pasiūlymus, kurių tikrai reikia Lietuvos žmonėms, pateikiame, pavyzdžiui, mūsų frakcija ar kitos opozicinės frakcijos, tai to būtinai reikia nepalaikyti. Nesuprantu ir nepritariu tokiai politinei kultūrai, todėl mūsų partija ir frakcija dirbs taip, kad išankstinis nusistatymas keistųsi.
– Tai [opozicinis susitarimas, red. past.] padeda ar trukdo partijai identifikuotis, prisimenant, jog LSDP praėjusioje Seimo kadencijoje taip pat buvo kurį laiką pasitraukusi iš tokio susitarimo, o rinkimai po to pasibaigė ne kaip?
– Pirmiausia, manau, kad partijai padeda tai, kaip jai sekasi įgyvendinti savo pažadus rinkėjams, savo programą. Mes, socialdemokratai, turime ir turėsime savo politinę darbotvarkę ir ne visada gerai, kai kažkas kitas bando mums ją primesti.
Nesame vieno asmens partija, kad kažkas pasakytų ir visi vorele bėgtų bei paklusniai viską vykdytų. Esame moderni europietiška partija, todėl ir toliau veiksime kaip kairioji partija, palaikysime ir patys teiksime tuos sprendimus, kurių pirmiausia reikia Lietuvos žmonėms.
– Ar opozicijos idėja jums labiau netinka, ar partneriai, kurie lauktų?
– Mums netinka toks dalykas, kuomet tu pasirašai susitarimą, aptari, kad kažkurią sesijos dalį turėsi papildomą postą, o dėl turinio – kaip Dievas duos. Matau vieną dalyką, kad dabar pasirašę šį susitarimą „valstiečiai“ ir „darbiečiai“ iškart pradėjo ginčytis, nesutarti: vienas įžeidžia, o kitas atsako tuo pačiu.
Nežinau, kam to reikia, todėl galvoju, jog sėkmingai galime veikti būdami [savarankiški – red. past.] opozicijoje, ką dar kartą pabrėžėme praėjusią savaitę vykusiame mūsų partijos suvažiavime.
– Kiek buvo bandymų kalbėtis dėl bendrų opozicijos programinių nuostatų su potencialiais partneriais tiek iš jūsų pusės, tiek iš kitų?
– Jeigu atsimenate, partijos pirmininke esu tik penkta diena [interviu darytas birželio 4 d. – red. past.] ir vakar vyko mūsų partijos valdybos ir frakcijos posėdis, kur mes aptarėme, kokios pozicijos mes laikomės kaip partija, kaip frakcija Seime. Visų vieninga nuomonė buvo, jog dirbame kaip savarankiška opozicinė jėga, o dėl turinio, kaip Jūs sakote, mes kalbėsimės ir tarsimės.
Manau, kad ir kitų opozicinių partijų atstovai lygiai taip pat ateis, tarsis. Ir ieškosime bendrų sprendimų, neperžengiant raudonų linijų, kurių mes negalime peržengti, ir derybos bei darbas vyks.
Kaip suprantu, kai kam atrodo, jog pirma reikėjo pasitarti su Sauliumi Skverneliu (bent jau jam taip atrod) ir tik tada tartis su partija. Na ne, man tas nepriimtina. Nesame vieno asmens partija, kur atėjai, trenkei kumščiu į stalą, pasakei, jog dabar bus taip ir ne kitaip.
Ir aš, kaip partijos narė, pirmininkė, turiu išklausyti mūsų partijos narių nuomonę. Kitaip aš nesuprantu, kaip mes galime būti stiprūs, vieningi, darbingi, ir kaip mumis gali pasitikėti žmonės.
– Saulius Skvernelis ta proga pavadino jus „slapta valdančiąja partija“. Ar santykiai jau sugadinti? Jei taip, kaip stipriai?
– Ne, ką Jūs. Pirmiausiai, S. Skverneliui palinkėčiau nesinervinti, nebūti tokiam piktam. Labai tikiuosi, jog kvietimas kavos puodeliui vis dar galioja, tikiuosi jis mane pakvies. Tiesą pasakius, jo komentaras, tonas buvo labai piktas. Nedera politikui taip elgtis.
Nesu „valstiečių“ frakcijos narė, kad kažkas man galėtų nurodinėti iš šalies. Man vieną ar kitą poziciją gali pasakyti tik partija ir Lietuvos žmonės, mūsų rinkėjai, į kurių nuomonę aš privalau įsiklausyti.
S. Skvernelį laikiau patyrusiu politiku, bet gal žmogus buvo tiesiog pavargęs, gal kitos priežastys paveikė. Bet linkėčiau nesipiktinti, priimti tai, kaip realybę, jog mes esame savarankiška politinė jėga ir nelabai kas mums iš šono turėtų diktuoti.
Politikoje apskritai neturi būti priimtinas pyktis ar dar kažkas. Jau matau iš „valstiečių“ lyderių R. Karbauskio ar S. Skvernelio kažkokios fantazijos trūkumą. Jie kartoja vis tą patį: „Jeigu socialdemokratai ne su mumis, tai jie su kažkuo kitu“.
Visai neseniai „valstiečiai“ buvo valdančioji dauguma ir puikiai atsimenu, kai jie visuomet piktinosi, kokie blogi yra konservatoriai, jog juos nuolat kritikuoja. Dabar yra atvirkščiai...
Mes turime išmokti politinės kultūros ir įsiklausyti į mūsų žmonių pasakymus. Kiek jūs galite pyktis, nesutarti, prasivardžiuoti, neįsiklausyti? Taip būti negali.
Tarkime, jeigu dabar valdantieji pateiks sprendimą dėl pensijų didinimo ar dėl atlyginimų didinimo mokytojams, socialiniams darbuotojams, policininkams, kultūros darbuotojams. Mes turėtume nepritarti vien iš principo, kad mes opozicija? Taip nebus ir taip neturi būti.
Turime atstovauti visiems žmonėms ir jeigu siūloi sprendimai, kurių reikia Lietuvos žmonėms, mes išdiskutavę turime juos palaikyti. Aš tik taip suprantu mūsų gyvenimo kokybės pasikeitimą Lietuvoje – kad žmonės liktų tikrai patenkinti ir kad kiekvieną kartą nenusiviltų politikais, nes pastarieji labai dažnai yra veikiami emocijų ar ne brandos siekdami oponentą sumaišyti su žemėmis, nes tada juos kažkas girdės. Kam to reikia?
Išgersime su Sauliumi puodelį kavos. Nepakvies jis – aš pakviesiu. Ir viskas bus tvarkoje.
Socialdemokratų partija kaip buvo opozicija konservatoriams ir liberalams, taip ir bus. Todėl reikia nesikarščiuoti, nepykti ir negroti užstrigusios plokštelės.
– Kol kas Jums viskas yra ganėtinai gerai, žiūrint į reitingų lentelę po Jūsų išrinkimo. Bene dvigubai išaugę LSDP reitingai. Kiek Jūs matote dar potencialo ir kokiu būdu jį būtų galima pasiekti?
– Pirmiausiai noriu padėkoti visiems Lietuvos žmonėms už tą nuolatinį palaikymą. Ir tiems, kurie išsako gerus žodžius, ir tiems, kurie išsako kritiką, būna pikti. Natūralu, žmonės yra išsekę dėl pandemijos, kitų dalykų. Taip pat suprantu, kad tai yra pasitikėjimas avansu. Tai – sunkus išbandymas, nes galima kilti labai aukštai, bet per vieną dieną gali ir žemai kristi. Tai stimulas dirbti taip, kad Lietuvos žmonės patikėtų, jog socialdemokratų partija yra stipri, vieninga ir kaip niekad Lietuvai reikalinga. Tą ir stengsiuosi daryti.
– O kaip „valstiečius“ patraukti į antrą poziciją kairėje? Ilguoju laikotarpiu tai, manau, turėtų būti jūsų tikslas?
– Nieko niekur traukti nežadame. Kiekvienas įrodysime savo darbais, ko esame verti. Ateis laikas, rinkėjai supras ir pamatys, kad socialdemokratai nėra populistinė partija, nėra vieno asmens partija, niekada nebuvo ir nebus tokia partija. Ir savo darbais, veiksmais, nuoširdžiu bendravimu be intrigų įrodys, kad yra verti pasitikėjimo.
Tikiuosi, jog žmonės įvertins tuos darbus, kuriuos mes dirbome ankstesniais laikais, ir tikrai grįš tas pasitikėjimas. Turime savo politinę darbotvarkę, kurią dar kartą patvirtinome politinėmis rezoliucijomis suvažiavime, dar kartą parodėme, jog mūsų prioritetai yra tiesioginiai merų rinkimai ir tą reikia greičiau padaryti; jog reikalingi ne vien žodžiai ir kalbos apie šeimas, bet ir konkreti parama šeimoms, ypatingai toms, kurios augina vaikus ir turi begalę problemų.
Galų gale, turime daug daugiau investuoti į darbo vietas ir daug aktyviau atstovauti samdomus darbuotojus. Skaičiau vieno verslininko, „Linavos“ prezidento pasakymą, kad samdomi darbuotojais, vairuotojai, yra tik šluotos nešiotojai ir jie jokio pelno neuždirba. Apie tai reikia daug daugiau diskutuoti, kad pasikeistų mąstymas tų darbdavių, kurie yra užstrigę XIX amžiaus pradžioje.
– Nesijungimas į bendrą opoziciją, siekiant to palaikymo, yra svarbus žingsnis?
– Ne, nemanau, kad tai turi kokios nors reikšmės. Mes dar kartą pasakome, kad esame stipri partija, kuri be jokių rašytinių susitarimų atlieka savo, kairiosios opozicinės partijos, misiją. Tą, kurią mums patikėjo mūsų rinkėjai.
