„Sveikata yra kiekvieno iš mūsų socialinė, fizinė, dvasinė gerovė. Bet ne ligų nebuvimas. Sveikata yra mūsų gyvenimo kokybės standartas. Ir jei diskutuojame apie miesto taršą, mitybą, triukšmą gatvėse, žuvį ir kas joje yra, turime kalbėti apie tai, kokį poveikį tai gali daryti sveikatai ir egzistencijai apskritai“, - diskusijoje Klaipėdoje apie aplinkos apsaugą, jūrų reikalus bei sveikatą kalbėjo Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis.
Lietuvoje nuo 2019 sausio 1 dienos įsigaliojo nauja tvarka dėl maisto atliekų rūšiavimo bei surinkimo. Anot eurokomisaro, itin svarbu, jog nustotume švaistyti maistą, nes tai darydami švaistome darbo valandas, resursus, o milijonai žmonių visoje Europoje yra priversti badauti.
„Europos Sąjungoje per metus iššvaistoma 88 mln. tonų maisto. Tuo tarpu 55 mln. europiečių normaliau pavalgo tik kas antrą dieną. 143 mln. yra prie skurdo ribos, Lietuvoje šis skaičius taip pat didelis. Maisto švaistymo problema yra didžiulė. Švaistydami maistą švaistome ir darbo valandas, vandenį, transportą. Viską, kas įeina į maisto grandinę. O 40% maisto yra iššvaistoma mūsų virtuvėse.
Europos Sąjungoje per metus iššvaistoma 88 mln. tonų maisto. Tuo tarpu 55 mln. europiečių normaliau pavalgo tik kas antrą dieną.
Kovo mėnesį Europos Komisijoje parengsime maisto švaistymo matavimo metodikas, pateiksime taisykles dėl lengvesnio maisto dovanojimo nepasiturintiems, taip pat dėl maisto ženklinimo. Gerą maistą turime duoti nepasiturintiems, tokį, kuris netinkamas, galime panaudoti pašarui gyvūnams. Netinkantį pašarui – biokurui, o kas netinka biokurui – kompostui“, - priemones, kaip sumažinti išmetamo maisto kiekį, vardijo V. Andriukaitis.
Sulaukus klausimo apie triukšmo taršą, konkrečiai apie geležinkelių keliamą triukšmą, eurokomisaras pažymėjo, jog Lietuvoje stipriai atsiliekame nuo to, kas yra įrengta kitose Europos Sąjungos valstybėse.
„Važiuodami iš Briuselio į Paryžių nieko nepamatysite. Tik laukus ir akustines sieneles. Taip, tai yra kaštai, tačiau įsisavinant struktūrinių fondų lėšas, tai turi būti numatyta. Gana Lietuvoje nevykdyti to, ką vykdyti privalome. Dalyvaujantys savivaldos rinkimuose – kelkite reikalavimus, tai yra išsprendžiamos problemos. Gana gyventi tarybiniu supratimu.
Triukšmo normatyvus nustato ne Europos Komisija, o moksliniai susivienijimai, mes tik patvirtiname normatyvus. Viskas ne taip paprasta. Pavyzdžiui, priėmėme aukštos oro taršos rodiklius, kad apsaugotume žmonių sveikatą. Netikėtai atsirado gydytojų asociacija, kuri teigė, kad tie rodikliai per aukšti. Pasirodo, už to buvo automobilių pramonė. Turi būti labai didelis visuomenės aktyvumas, spaudimas, kad galėtume siekti vis geresnių rezultatų“, - teigė V. Andriukaitis.
Prakalbus apie Baltijos jūros ekologinę būklę, kuri sparčiai prastėja, eurokomisaro teigimu, tai nėra tik Lietuvos atsakomybė. „Dabar yra tinkamas laikas kelti bendradarbiavimo regioniniu lygmeniu klausimą. Jei prašyčiau Lietuvos vyriausybės pateikti pesticidų valdymo programą, to paties reiktų prašyti ir Lenkijos, Vokietijos vyriausybių. Visos šalys privalo koreguoti planus“, - sakė V. Andriukaitis.
