Svetlana Grigorian. Dziudo sportininkai – valdžios neveiksnumo įkaitai?

Svetlana Grigorian. Dziudo sportininkai – valdžios neveiksnumo įkaitai?

Lietuvos dziudo sportas išgyvena vienus sunkiausių etapų savo gyvavime. Įsismarkavęs dziudo sportininkų ir federacijos vadovų konfliktas ne tik nemažėja, tačiau įgauna vis didesnį pagreitį.

Jau esu rašiusi apie ilgiau nei metus trunkantį dziudo sportininkų ir šios federacijos vadovų konfliktą, kuris prasidėjo, kai dziudo rinktinės vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas Eduardas Techovas.

Sportininkų nusiskundimai dėl trenerio darbo spragų buvo išgirsti, tačiau niekas nesprendė susidariusių problemų, o, atvirkščiai, kai kuriems sportininkams, dėl viešo nepasitenkinimo skleidimo, apribotos galimybės dalyvauti ne tik tarptautinėse varžybose, tačiau ir olimpiadoje.

Dziudo sportininkai vienas po kito garsiai prakalbo apie federacijos vadovų diktatą ir neteisingus sprendimus ir, nors konfliktą plačiai aprašė šalies žiniasklaida, niekas nepasikeitė, o šalies sporto bendruomenė vaidino, kad viskas yra gerai.

Nepasikeitė ir tai, kad tradiciškai, po kiekvieno viešo sportininkų nepaklusnumo federacijai atvejo, nepaklusnūs sportininkai spaudžiami bei baudžiami įvairiomis formomis.

Likimo valiai palikti sportininkai ir toliau ieškodami išeičių, dėl tarptautinių ir šalies institucijų, atsakingų už sportą neveiksnumo sprendžiant konfliktą, dėl sportininkų ir federacijos vadovų nelygios kovos bei destrukcijos, praėjusių metų pabaigoje net ryžosi masinei socialinei akcijai, kurios metu vieni žymiausių Lietuvos dziudo sportininkų atsisakė sunkiu darbu iškovotų aukščiausio meistriškumo dziudo sporte pasiekimų įrodymų – juodųjų diržų.

Akivaizdu, kad dziudo federacijos vadovybei ir tai nepadarė didelio įspūdžio, todėl spaudimas nepaklusniems sportininkams ir toliau tęsėsi, o sportininkai, netekę vilties, jog situacija kada nors pagerės, netgi ryžosi išstoti iš Lietuvos dziudo federacijos.

Apie savo pasitraukimą iš dziudo federacijos praėjusią savaitę pranešė septyni dziudo klubai, per savo veiklos istoriją išugdę ne vieną žymų šalies sportininką.

Labai džiaugiuosi, kad kolegos išgirdo mano raginimą LR Seimo Jaunimo ir sporto komisijoje iškelti šį klausimą ir padėti aklavietėje atsidūrusiems šalies sportininkams.

Socialdemokratų frakcijos narys komisijoje Tomas Bičiūnas pasiūlė pakviesti sportininkus ir federacijos atstovus į komisijos posėdį ir išklausyti abi puses, bei rasti spendimus, kurie galų gale išspręstų žalingą Lietuvos sportui konfliktą.

Susitikimą komisijoje nuspręsta rengti po analogiško posėdžio, kurį įsipareigojo surengti komisijos posėdyje dalyvavęs naujasis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras L.Obcarskas, beje, ilgametis Lietuvos sambo federacijos prezidentas, čia pat pridūręs, jog konfliktas dziudo federacijoje jam labai gerai žinomas.

Prieš dvi dienas, sausio 13 d., vykusio LR Jaunimo ir sporto komisijos posėdyje Seimo nariai viceministro buvo informuoti, kad  po pasitarimo ministerijoje priimtas sprendimas atlikti išsamų ir įpareigojantį federacijos auditą, o Lietuvos dziudo federacijos auditas perkeltas į prioritetinę, pirmą, audituojamų federacijų vietą.

Anot viceministro, auditui prireiks šiek tiek laiko, tačiau svarbiausia, kad pirmas, nors kiek rimtesnis žingsnis, sprendžiant konfliktą, žengtas.

Norisi paprašyti, kad šis klausimas daugiau atidėliojamas nebūtų, o pagal galimybes į jo sprendimą įsitrauktų ne tik ministrės pavaduotojas, bet ir pati ministrė. Nesprendžiamas konfliktas žlugdo sportininkų karjeras ir  sporto prestižą.

Konfliktinė situacija yra pasiekusi aukščiausią tašką, dėl ko negalima ir toliau rodyti abejingumo Lietuvos sportui, todėl turime priiminėti neatidėliotinus, tačiau esminius sprendimus, kurie užtikrintų, kad iš šalį garsinančių sportininkų nebūtų atimama galimybė siekti jų gyvenimo svajonės ir savo pasiekimais garsinti Lietuvos vardą.

 

Susiję straipsniai

Close