Socialdemokratai ragina Vyriausybę aktyviau kovoti su rekordine infliacija: siūlo nedelsiant imtis 8 veiksmų

Socialdemokratai ragina Vyriausybę aktyviau kovoti su rekordine infliacija: siūlo nedelsiant imtis 8 veiksmų

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Vyriausybę ir kitas atsakingas valstybės institucijas ragina aktyviau kovoti su Lietuvą ištikusia rekordinės infliacijos krize – rengtis įvairiems scenarijams, nes daugelis veiksnių ir kitąmet gali palaikyti labai aukštą kainų lygį.

Apie tai kalbama šeštadienį LSDP tarybos posėdyje pristatytame rezoliucijos projekte. Jame įvertinta susiklosčiusi situacija ir vardijami aštuoni ministrų kabinetui siūlomi veiksmai.

Tarp jų – Seimo pavasario sesijoje pateikti mokesčių sistemos pertvarkos projektą, palankų mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms; svarstyti valstybinio plėtros banko steigimą; įpareigoti vartotojų apsaugą turinčias užtikrinti institucijas stebėti galimus nesąžiningus susitarimus tarp prekybininkų ir griežčiau vertinti nustatytų kartelių dalyvius.

Dokumente pabrėžiama, kad kainų šuoliai, kokie per metus įvyko Lietuvoje, yra didžiausi per 26-erius metus, tuo metu situacija tarptautinėse rinkose lieka labai įtempta. „Atsižvelgiant, kad infliacija pirmiausia smogia žemiausias pajamas turintiems žmonėms, susiklosčiusi padėtis yra itin destabilizuojanti ir reikalaujanti aktyvių vyriausybės veiksmų“, – pažymima dokumente.

Socialdemokratams nerimą kelia vartotojų teisių apsaugos organizacijų fiksuojami įtarimai, kad didieji prekybos tinklai nepagrįstai kelia kai kurių maisto ir kitų prekių kainas, kritiškai traktuojami ir „Ignitis grupės“ rekordiniai pelnai. „Rinkos ekonomikai būdingas pelno siekis neturi tapti besąlygišku godumu, kai daug gyventojų vos gali išgyventi“, – sakoma rezoliucijos projekte.

Įspėjama, kad išliekant aukštai infliacijai, kritinė padėtis gali susiklostyti siekiant užtikrinti galimybes smulkiam ir vidutiniam verslui skolintis bei tai, kad šią ir kitą žiemą Europos elektros rinka gali patirti rimtų iššūkių dėl elektros stygiaus, taigi Lietuvai, kuri importuoja dalį elektros iš kitų šalių, būtina ruoštis galimiems elektros tiekimo sutrikimams.

Siūlo įtvirtinti, kad prieiga prie elektros ir šildymo – kiekvieno žmogaus teisė

Kaip teigiama dokumente, atsižvelgdama į susiklosčiusios situacijos analizę, LSDP taryba Vyriausybę ir kitas atsakingas institucijas ragina imtis šių veiksmų:

Pirma, išgirsti profesinių sąjungų reikalavimus ir kuo greičiau įgyvendinti ES Minimalios algos direktyvą nelaukiant nustatytojo dvejų metų termino pabaigos. Siekti sutarimo su ekonominiais ir socialiniais partneriais, kad minimalus atlyginimas kuo sparčiau artėtų link šioje direktyvoje numatytų minimalios algos referencinių verčių: 60 proc. atlyginimo medianos iki mokesčių arba 50 proc. vidutinės algos iki mokesčių.

Antra, įstatymiškai įtvirtinti, kad prieiga prie elektros energijos ir šildymo yra kiekvieno žmogaus teisė. Įsipareigoti garantuoti, kad nė vienas Lietuvos gyventojas šią žiemą dėl savo skolų ar kitų bėdų nebūtų paliktas be šių bazinių viešųjų paslaugų. Būtiną tam lėšų poreikį galima būtų finansuoti apmokestinus „Ignitis“ viršpelnius. Taip pat turi būti atkreiptas dėmesys į smarkiai įsiskolinusių žmonių padėtį peržiūrint egzistuojančias skolų išieškojimo tvarkas pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Trečia, nebevilkinti ir per būsimą LR Seimo pavasario sesiją pagaliau pateikti mokesčių sistemos pertvarkos projektą. Mes teigiamai vertinsime šią reformą, jei ji numatys socialiai teisingesnius mokestinius pakeitimus, palankius mažas ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, taip pat, jei bus didinamas stambaus kapitalo ir didelio turto apmokestinimas siekiant didesnio biudžeto perskirstymo. Taip vadinamus „žaliuosius“ mokesčius rekomenduojame įvesti tik, jei jie nesmogs silpniausiesiems.

Ketvirta, rimtai vertinti rizikas, kad dėl Europos centrinio banko politikos pokyčių smulkus ir vidutinis verslas gali nebegauti jų veiklai reikalingų paskolų. Todėl raginame nebeatidėlioti ir įsteigti valstybinį plėtros banką, kuris užtikrintų smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą, taip pat palengvintų valstybinės būsto politikos įgyvendinimą ir šalia klasikinių investavimo į plėtrą priemonių turėtų platų socialinį mandatą. Bankas galėtų būti operatyviai steigiamas konsoliduojant jau esamų nacionalinių plėtros įstaigų pajėgumus bei užtikrinant skaidrų ir veiksmingą jo valdymą.

Penkta, realiai įgyvendinti Vyriausybės susitarimus, kurie leistų didinti viešojo sektoriaus darbuotojų (mokytojų, medikų, dėstytojų, pareigūnų, kultūros srities, socialinių darbuotojų ir kt.) algas. Taip pat spartinti senatvės pensijų didinimą. Skatinti darbdavius, kurie sąžiningai elgiasi ir tariasi su savo darbuotojais – pavyzdžiui, suteikiant prioritetą viešuosiuose pirkimuose visoms įmonėms, kuriose galioja kolektyvinės sutartys.

Šešta, įgyvendinti kompleksines priemones dėl pagalbos šeimoms: nustatyti didesnę universalią išmoką gimus vaikui (ar įsivaikinus); užtikrinti bent jau vienos ar dviejų dienų per savaitę vaikų iki vienerių metų priežiūrą lopšeliuose; siekti, kad visos mokymo priemonės mokyklose būtų nemokamos; didinti nemokamo maitinimo mokyklose apimti ir gerinti jo kokybę.

Septinta, atsižvelgiant į galimus iššūkius užtikrinant elektros tiekimą artėjančią žiemą, nedelsti ir parengti aiškius ir detalius energijos taupymo planus; įgyvendinti juos telkiant pilietinę visuomenę ir vietos savivaldą. Taip pat būtina spartinti Europos žaliojo kurso projektų įgyvendinimą Lietuvoje, ypač skatinant daugiabučių renovaciją, žiedinės ekonomikos ir atsinaujinančios energijos išteklių plėtrą.

Aštunta, įpareigoti vartotojų apsaugą turinčias užtikrinti institucijas įdėmiau stebėti galimus nesąžiningus susitarimus tarp prekybininkų ir griežčiau vertinti nustatytų kartelių dalyvius. Taip pat raginame dėti visas įmanomas pastangas trumpinant maisto tiekimo grandinę, kad sudarytume kuo palankesnes sąlygas Lietuvos ūkininkams parduoti dalį žemės ūkio ir maisto produktų tiesiogiai galutiniams vartotojams. Tam būtina didinti investicijas į infrastruktūrą (turgavietes, logistikos centrus, kooperatines parduotuves, saugyklas) ir šias trumpąsias maisto tiekimo grandines įtraukti kuo platesnį suinteresuotųjų dalyvių ratą.“

[VISAS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS]

Susiję straipsniai

Close