Daugelis abiturientų ir jų tėvų su nerimu laukė atidėto matematikos valstybinio egzamino rezultatų paskelbimo. Savaitę nusikėlęs rezultatų skelbimas džiugių žinių neatnešė. Kaip ir buvo pranešama anksčiau, 35 proc. abiturientų, laikiusiųjų valstybinį matematikos egzaminą, jo neįveikė. Tokie skaičiai reiškia ne tik dideles problemas šalies švietimo sistemoje, tačiau ir laužomus jaunų žmonių likimus.
Jau anksčiau esu kalbėjusi apie sistemines švietimo problemas, kurias būtina kuo greičiau šalinti, kitaip ilgainiui abiturientų pasiekimų lygis tik prastės. Jauni žmonės, tiesiogine to žodžio prasme, tapo politikų neišmanymo ar atsainumo atpirkimo ožiais.
Didelė kaltės dalis už tai tenka ir mums, mokinių tėvams, kurie politikus ar partijas rinkimuose renkasi neskaitę jų politinių programų, kas tiesiogiai veda prie mokytojų lipimo pro langus į ministeriją arba keistų, ugdymo atskirtį regionuose didinančių projektų.
Pasiseks tiems, kurie pateks į „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, tačiau visi likę už jos, bus ilgametis šių prastų ir nelygiateisiškų sprendimų pavyzdys. Didesni pinigai ir aukštesnės kompetencijos pedagogai padės geresnių rezultatų siekti programoje dalyvaujančių mokyklų mokiniams, o tuo tarpu mažesnių, atokiau esančių ar visai programoje nedalyvaujančių savivaldybių mokyklų vaikai liks kokybiškesnio ugdymo paraštėse.
Tikėtina, kad „Tūkstantmečio mokyklų“ programa ugdymo kokybės skirtumus regionuose didins ir prisitraukdama geriausius rajonų pedagogus. Jau ir dabar jaučiamas ne tik didelis kai kurių dalykų mokytojų trūkumas regionuose, tačiau ir esamų pedagogų skirtingas kompetencijų lygis.
Pinigų turintys tėvai savo vaikams jau visada samdo korepetitorius, tačiau ką daryti tiems, kurie pinigų neturi? Šalies švietimo sistema privalo užtikrinti lygias galimybes ir ugdymą visiems mokiniams, o segregacija pagal turtą yra ne tik nepriimtina, tačiau ir antikonstitucinė. Nors Konstitucijoje sakoma, jog mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas, tačiau tai nebūtinai reiškia gerus ugdymo rezultatus.
Gaila, tačiau Konstitucijoje nieko nekalbama apie švietimo prieinamumą ir jo kokybę. Kaip mokiniams gauti kokybišką išsilavinimą, kad kiekvienais metais vis labiau mažėja norinčių mokyti. Neambicingos naujų pedagogų ruošimo programos tik skamba viliokliškai, tačiau realiai pedagogų trūkumo problemos jos nesprendžia.
Pedagogų trūkumo problemos nesprendžia ir keisti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planai pertvarkyti pedagogų karjeros modelį. Bijau, jog jei valdininkai priims tokį modelį, kaip šiandien yra pristatomas, būsimų pedagogų dar labiau sumažės.
Karjeros pasirinkimą lemia stabilumas, galimybės ir planuojamas uždarbis, tačiau naujame pedagogų karjeros modelyje neapibrėžtumo ir nežinios daugiau nei garantijų.
Garantijų, kad iš nekokybiškos švietimo sistemos su likusiais 65 proc. išlaikiusių valstybinį matematikos egzaminą pavyko ištrūkti be pasekmių – nedaug. Net ir išlaikę visus valstybinius egzaminus ir įstoję į aukštąsias šalies mokyklas jauni žmonės nebus garantuoti, kad studijas jiems pavyks pabaigti.
Pirmiausia, vis dar nesutvarkyta stipendijų sistema ir toliau studentus skatins rinktis: eiti dirbti ar mokytis. Neturint papildomų pajamų iš varganos stipendijos vien mokytis nepavyks, o susiradus darbą, nukentės studijų kokybė. Net ir padidinta iki 300 eurų būsimųjų pedagogų stipendija neužtikrina orių pragyvenimo sąlygų. Jaunam žmogui norisi ne tik kasdien valgyti kruopas ar makaronus, tačiau ir nusipirkti vieną kitą rūbą, nuolatinį visuomeninio transporto bilietą, nors kartą per ketvirtį nueiti į kiną, nusipirkti kavos ir susimokėti už bendrabutį.
Abiturientams, kurie įstoję į aukštąsias mokyklas bendrabučio negavo, greičiausiai studijų planų teks atsisakyti... Laisvos rinkos diktuojamos būsto nuomos kainos šovė į dar neregėtas aukštumas, tad net dviem būsimiems pedagogams susikooperavus, pamiršus maistą ir kitas išlaidas, išsinuomoti būtą Vilniuje būtų sunkiai įmanoma misija.
Suprantu, kad daugumai politikų ar valdininkų – giliai nusispjauti ant svetimų vaikų, tačiau aš kaip mama asmeniškai priimu ir vertinu visus iššūkius, su kuriais tenka ar dar teks susidurti išleidžiant vaikus į gyvenimą. 35 proc. matematikos valstybinio egzamino neišlaikė ne svetimi, o mūsų visų vaikai, todėl privalome keisti ne tik požiūrį, tačiau ir ugdymo sistemą taip, kad po mokyklos mūsų vaikai galėtų tęsti studijas, o ne važiuoti skinti uogų į svetimus kraštus.
Rita Grigalienė yra LSDP Tauragės skyriaus pirmininkė, Tauragės r. savivaldybės tarybos narė
