Jurgita Šukevičienė. Asfaltas prieš žinias

Jurgita Šukevičienė. Asfaltas prieš žinias

COVID-19 pandemija kaip reikiant supurtė mūsų šalies ugdymo sistemą. Karantino metu įprastas mokymosi procesas persikėlė į virtualią erdvę ir dažnai labiau priminė chaosą nei mokymosi procesą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, reaguodama į sveikatos specialistų įspėjimus dėl galimos antros koronaviruso bangos, vėl ruošiasi nuotolinio mokymo procesui, tačiau, akivaizdu, kad tinkamai pasiruošti iki šio rudens nepavyks.

Greičiausiai šalyje nėra nei vienos mokyklos, kuri šiandien be jokių techninių trikdžių galėtų organizuoti nuotolinio mokymosi procesą. Geros kompiuterinės technikos (reikalingos nuotolinio ugdymo infrastruktūrai) trūksta ne tik pedagogams, tačiau ir mokiniams. Pastarieji, beje, susiduria ne tik su kompiuterinės technikos stygiumi, tačiau ir ryšio problemomis, kurios neužtikrina kokybiško mokymosi proceso.

Jau garsiai kalbama apie tai, kad nemokamai leidyklos savo turinio mokykloms ir vaikams nebeduos.

Dar didesnė problema – mokymosi turinio skaitmenizacija. Kiekvienais metais Švietimo aprūpinimo centras prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskelbia vadovėlių sąrašą, kurie yra tinkami naudoti ugdymo procese. Didelę jų dalį karantino metu leidėjai leido naudoti neatlygintinai, tačiau jau garsiai kalbama apie tai, kad nemokamai leidyklos savo turinio mokykloms ir vaikams nebeduos.

Kita vertus, skaitmeniniai vadovėliai nėra tokia didelė problema, kaip skaitmeninių pamokų parengimas. Kai kurie mokytojai ėmėsi iniciatyvos ir savarankiškai parengė bei įrašė pamokas, tačiau šalies mokykloms reikėtų profesionaliai parengtų skaitmeninių pamokų pavyzdžių: kas ir kaip turėtų vykti.

Tai taip pat kainuoja, nors nei pinigai didesnis iššūkis yra laikas. Sunku įsivaizduoti, kaip tinkamai ir profesionaliai parengti skaitmenines pamokas iki rugsėjo 1 d.

Dar vienas iššūkis, kurį reikia išspręsti – mokymosi platformos. Pavasarį, nusprendus mokymosi procesą organizuoti per nuotolį, vyko virtinė įvykių: pasireiškė patyčios, įžeidinėjimai, erotinio ar net pornografinio turinio vaizdų skleidimas per mokymosi platformas. Pašaliniai asmenys neturi turėti jokių galimybių prisijungti prie vykstančio proceso.

Norėdami apsisaugoti nuo patyčių ir įžeidinėjimų sklidimo iš pačių ugdymo proceso dalyvių, turime parengti aiškias elgesio tvarkas, kurios reglamentuotų visą procesą ir tokių atvejų sprendimą.

Visais atvejais, pasireiškus patyčioms ir įžeidinėjimams, apie tai turi būti informuojami tėvai. Automatinis pamokų įrašymas ir ištrynimas sistemoje, tarkime, po paros, prisidėtų prie didesnės tvarkos procese.

Būtina atsižvelgti ir į pedagogų pasiruošimą nuotoliniam ugdymui. Tiek jaunesni, tiek vyresni pedagogai turi skirtingas kompetencijas ir yra skirtingo kompiuterinio raštingumo lygio, todėl turi būti užtikrinta, kad visi turėtų pakankamai bazinių žinių proceso organizavimui, kontrolei ir kylantiems iššūkiams įveikti.

Teoriškai įmanoma, tačiau praktiškai neįsivaizduoju, kaip per vasaros atostogas pedagogai savarankiškai arba pedagogų kvalifikacijos centruose gilins savo žinias.

Labai tikiuosi, kad antroji koronaviruso banga Lietuvos nepasieks. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija deklaruoja, kad spės pasiruošti nuotoliniam ugdymui naujų mokslo metų pradžiai, akivaizdu, jog taip nenutiks. Sistemai reikia ne tik papildomų pinigų ir laiko, tačiau ir pasiruošti kitiems, socialiniams iššūkiams, kilsiantiems įvedus nuotolinį ugdymą.

Pirmiausia, tai – vaikų gebėjimas savarankiškai dalyvauti nuotolinio ugdymo procese. Karantino metu, namie esant ir tėvams, techninius prisijungimo, ryšio ir kitus klausimus spręsdavo pastarieji. Ką reikės daryti tiems vaikams, kurių tėvų darbas negalės vykti per nuotolį?

2019 m. beveik 50 tūkst. vaikų iš nepasiturinčių šeimų gavo nemokamą maitinimą. Neabejoju, daugeliui iš jų tai vos ne vienintelis karštas maistas per dieną, todėl, jei ir bus antra koronaviruso banga, reikia išspręsti ir šiuos socialinius klausimus.

Matant kaip Vyriausybėje sparčiai priimami sprendimai dėl naujų „keliukų“ asfaltavimo, kyla pagrįstos abejonės, ar nepasirinks valstybė asfalto, o ne žinių ir investicijų į ateitį

Karšto maisto išvežiojimas į namus – įmanoma, tačiau nemažai kainuojanti priemonė. Nepaisant to, bet kokiu atveju, reikia spręsti ir šitą itin svarbų klausimą.

Panašu, kad nauji mokslo metai bus kupini iššūkių, kuriems įveikti reikia ne tik pedagogų ir kitų specialistų entuziazmo, žinių, laiko, bet ir valstybės pinigų.

Ekonomistai jau dabar, kaip didžiausią iššūkį, įsisavinant milžinišką Europos Sąjungos paramą, skirtą kovai su ekonominėmis koronaviruso pasekmėmis, įvardija valstybės išmanumą, investuojant šias lėšas. Tačiau, matant kaip Vyriausybėje sparčiai priimami sprendimai dėl naujų „keliukų“ asfaltavimo, kyla pagrįstos abejonės, ar nepasirinks valstybė asfalto, o ne žinių ir investicijų į ateitį?

Susiję straipsniai

Close