Savaitė Strasbūre itin įtempta. Priėmėme aibę svarbių sprendimų, su Vokietijos kanclere A. Merkel aptarėme Europos sąjungos ateitį ir apdovanojome kino kūrėjus.
Patvirtinome savo poziciją deryboms dėl ES ilgalaikio biudžeto ir jo paskirstymo skirtingoms ES programoms. Siūlome padvigubinti jaunimo užimtumo garantijos programų finansavimą. Ši programa daug prisidėjo prie to, jog ES bedarbio jaunimo sumažėjo 1.6 mln., tačiau dabar beveik 4 mln. jaunuolių vis dar neranda darbo.
Net tris kartus siūlome padidinti finansavimą ERASMUS+ programai, kuri suteikia jaunimui galimybes mokytis, stažuotis, įgyti patirties ir savanoriauti užsienyje. Šioje programoje aktyviai dalyvauja ir Lietuvos jaunimas bei dėstytojai. Beveik 6 mlrd. eurų prašome skirti naujai mūsų iniciatyvai, prie kurios esu daug prisidėjusi asmeniškai – Vaikų garantijai. Ji skirta kovai su vaikų skurdu. Taip pat prašome didinti Europos socialinio fondo, kuris skirtas nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimui. Be kita ko, prašome didinti finansavimą moksliniams tyrimams, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, taip pat kovai su klimato kaita, saugumui ir migracijos valdymui. Europos Komisija siūlo supaprastinti dabartinį nuosavą išteklių, pagrįstą pridėtinės vertės mokesčiu, ir įvesti su mūsų politiniais prioritetais susietą naujų nuosavų išteklių krepšelį. Šie nauji nuosavi ištekliai sudarys apie 12 proc. viso ES biudžeto ir per metus galėtų papildyti biudžetą iki 22 mlrd. EUR naujiems prioritetams finansuoti.
Sesijos savaitę Europos Parlamente viešėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Savo kalboje ji pasiūlė ateityje sukurti Europos kariuomenę, taip pat siekti, kad Europa pirmautų pasaulyje naujovių srityje. Savo ruožtu ji pabrėžė Europos Sąjungos šalių solidarumo svarbą ir paragino sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Taip pat, Merkel ragino įveikti atskirų šalių nacionalinį egoizmą ir daugiau nuveikti solidariai kartu. Pasak kanclerės, pasaulyje tampa vis sunkiau veikti po vieną, tad ji ragino kiekvieną Sąjungos narę pasidalinti atsakomybe už Europos likimą su kitomis. „Europa tik tada turės balsą pasaulyje, kai ji veiks kartu“, – teigė politikė. Savo ruožtu Merkel ragino drauge spręsti pabėgėlių problemą ir sukurti bendrą prieglobsčio sistemą.
Priėmėme rezoliuciją, kuri kviečia parengti Europos Sąjungos direktyvą, kurioje būtų numatyti minimalūs reikalavimai valstybėms narėms užtikrinti tautinių mažumų apsaugą. Tautinių mažumų grupės, kurių atstovai sudaro net 8 proc. Sąjungos gyventojų, privalo turėti visas teises į savo kultūrą, kalbą ir švietimą. Raginame parengti nacionalinius planus, skirtus kovoti su ksenofobija pagrįstu skurdu, taip pat aiškiai pasmerkti žiaurumo aktų prieš tautines bei etnines mažumas neigimą ir bausti už jį. Esame susirūpinę dėl savos valstybės neturinčios romų tautos padėties Europos Sąjungos šalyse, kuriose ši mažuma dažnai atsiduria užribyje. Raginame valstybes imtis priemonių užtikrinti, kad ši mažuma galėtų naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis.
Energijos vartojimo efektyvumas iki 2030 m. turės padidėti bent 32,5 proc., o atsinaujinanti energija turės sudaryti bent 32 proc. visos naudojamos energijos. Tikimės, kad didesnis energijos vartojimo efektyvumas sumažins gyventojų ir įmonių sąskaitas už energiją. Be to, taip Europa sumažins priklausomybę nuo išorinių naftos ir dujų tiekėjų, pagerins oro kokybę ir sumažins klimato kaitą. Valstybės bus įpareigotos nustatyti konkrečias energijos vartojimo efektyvumo priemones, skirtas patiriantiems energetinį skurdą. Jos taip pat privalės užtikrinti gyventojams teisę gamintis atsinaujinančią energiją savo reikmėms, ją laikyti ir parduoti perteklinę produkciją. Taip pat nuspręsta, kad iki 2030 m. bent 14 proc. transportui skirtų degalų turės būti pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių – tai turės būti vadinamasis „antrosios kartos“ biokuras. Per kitus metus kiekviena Europos Sąjungos valstybė turės pateikti dešimties metų „integruotą nacionalinį energetikos ir klimato planą“, kuriame numatys konkrečius tikslus, finansinį indėlį bei politikos priemones.
Ginklų eksporto taisykles pažeidžiančioms bendrijos šalims, turi būti taikomos sankcijos. Bendros ginklų eksporto taisyklės yra būtinos, kad būtų išvengta žmogaus teisių pažeidimų, taip pat Europoje pagamintų ginklų naudojimo prieš Europos Sąjungos valstybių karines pajėgas. Piktinamės ir tebesitęsiančiu ginklų eksportu į Saudo Arabiją, nors jis neatitinka šešių iš aštuonių ES kriterijų. Europos šalių parduoti laivai, lėktuvai ir bombos leido Saudo Arabijai vykdyti karinius veiksmus Jemene, nulėmusius besitęsiančias šios šalies gyventojų kančias. Taip pat esame priblokšti dėl didelio ES kilmės ginklų ir amunicijos kiekio, rasto pas vadinamosios „Islamo valstybės“ teroristus Sirijoje ir Irake. ES šiuo metu yra antra didžiausia ginklų eksportuotoja pasaulyje, parduodanti 27 proc. pasaulio ginklų.
Balsavome už pasiūlymą pirmą kartą istorijoje numatyti sunkiasvorio transporto išmetamo anglies dvideginio taršos mažinimo kvotą – 35 proc. iki 2030-ųjų. Sunkvežimių gamintojai taip pat turėtų užtikrinti, kad vėliausiai 2030 m. netaršūs ir mažai taršūs automobiliai sudarytų mažiausiai penktadalį visų naujai pagamintų sunkvežimių, o 2025 m. jų būtų bent 5 proc. Suprantame, jog tokie pokyčiai gali priversti atleisti ar perkvalifikuoti dalį darbuotojų, todėl raginame numatyti ES lėšas jų perkvalifikavimui ar perkėlimui į kitus regionus. Tokie veiksmai būtini, jeigu norima įgyvendinti ES tikslą iki 2030-ųjų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančio CO2 taršą 40 proc. bei įvykdyti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įsipareigojimus.
Siekiame įpareigoti valstybes užtikrinti galimybę keleiviams visų tipų traukiniuose vežti dviračius. Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo atnaujinto reglamento įsigaliojimo naujuose bei atnaujintuose traukiniuose turėtų būti įrengtos mažiausiai aštuonios vietos dviračiams vežti, įsitikinę europarlamentarai. Visos ES geležinkelio stotys, peronai ir riedmenys turėtų būti prieinami neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims. Toks keleivis apie jam reikalingą pagalbą įlipti į traukinį turėtų informuoti stoties darbuotojus bent 12 val. iki kelionės. Pagalba ir toliau būtų nemokama. Siūlome įpareigoti geležinkelių bendroves stengtis parduoti keleiviams jungtinį bilietą vienai kelionei, o ne atskirus bilietus. Taip pat, siūlome didinti kompensacijas keleiviams už traukinių vėlavimą. Pavėlavus atvykti valandą, keleivis atgautų pusę bilieto kainos (dabar – 25 proc.), pusantros valandos – 75 proc., o dviem valandomis – visą bilieto kainą (dabar – 50 proc.).
Būtina sukurti išsamų ir objektyvų mechanizmą, kuris padėtų apsaugoti demokratiją, teisės viršenybę ir esmines ES vertybes Sąjungos šalyse. Reaguojame į nerimą keliančias tendencijas Europoje. Neseniai Parlamentas pripažino, kad Vengrijoje kyla esminių ES vertybių nesilaikymo rizika, o Europos Komisija ėmėsi analogiškų veiksmų Lenkijos atžvilgiu. Įžvelgiame panašias grėsmes demokratijai ir teisės viršenybei Maltoje, Slovakijoje ir Rumunijoje. Pagal mūsų siūlomą mechanizmą, demokratijos padėtis ir pagrindinių ES vertybių, nurodytų 2-ajame Lisabonos sutarties straipsnyje, laikymasis kasmet būtų vertinamas kiekvienoje Sąjungos šalyje. Valstybės gautų konkrečias rekomendacijas, analogiškas šiuo metu teikiamoms rekomendacijoms ekonomikos srityje. Naujasis instrumentas galėtų būti susietas ir su galimybe apriboti ES biudžeto išmokas šalims, kuriose iškyla grėsmė teisės viršenybei.
LUX kino apdovanojimo laureatu tapo islandų, prancūzų ir ukrainiečių kūrybos filmas „Kariaujanti moteris“. Tai politinis feministinis filmas, pasakojantis apie muzikos mokytoją, kuri taip pat yra ir aplinkosaugos aktyvistė. Jos planams įsivaikinti tapus realybe, politiniai įsitikinimai tampa iššūkiu. Visi šiais metais į apdovanojimą pretendavę filmai atskleidžia pagrindines Europos ateities temas: riziką dėl ekstremistinio nacionalizmo, būtinybę kuo skubiau susirūpinti aplinkosauga ir rasti būdų migracijos problemai spręsti. Nors šie kūriniai skiriasi savo žanru ir tema, visi jie pasakoja apie stiprias moteris, kurios siekia pakeisti dabartinę situaciją pasaulyje.
Reiškiame susirūpinimą dėl Laimo ligos plitimo ir siūlome parengti europinį kovos su šia liga planą. Manoma, kad ES užsikrėtusių žmonių skaičius gali siekti 850 tūkst. Daugiausia šios ligos atvejų užregistruota Vidurio Europoje. Siūlome įsteigti europinį kovos su šia liga tinklą, atsižvelgiant į šios „tylios epidemijos“ rimtumą. Taip pat siūlome veiksmingiau bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir sudaryti sąlygas standartizuoti diagnostikos tyrimus bei gydymo metodus. Siūlome užtikrinti, kad visos Sąjungos valstybės, kuriose nustatyti ligos atvejai, privalėtų apie tai pranešti Europos Komisijai, kad būtų galima surinkti patikimesnius duomenis ir stebėti padėtį. Pačios valstybės raginamos išplėsti klinikines apžiūras ir profilaktiką, visų pirma žemės ūkio ir miškininkystės darbuotojų bei lauko bandymus vykdančių mokslininkų, taip pat geriau šviesti gyventojus šia tema ir veiksmingiau kontroliuoti erkių populiaciją.
Pristatyta naują interneto svetainė, pateikianti atsakymus į visus klausimus apie Europos sąjungą. Tikimės, kad iki Parlamento rinkimų likus šiek tiek daugiau nei pusmečiui, ši svetainė padės lengviau suprasti, kaip Europos Sąjunga iš tiesų keičia europiečių gyvenimą. Visomis bendrijos kalbomis prieinamoje svetainėje „Ką mano labui daro Europa“ pateikiama šimtai trumpų, įsimintinų pavyzdžių apie teigiamus pokyčius, kuriuos nulėmė narystė ES. Joje kiekvienas gali nesudėtingai surasti informacijos apie savo regioną, profesiją ar net laisvalaikio pomėgį. Tai trumpa apžvalga, paremta įdomiais pavyzdžiais ir nuorodomis, kur galima ieškoti daugiau informacijos. Nuorodos trečiojoje svetainės dalyje bus papildytos ilgesniais dokumentais apie aktualias ES politikos sritis, taip pat dabartinės EP kadencijos pasiekimais bei ateities perspektyvomis, ypač atsižvelgiant į visuomenės nuomonę, lūkesčius bei interesus.
