Dvi dienos Europarlamente: kaip apsaugoti darbuotojus, kokie bus COVID-19 sukeltos krizės padarinių sprendimai ir dėmesys Rytų kaimynėms

Dvi dienos Europarlamente: kaip apsaugoti darbuotojus, kokie bus COVID-19 sukeltos krizės padarinių sprendimai ir dėmesys Rytų kaimynėms

Didele balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai apgailestauja dėl to, kad po keturių derybų etapų vis dar nepasiekta realios pažangos, ir tikisi proveržio per liepos mėnesį. Nepriimtina ir tai, kad JK išsirenka tam tikras politikos sritis ir daro spaudimą dėl prieigos prie bendrosios rinkos po „Brexit“. Kyla ir didelis nerimas dėl britų vyriausybės užsispyrimo derėtis tik dėl JK interesus atitinkančių sričių.

Išsamus susitarimas reikalingas abiem pusėms. EP išreiškia absoliučią ir tvirtą paramą ES vyriausiajam derybininkui Michel Barnier, atsižvelgiant į ES valstybių ir Parlamento jam suteiktus įgaliojimus. Kartu EP dar kartą ragina Jungtinę Karalystę laikytis Politinėje deklaracijoje, kurią pasirašė ministras pirmininkas Boris Johnson ir ratifikavo tiek ES, tiek JK, nustatytų įsipareigojimų.

Siekiant užtikrinti susitarimui dėl būsimų santykių reikalingą pasitikėjimą būtina iki galo įgyvendinti Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos ir visapusiškai įgyvendinti Susitarimą dėl išstojimo, įskaitant JK piliečių teises Europos Sąjungoje ir ES piliečių teises Jungtinėje Karalystėje.

Parlamento pritarimas būsimam susitarimui priklausys nuo to, ar pavyks susitarti dėl bendrų taisyklių ir standartų aplinkosaugos, darbo standartų bei valstybės pagalbos srityse bei nuo to, ar pavyks sudaryti tinkamą žuvininkystės susitarimą. JK vyriausybė iki šiol nepradėjo derybų dėl nuostatų, kuriomis užtikrinama konkurencija vienodomis sąlygomis.

ES ir JK parodė norą liepos mėnesį padaryti didelę pažangą derybose. Šiandienos rezoliucijoje Europos Parlamentas išreiškė pasirengimą sudaryti plataus užmojo ir teisingą susitarimą nepakenkiant mūsų principams ir tikslams.

Europarlamentarai ragina tinkamai įgyvendinti ES teisės aktus, kad būtų užtikrinta teisė į vienodą užmokestį už vienodą darbą toje pačioje vietoje, prireikus rengiant nacionalinius ir tarpvalstybinius patikrinimus.

Valstybės raginamos skubiai sutarti dėl atnaujinto ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. Be to, EP nariai ragina Europos Komisiją paskelbti gaires pasienio ir sezoniniams darbuotojams atsižvelgiant į COVID-19 krizę, ypač susijusias su laisvu ir sąžiningu judėjimu, tinkamu būstu, darbo ir įdarbinimo sąlygomis bei sveikatos ir saugos reikalavimais.

Atsižvelgdama į ES teisės aktus, reglamentuojančius įvairius mobilumo aspektus, įskaitant laisvą judėjimą, darbuotojų komandiravimą ir socialinės apsaugos koordinavimą, Europos Komisija paskelbė gaires siekdama užtikrinti, kad mobilieji darbuotojai, kurių darbas kovos su COVID-19 metu laikomas ypatingos svarbos, galėtų pasiekti savo darbo vietą. Žemės ūkio ir maisto sektorius yra itin priklausomas nuo sezoninių darbuotojų.

Europos Parlamentas  paragino imtis skubių veiksmų užtikrinti sezoninių ir kitų iš užsienio atvykusių darbuotojų sveikatos apsaugą ir teisingas darbo sąlygas pandemijos metu. Europarlamentarai prašo Europos Komisiją skubiai ištirti minėtų darbuotojų sveikatos ir saugos padėtį, įskaitant laikinojo įdarbinimo agentūrų ir subrangovų vaidmenį, prireikus pasiūlyti ES teisės aktų pakeitimus ir užtikrinti, kad pernai įkurta Europos darbo institucija pradėtų visapusiškai veikti. Kartu raginama kuo greičiau susitarti dėl ES socialinės apsaugos koordinavimo, kad būtų galima griežčiau kovoti su piktnaudžiavimu ir iš užsienio atvykusių darbuotojų išnaudojimu. ES valstybės taip pat turėtų sustiprinti šios srities patikras bei užtikrinti kokybišką iš užsienio atvykusių darbuotojų būstą, kuris turėtų būti nesusietas su jų atlygiu, įsitikinę europarlamentarai.

Iš viso daugiau kaip 17 mln. ES piliečių gyvena ir dirba toje ES šalyje, kurios pilietybės jie neturi. Laisvas darbuotojų judėjimas ir teisė įsidarbinti kitoje Sąjungos šalyje yra pamatinis ES principas. Šiems darbuotojams galioja priimančiosios šalies įstatymai ir privalo būti užtikrintos vienodos sąlygos su vietos darbuotojais, draudžiama juos diskriminuoti dėl pilietybės, kai tai susiję su įdarbinimu, užmokesčiu ar kitomis socialinėmis sąlygomis. Vis dėlto tiek ekonominė krizė, tiek ES šalių priemonės, skirtos užkirsti kelią viruso plitimui, labai paveikė sezoninius darbuotojus. Didelė jų dalis dirba pagal trumpalaikes sutartis, kurios suteikia mažai garantijų dėl darbo vietos ir neužtikrina pakankamos socialinės apsaugos.

Kad išsaugotume tvarų ES turizmo ir transporto sektorių po COVID-19 krizės, raginame imtis papildomų skatinimo priemonių, įskaitant finansines.

EP primygtinai ragina valstybes vengti diskriminacinio su epidemiologine padėtimi nesusijusio kelionių ribojimo ar dvišalių susitarimų, o užtikrinti visuotinį ES lygmeniu sutartų priemonių pripažinimą. Siūloma ES lygmeniu nustatyti „pakankamai mažo užsikrėtimo lygio rodiklį“, taip pat sukurti išankstinio turistų perspėjimo apie pavojų sveikatai sistemą bei ES saugos sertifikatą turizmo įmonėms. Savo ruožtu raginama apsvarstyti ES turizmo krizių valdymo mechanizmo idėją.

Testavimas yra veiksminga priemonė mažinant viruso plitimą, todėl  Europos Komisiją ir valstybes raginamos „pasinaudoti visomis prieinamomis finansavimo priemonėmis ir taip užtikrinti, kad piliečius būtų galima testuoti nemokamai“. Savo ruožtu europarlamentarai siūlo tinkamai informuoti keliautojus apie sveikatos ir saugos priemones, skatinti keliones ES viduje ir atkurti pasitikėjimą turizmu.

Reikia kuo skubiau suteikti turizmo ir transporto įmonėms trumpalaikį finansavimą siekiant išvengti bankroto ir padėti darbuotojams, įskaitant savarankiškai dirbančiuosius.

Reikia pasiūlyti bendras ES taisykles dėl COVID-19 protrūkiui švelninti išleistų kelionių čekių, kurie būtų teikiami savanoriškai ir nepaneigtų bendrovių pareigos grąžinti keliautojų sumokėtus pinigus „per ES teisės aktuose nustatytą laikotarpį“. Siūloma sukurti Europos kelionių garantijų sistemą, kad turizmo įmonės galėtų užsitikrinti finansinį likvidumą, garantuoti kompensacijas keliautojams bei padengti repatriacijos išlaidas.

Ši krizė yra istorinė galimybė modernizuoti turizmą ES ir padaryti jį tvaresnį, pavyzdžiui, labiau remti vietos ir kaimo turizmo iniciatyvas, taip pat skatinti ir sertifikuoti ekologiškas, socialiai atsakingas bei ekonomiškai pagrįstas keliones. ES turėtų remti tvaresnes, šiuolaikiškesnes ir kokybiškesnes transporto bei turizmo paslaugas ir infrastruktūrą, tačiau ne mažiau svarbu skatinti atsakingą ir visiems prieinamą turizmą.

Būtina atkurti laisvą judėjimą Šengeno erdvėje ir stiprinti jai priklausančių šalių tarpusavio pasitikėjimą, penktadienį pareiškė Europos Parlamentas. Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai reiškia susirūpinimą dėl poveikio gyventojams ir verslui, daugeliui ES šalių įvedus patikras ar apribojimus pasienyje. Laisvas judėjimas Šengeno erdvėje yra vienas iš pagrindinių Europos vienijimosi pasiekimų, todėl siekiant užtikrinti ES ekonomikos atsigavimą po pandemijos, būtina jį atkurti greitai, koordinuotai ir iki galo.

Europarlamentarai ragina parengti Šengeno erdvės atkūrimo planą, kuris leistų užtikrinti, kad laikini ribojimai netaptų pusiau nuolatiniais. Taip pat siūloma parengti nenumatytų atvejų planą, skirtą situacijai, jei prasidėtų antroji viruso banga. Kartu raginama stiprinti ES valstybių tarpusavio pasitikėjimą ir šiuo tikslu parengti Šengeno erdvės valdymo reformą.

Europarlamentarai taip pat prašo sustiprinti pastangas plėsti Šengeno erdvę, kad prie jos galėtų prisijungti Bulgarija, Rumunija ir Kroatija.

EP priimtas teisės aktas padės kovoti su situacijomis, kai projektai yra pristatomi kaip ekologiški, tačiau iš tikrųjų tokie nėra. Ekologiški projektai turės atitikti bent vieną iš šešių aplinkosaugos tikslų ir nekenkti likusiems. Šie tikslai – tai klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas bei apsauga, perėjimas prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencija ir kontrolė, taip pat biologinės įvairovės bei ekosistemų apsauga ir atkūrimas.

Projektai, nesuderinami su klimatui neutralia ekonomika, tačiau būtini pereinant prie jos, bus klasifikuojami kaip „pereinamieji“ arba „įgalinantieji“. Projektai, susiję su iškastiniu kietuoju kuru (akmens anglimi ar rusvąja anglimi), tokie būti negalės. Atominės energetikos ar gamtinių dujų projektai galės būti tokiais pripažinti, jei jie nekenks aplinkai daugiau nei jai pasitarnaus. Šį principą tiksliau apibrėš Europos Komisija.

ES išsikėlė plataus užmojo kovos su klimato kaita tikslus ir įsipareigojo pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 m. Norint pasiekti 2030 m. klimato ir energetikos tikslus, ES reikės 260 mlrd. eurų papildomų metinių investicijų. Gegužę priimtoje rezoliucijoje, europarlamentarai paragino įgyvendinant ES ekonomikos gaivinimo programą pirmenybę teikti investicijoms į Žaliąjį kursą.

Europarlamentarai griežtai smerkia „pasibaisėtiną“ George Floyd mirtį JAV ir panašius atvejus visame pasaulyje. Jie ragina JAV valdžios institucijas kovoti su struktūriniu rasizmu ir nelygybe, kritikuoja pareigūnų veiksmus, nukreiptus prieš taikius protestuotojus ir žurnalistus, taip pat prezidento Donald Trump grasinimus dislokuoti armiją bei „neapykantą kurstančią retoriką“.

EP nariai remia visame pasaulyje vykstančius masinius protestus prieš rasizmą ir diskriminaciją, tačiau kartu smerkia „kai kurių smurtaujančių demonstrantų plėšikavimo, padegimo, vandalizmo ir valstybinės bei privačios nuosavybės naikinimo atvejus“. ES šalys įspėjamos nenaudoti rasinio ir etninio profiliavimo vykdant baudžiamąją teisę, kovojant su terorizmu ir kontroliuojant imigraciją. Naujosios technologijos šiose srityse taip pat neturi diskriminuoti rasinių ir etninių mažumų.

ES institucijos ir valstybės turėtų oficialiai pripažinti buvusias neteisybes ir nusikaltimus žmoniškumui, padarytus prieš juodaodžius, kitų rasių žmones bei romus. EP laiko vergovę nusikaltimu žmoniškumui, taip pat siūlo įtraukti juodaodžių ir kitų rasių žmonių istoriją į mokyklų programas.

Rasistinei ir ksenofobinei kalbai saviraiškos laisvė netaikoma. EP nariai apgailestauja, kad ekstremistinės ir ksenofobinės politinės jėgos visame pasaulyje vis dažniau naudojasi „istorinių, statistinių bei mokslinių faktų iškraipymu ir naudoja simboliką bei retoriką, atspindinčią totalitarinės propagandos aspektus, įskaitant rasizmą, antisemitizmą ir neapykantą mažumoms“.

Praėjus 10 metų po Lisabonos sutarties, 70 metų po Šumano deklaracijos ir atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, dabar „pats metas iš naujo įvertinti Sąjungą“. Rimtų krizių, kurias išgyveno ES, skaičius rodo, kad reikia institucinių ir politinių reformų keliose valdymo srityse. Sausį priimtoje rezoliucijoje buvo išryškinta poziciją, kad piliečių balsas turi būti esminis sprendžiant ES vidaus ir išorės iššūkius, kurie nenumatyti Lisabonos sutartyje.

Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos rengiama Konferencija dėl Europos ateities turėjo prasidėti gegužę ir trukti dvejus metus. Kadangi dėl COVID-19 pandemijos konferenciją teko atidėti, europarlamentarai ragina kitas dvi ES institucijas rasti bendrą sutarimą dėl jos dar iki vasaros atostogų. Nors Europos Komisijos „ryžtas greitai žengti į priekį“ yra sveikintinas, EP „apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba dar nepriėmė pozicijos“.

Į diskusijas apie Europos ateitį būtų gerai įtraukti įvairios kilmės bei amžiaus asmenis, pilietinės visuomenės atstovus ir kitas suinteresuotas šalis europiniu, nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygmenimis. Tikimasi, kad konferencija paskatins platesnį piliečių įsitraukimą į ES valdymą. Politikai kartoja reikalavimą leisti piliečiams patiems iškelti klausimus ir pagal tai numatyti konferencijos apimtį. Parlamentas taip pat ragina įgyvendinti konferencijos iškeltas idėjas ir esmines reformas, neatmetant ir ES sutarčių keitimo.

Norime, kad būtų sukurtas specialusis EP komitetas dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus, įskaitant dezinformaciją. Šiam specialiajam komitetui pavesta nuodugniai išnagrinėti, ar dėl užsienio kišimosi galėjo būti pažeistos arba apeitos esminės demokratinių rinkimų taisyklės. Komitetas turės pasiūlyti sritis, kuriose reikia naujų ES teisės aktų arba kitokių (ne teisėkūros) priemonių, pavyzdžiui, bendradarbiavimo su socialinėmis medijomis, taip pat pasiūlyti suderintus ES lygmens veiksmus, skirtus kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, atremti informacines atakas ir strateginę komunikaciją iš pakenkti siekiančių ES nepriklausančių šalių.

Po keleto anksčiau veikusių specialiųjų komitetų ir tyrimo komiteto, tyrusių mokesčių sukčiavimo ir vengimo atvejus, Parlamentas sukūrė nuolatinę struktūrą tam, kad galėtų nuolat tirti šį klausimą ir teikti siūlymus.

Kitas naujai įkurtas EP specialusis komitetas skirtas kovai su vėžiu. Jam pavesta įvertinti ES galimybes imtis konkrečių veiksmų, taip pat pasiūlyti teisės aktus ar kitas priemones, galinčias padėti užkirsti kelią vėžiui, jį gydyti ir plėtoti mokslinius tyrimus.

Dar vienas įkurtas EP specialusis komitetas tirs dirbtinio intelekto poveikį ir su tuo susijusius iššūkius, taip pat pasiūlys šios srities ES tikslus ir veiksmų planą.

EP pritarė ir siūlymui įsteigti tyrimo komitetą gyvūnų gabenimo klausimu.

Naujai įsteigti specialieji komitetai turės dvylikos mėnesių kadenciją, kurią bus galima pratęsti. Kiekvieną komitetą sudarys 33 EP nariai, o pakomitetį – 30. Konkretūs naujai įsteigtų komitetų ir pakomitečio nariai paaiškės liepą.

Europarlamentarai siūlo sustiprinti ES įsipareigojimus ir perkelti bendradarbiavimą į naują lygį su sąlyga, kad Rytų Europos šalys toliau vykdys reformas. EP pabrėžia, kad kiekviena Europos valstybė, gerbianti žmogaus orumą, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir žmogaus teises, gali pareikšti norą tapti ES nare.

Parlamentas prašo padidinti Rytų partnerystės šalims teikiamą ES finansinę paramą, tačiau susieti ją su demokratizacija ir reformomis. Svarbu stiprinti Rytų partnerystės šalių demokratines institucijas, gerą valdymą ir teisinę valstybę, kovoti su korupcija, dezinformacija ir politiniu nepotizmu, užtikrinti žiniasklaidos laisvę, kai įmanoma – stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje. EP ypač ragina stiprinti dialogą su tomis šalimis, kurios yra pasirašiusios asociacijos susitarimus su išsamia ir visapuse laisvosios prekybos erdve – Moldova, Sakartvelu ir Ukraina, siekiant toliau skatinti šių šalių įstatymų derinimą su ES teise ir ekonominę integraciją į ES.

EP smerkia trečiųjų šalių įtaką siekiant pakenkti Rytų partnerystės šalių demokratinei tvarkai, daryti įtaką rinkimams ir skleisti dezinformaciją.

 

V. Blinkevičiūtės biuro informacija

Close