Net pusė šalies gyventojų teigia, kad norėtų trumpesnės darbo savaitės, tačiau jokio plano, kaip tai galėtume pasiekti, lig šiol Vyriausybė neturi. Atrodo, kad stovime it stručiai sukišę galvas į smėlį  – nedarome nieko, kad galimai daug naudų atnešiantis pokytis įvyktų. Net ir COVID–19 pandemija, kurios metu žmonės įprato dirbti kur kas efektyviau, nepaskatino valdžios imtis realių priemonių, kad 4 dienų darbo savaitė taptų realybe ir būtų taikoma didesnėje dalyje Lietuvos darboviečių. Tad kokių veiksmų turėtume imtis jau dabar? Pirmiausia, reikėtų šviesti darbdavius ir darbuotojus apie tikrąją 4 darbo dienų savaitės reikšmę. Bet sudėtinga kalbėti apie darbo savaitės trumpinimą, kuomet net nesutariame, kaip tai paveiktų darbo rinką. Todėl būtina pristatyti geruosius 4 darbo dienų savaitės pritaikymo pavyzdžius, kurių turime ir Lietuvoje, ir užsienyje, o tada – v ...

Nuo naujų metų į antrąją pensijų fondų pakopą „Sodrai“ įtraukus dar beveik 68 tūkstančių gyventojų, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas viešai ragina socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę skubiai imtis permainų antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje.   „Ministrė turėtų ieškoti būdų, kaip sustabdyti pakartotinį, net ir dalyvauti kaupime anksčiau atsisakiusių žmonių įtraukinėjimą į susikompromitavusią antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą“, – teigia L. Jonauskas.   Nuo sausio 1 d. į antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą automatiškai įtraukiami tie asmenys, kurie iki šiol papildomai pensijai niekados nekaupė ir yra jaunesni nei 40 metų amžiaus. Taip pat pakartotinai yra įtraukiami ir tie asmenys, kurie atsisakė dalyvauti papildomame pensijos kaupime 2021 ir dar nekaupia pensijai. Mėnesio pensijos k ...

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai Linas Jonauskas ir Orinta Leiputė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, kad ministerija išsiaiškintų savivaldybėse esančių vaistinių darbo poreikį šventiniu laikotarpiu, kai vaistų poreikis itin padidėja, bei sukurtų vaistinių budėjimo sistemą, kuri padėtų šventiniu laikotarpiu užtikrinti vaistų prieinamumą. Pasak socialdemokratų, šiuo metu visoje Lietuvoje veikiančios tik šešios budinčios vaistinės neužtikrina vaistų prieinamumo. „Šventiniu laikotarpiu itin padidėja vaistų poreikis. Prie kai kurių didžiųjų miestų budinčių vaistinių nusidriekia ilgos žmonių eilės, žmonės skundžiasi, kad sunegalavę šventiniu laikotarpiu ir gyvenantys toli nuo budinčių vaistinių, neturi galimybių įsigyti jiems reikalingų vaistų. Visą parą ištisus metus Lietuvoje dirba tik šešios vaistinės, esančios Vilniuje, ...

Prieššventiniu laikotarpiu lyg niekur nieko tyliai ramiai ant regioninių Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau NŽT) priimamųjų durų atsirado skelbimai. O juose tokia „raminanti“ informacija, kad nuo sausio 2 d. asmenys, pageidaujantys gauti konsultaciją, gyvai bus priimami tik Vilniuje ir Kaune (užsiregistravę iš anksto). Čia asmenys iš visos Lietuvos. Ir tik norintieji konsultacijos. Staiga pradėjo įkyriai lįsti mintis, o kas gi priims prašymus iš gyventojų? Tikriausiai liks ta pati sistema, kai žmonės galėjo ateiti į teritorinius padalinius, parašyti prašymus, atnešti reikiamus dokumentus ir panašiai. Pasirodo, ne! COVID-19 pandemija daug ką pakoregavo mūsų gyvenime. Atsirado nuotoliniai pasitarimai, padaugėjo viešųjų ir verslo elektroninių paslaugų bei jomis besinaudojančių gyventojų. Viskas pagreitėjo, patobulėjo, ...

Vilniečiai, lyg filmo „Švilpiko diena“ veikėjai, kiekvieną ryta pabunda mieste, kuriame stadiono statybos yra neįmanomos. Ir štai dabar jie pabunda mieste, kuriame bendrovė „BaltCap“ įkaitu laiko didžiąją Vilniaus gėdą – įstrigusį 160 milijonų eurų vertės stadiono projektą. Jau atrodė, kad projektas įsivažiuoja, bet dabar aiškėja, kad stadiono statybų sutartis tėra hibridinis monstras, kurį koncesininkas „BaltCap“ naudoja vilniečių pinigų grobstymui. Panašu, kad „BaltCap“ susidūrė su finansinių išteklių problemomis ir bando naštą perkelti ant gyventojų pečių. Kitaip tariant, „BaltCap“ nori, kad tirpstančius pelnus jiems kompensuotų mokesčių mokėtojai. Tad pabrėžiu: negali būti jokių kalbų apie projekto plėtimą, kol visuomenė negaus visos informacijos apie sutarčių nuostatas ir jų vykdymą. Tik priminsiu, kad šiandien mes, vilniečiai, net nežinome, kiek kainuos vis ...

Praėjusią savaitę posėdžiavusi Vyriausybės suburta Karinio mobilumo transporto ir karinės infrastruktūros projektų priežiūros komisija patvirtino Jonavos pietrytinio aplinkkelio tiesimo pirmojo etapo projekto įtraukimą į laikinojo solidarumo įnašo lėšomis finansuojamų projektų sąrašą. Komisijos posėdis surengtas parlamentaro Eugenijaus Sabučio bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto iniciatyva. „Akivaizdu, kad toks komisijos nusiteikimas reiškia, kad jau artimiausiu metu galime turėti dar vieną sėkmingai ir sklandžiai įgyvendinamą bei mūsų šalies apsaugai itin svarbų kelių projektą – Jonavos aplinkkelį“, – po posėdžio pabrėžė E. Sabutis. Seimo nario įsitikinimu, šis objektas pagerins Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų technikos judėjimą šalia Ruklos – tai strateginis tikslas, bet kartu jis tarnaus ir visiems Jonavos rajono žmonėms ar keliaujantie ...

“Sveiki, mielas profesoriau, radau praleistą skambutį. Tad skambinu Jums.”- štai tokia lygiai prieš dvi dienas įvykusio pokalbio telefonu pradžia. “ Vyteni, tik ką grįžau iš ligoninės. Noriu pasiskųsti ten esamu maitinimu, o taip pat ir socialinės pagalbos stoka. Juk esu su didele negalia, reikia specialaus automobilio mane parvežti namo po gydymo. O man sako - nėra tokios paslaugos, ji mokama. Tai suprask, ką tuomet gali galvoti paprasti žmonės, kai viskas tampa mokama. Ne apie save kalbu, nes esu pajėgus susimokėti, bet apie paprastus žmones kalbu..” - apie tai pradeda pokalbį prof. Bronislovas Genzelis. Ir visai nenustembu šiuo skambučiu, juk jis toks, kaip visada, tas mūsų Bronius Genzelis. Nors balsas silpnokas, jau išduodantis jėgų trūkumą, tačiau jam rūpi ne jo asmuo, ne jo liga ar negalia, bet kitų Lietuvos ligonių ir socialinio teisingumo reikalai. ...