Socialinio teisingumo ir padorumo, o ne tuščių kalbų apie tai – štai ko iš tikrųjų trokšta Lietuva, įsitikinęs eurokomisaras, kandidatas į prezidentus Vytenis Andriukaitis, siūlantis šaliai kitą kelią.
V. Andriukaičio vizijoje Lietuva, kurioje nei vienas žmogus nebūtų užmirštas. Lietuva, kurioje vienodas galimybes turi visi jos piliečiai. Lietuva, kurios vardas būtų tariamas su pasididžiavimu.
„Vos tris milijonus gyventojų turinti šalis niekaip negali išbristi iš paskutiniųjų pozicijų, vertinant įvairius Europos Sąjungos (ES) statistinius rodiklius, pradedant nuo mažų atlyginimų ir pensijų, nelygybę palaikančios mokesčių sistemos iki prastos Lietuvos gyventojų sveikatos būklės ir didelio ankstyvų mirčių skaičiaus. O juk tai rodo realią Lietuvos padėtį, kurią būtina keisti“, –vertina jis.
Žmonės – ne „statistiniai vidurkiai“
Ekonomikos augimas daugelio šalies gyventojų nepaliečia: penktadalis piliečių skursta, trečdalis – ant skurdo ribos. Galimybių nelygybė, anot V. Andriukaičio, yra padalijusi Lietuvą. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, tačiau galimybių gauti geresnį išsilavinimą, kokybiškesnę sveikatos apsaugą, priešingai, mažėja. Pasitikėjimas vieni kitais – irgi.
Visuomenė negali toliau egzistuoti, jei jos viešieji finansai tokie menki. Atsakymas vienas – mokesčių sistema turi būti principingai peržiūrėta socialinio teisingumo linkme
„Įvairiose Lietuvos vietovėse sutikau šimtus žmonių, kuriuos žeidžia socialinė nelygybė, kuriems pabodo grumtynės dėl valdžios, įstatymų nepaisymas, žmonių lūkesčių ignoravimas, neįsiklausymas į jų kasdieninius rūpesčius. Žmonės nesutinka būti tik „statistinių vidurkių“ žmonėmis, nes už tų vidurkių nesimato realių žmonių bėdų. Jie trokšta pokyčių ir tiki solidariais veiksmais, siekiant keisti padėtį“, – sako V. Andriukaitis.
Daugelio piliečių gyvenimas per kelis dešimtmečius nepagerėjo, nes Lietuva nevykdė ir nevykdo socialiai teisingos mokesčių politikos. Tiesa, primena V. Andriukaitis, žmonės sako paprasčiau: „Nėra teisybės“.
„Vertindami gerovę, mes negalime skaičiuoti vien BVP. Kas yra BVP? Tai yra vartojimo dydis, investicijų srautai, eksportas minus importas, bet tai neatspindi žmonių gyvenimo kokybės. O neteisybė žeidžia labai giliai. Ir ypač tuos, kurie per daug metų taip ir liko toje pačioje situacijoje. Taip, Lietuvos biudžetas padidėjo, surenkant netiesioginį mokestį – akcizą. Po to padidinami atlyginimai. Tačiau ir vėl padidėja kainos. Perkamoji galia nepasikeičia“, – aiškina V. Andriukaitis.
Jis primena, kad, pavyzdžiui, pajamų perskirstymas per biudžetą yra labai mažas. ES esame antri-treti nuo galo. „Visa tai reiškia netektas galimybes. Gana laikyti didelę dalį Lietuvos šešėliniuose santykiuose. Arba vogti pridėtinės vertės mokestį. Kas tai yra? Tai yra viešųjų paslaugų, atlyginimų, visų žmonių gyvenimo kokybės vagystė“, –konstatuoja V. Andriukaitis.
Svarbiausia – išgirsti
Anot jo, atėjo metas apie visa tai kalbėti nacionaliniu mastu, sudrebinti Lietuvą. Kylančios kainos, netolygiai augantys atlyginimai, sveikatos paslaugų prieinamumas – tai baimės, kurias šalies piliečiai vardija dažniausiai. Tai, pasak V. Andriukaičio, yra pasekmės lig šiol tebevykdomos „skaičių politikos“, kuomet investicijos į žmonių gyvenimo kokybę lieka antrame plane.
„Vaistų yra daug. Pirmiausia – reikia išgirsti, ką žmonės kalba, matyti, kaip žmonės gyvena. Investuoti į jų gyvenimo kokybę. Yra daug socialinių instrumentų, juos reikia taikyti atskiroms žmonių grupėms. Yra visos galimybės turėti teisingesnę mokesčių sistemą, kuri leistų sukurti socialinį saugumą daliai žmonių. Ir šiandien tai yra svarbiausia“, –akcentuoja V. Andriukaitis.
Socialinio nesaugumo problemas galėtų padėti spręsti stiprus viešųjų paslaugų sektorius, būtent jis turėtų garantuoti žmonių saugumą. Tačiau, pasak V. Andriukaičio, jis silpnas ir Europoje, ir Lietuvoje.
Žmonės nesutinka būti tik „statistinių vidurkių“ žmonėmis, nes už tų vidurkių nesimato realių žmonių bėdų.
„Kodėl bruzda gydytojai, mokytojai, kultūrininkai, socialiniai darbuotojai? Todėl, kad viešųjų finansų sistema yra labai primityvi, neparemta solidarumu. Kodėl mes, piliečiai, sutinkame, kad mūsų bendroje piniginėje, t. y. valstybės biudžete, būtų tiek nedaug pinigų? Todėl, kad 90 % Lietuvos žmonių mano, kad bendros piniginės nėra. Visuomenė negali toliau egzistuoti, jei jos viešieji finansai tokie menki. Atsakymas vienas – mokesčių sistema turi būti principingai peržiūrėta socialinio teisingumo linkme”, – sako V. Andriukaitis.
Politikos nuvertėjimas
„Gerovės valstybė“, „socialinis teisingumas“, „progresinė mokesčių sistema“ – kairiosios politikos natos tarsi skamba ir kitų kandidatų į prezidentus kalbose. Tačiau V. Andriukaitis tuo nesistebi – dauguma kandidatų rinkimų laikotarpiu skelbsis esą „kairieji“. Tačiau, kaip pastebi jis, visada dera pasitikrinti, ar kandidato pasaulėžiūrinė pozicija nuosekli.
„Šiuose rinkimuose nematau kito kairiųjų kandidato. Tiesa, džiaugiuosi, kad dabar bus daug sąjungininkų dėl progresinių mokesčių (šypsosi). Tačiau tai yra prisitaikymas, momento gaudymas. Ir tada turime pasekmes, kada viena kalbama, kita daroma, trečia galvojama. Čia yra didžiulė politikos nuvertėjimo bėda“, –apgailestauja jis.
Tikra kairioji politika Lietuvai, pasak V. Andriukaičio, būtina. „Žmonės trokšta socialinio teisingumo, padorumo, o ne tuščių kalbų apie tai. Projektas, kurį įgyvendinome iki šiol, jau išsisėmė. Taip gyvendami toliau, mes neturėsime ateities. Reikia kitų sprendimų. Sprendimų, kurie prisidėtų prie to, kad Lietuvoje būtų darbo vietų, kad jaunimas nevažiuotų ieškoti darbo į kaimynines šalis. Ir sprendimų yra“, –teigia jis.
Socialdemokratas nusiteikęs diskutuoti su visais. Anot jo, dar niekas nėra jam papriekaištavęs, kad veikia savanaudiškais tikslais, kad jam nerūpi žmonių reikalai. „Turėdamas bendrą 30 metų patirtį leidžiant įstatymus ir juos įgyvendinant tiek nacionalinėje, tiek europinėje erdvėje, žinau, kaip svarbu klausytis žmonių balso. Moku tai daryti ir galiu pasakyti, kad man yra svarbus kiekvienas žmogus, jo bėdos ir išgyvenimai. Padėti žmogui, suteikti jam viltį, parodyti kelią, ieškoti išeities – tai yra svarbiausia”, – sako V. Andriukaitis.
