Dalis lėšų, gautų iš akcizo pajamų už tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų pardavimus, o taip pat iš azartinių lošimų mokesčio bei loterijų, yra skiriami sportui. Iki 2019 m. šiuos pinigus skirstydavo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas.

Kasmet beveik po 6 milijonus eurų fondas paskirdavo fizinio aktyvumo bei fizinio aktyvumo plėtrą skatinančioms veikloms, sporto renginių projektams, sportinio inventoriaus bei įrangos įsigijimui. Tiesa, kone kiekvienais metais pasigirsdavo kalbų apie galimai nesąžiningai skirstomas lėšas.

Vienodu balų skaičiumi įvertinti projektai gaudavo skirtingo procentinio dydžio finansavimą, būdavo remiamos organizacijos, kurių vadovai buvo šio fondo tarybos nariai ir dalyvaudavo priimant sprendimus dėl lėšų skirstymo, kai kurie projektai pinigus gaudavo net nenurodydavę siekiamų rezultatų arba pinigų negaudavo tie projektai, kurie surinkdavo daugiau balų nei finansuotieji. 2017 m. Vidaus reikalų ministerija dėl galimo neskaidraus Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų skirstymo kreipėsi į prokuratūrą.

Pasiekę aukščiausius skaidrumo ir  lėšų skirstymo tikslingumo standartus, bei užsibrėžę labai aiškius ilgalaikius tikslus tiek profesionaliems sportininkams, tiek fizinio aktyvumo didinimui, privalėsime kalbėti apie sporto finansavimo didinimo klausimus.

2019 m. sporto politikos formavimas, koordinavimas ir įgyvendinimas perduotas Švietimo ir mokslo ministerijai, o iki tol, šias funkcijas vykdęs Kūno kultūros ir sporto departamentas likviduotas. Lėšų skirstymas sporto organizacijoms perduotas Sporto rėmimo fondui, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Centrinė projektų valdymo agentūra.

Net ir pakeitus Sporto įstatymą, bei sporto politikos formavimą ir įgyvendinimą perdavus ŠMSM, lėšų skirstymas sporto iniciatyvoms, bent jau pirmais metais, sklandus nebuvo. Mano kolegos Seime, socialdemokratų frakcijos nariai, dar kartą kreipėsi į prokuratūrą dėl galimo neskaidraus lėšų skirstymo.

Sporto rėmimo fondo veiklą vertino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Nors pastaroji neaptiko jokių korupcinių veiklų, tačiau ministerijai turėjo nemažai pastabų dėl fondo veiklos skaidrumo ir tobulinimo. Atsižvelgiant į STT pateiktas pastabas ir nevyriausybinių organizacijų pasiūlymus, Vyriausybėje patvirtinta nauja Sporto rėmimo fondo tvarka.

Didžiausiu iššūkiu ministerijai ir, žinoma, pačiam fondui, ir toliau išlieka finansavimas. Nors numatoma ženkliai padidinti sporto iniciatyvoms skiriamų lėšų, jų poreikis vis tiek išlieka labai didelis. Didžiausias lėšų poreikis susidarė esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui. Paraiškų pateikta sumai, kuri kartais viršijo šioms veiklos paskirtą sumą.

Nors kasmet fondas gauna vis daugiau lėšų, o 2021 planuojama rekordinė, 21 mln. eurų viršijanti suma, reikia nedelsiant spręsti dėl pinigų panaudojimo efektyvumo. Nors sportui skiriamų pinigų niekada nebus per daug, tačiau reikia susitaikyti su aktualijomis ir skirstant turimus pinigus, siekti efektyviausių rezultatų.

Nors pasigirsta raginimai dėl ne visai aiškių finansavimo kriterijų uždaryti Sporto rėmimo fondą, tačiau net ir uždarius, reikės kitos institucijos, kuri sporto federacijoms ir nevyriausybinėms organizacijos bei kitiems pareiškėjams, skirstytų lėšas sporto veiklai. Tinkamiausias sprendimas šiandienai – tobulinti ne tik atrankos kriterijus, bet ir labai aiškiai apsibrėžti ilgalaikius planus.

Profesionalių sportininkų finansavimas turi būti ženkliai padidintas. Prastėsiančių aukščiausio meistriškumo sportininkų rezultatų prognozės optimistiškai nenuteikia, o didėjanti tarptautinė sporto konkurencija, tiesiog, diktuoja poreikį labiau rūpintis savo šalies sportininkais. Sportas turi tapti nacionaliniu mūsų šalies prioritetu.

Pasiekę aukščiausius skaidrumo ir  lėšų skirstymo tikslingumo standartus, bei užsibrėžę labai aiškius ilgalaikius tikslus tiek profesionaliems sportininkams, tiek fizinio aktyvumo didinimui, privalėsime kalbėti apie sporto finansavimo didinimo klausimus. Ne didele ambicija, o būtinybe laikyčiau pajamų dalies nuo surenkamo alkoholio ir tabako akcizo didinimą iki 4%. Papildomu lėšų šaltiniu galėtų tapti ir cukraus mokestis, žinoma, jei tokiam ryšis naujoji I.Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.