Naujos sudėties Vyriausybės pataisytas 2021 m. valstybės biudžeto projektas grįžta svarstymui ir priėmimui į plenarinių posėdžių darbotvarkę. Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas ne iki galo įsiklausė į Lietuvos savivaldybių asociacijos prašymus nemažinti savivaldybių pajamų ir suteikti joms galimybes vykdyti investicinius projektus, įsteigiant naują savivaldybių finansinio savarankiškumo instrumentą – Savivaldybių paskolų ir garantijų fondą.

Seimas antrą kartą pradėjo svarstyti Vyriausybės patikslintą kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Tai vienas svarbiausių klausimų, kuris turi užtikrinti savivaldybėms svarbiausius instrumentus išlaikyti bent tą patį viešųjų paslaugų lygį ir galimybes augti, todėl tiek Seimas, tiek Vyriausybė, siekdami kompensuoti prognozuojamą 2021 metams 98,1 mln. eurų savivaldybių biudžetų pajamų sumažėjimą ir išlaikydami savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimą bent jau 2020 m. lygyje, turėtų padidinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį 2,82 procento.

Taip pat būtiną padidinti GPM dalį 1,58 procento, siekiant kompensuoti centrinės valdžios sprendimais 55,1 mln. eurų padidintas savivaldybių biudžetų išlaidas. Siekiant užtikrinti kitą esminį savivaldybių finansinio savarankiškumo instrumentą – galimybes skolintis lėšų investiciniams projektams – jau kitąmet turėtų būti įsteigtas Savivaldybių paskolų ir garantijų fondas.

Šiam finansiniam mechanizmui formuoti galėtų būti naudojamos ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitos struktūrinių fondų lėšos. Pagal poreikį ateityje gali būti skiriamos ir valstybės biudžeto lėšos. Kadangi ES lėšos ar valstybės perskolintos savivaldybėms lėšos nedidintų bendros šalies skolos, skolinimasis iš tokio mechanizmo nebūtų įtraukiamas į savivaldybių skolinimosi limitus ir nepažeistų Konstitucinio įstatymo nuostatų.

Fiskalinės drausmės taisyklių būtų laikomasi ir atsižvelgiant į 2021 metų biudžete numatytą galimybę savivaldybėms papildomai skolintis iki 53 mln. eurų. Pradiniame fondo veikimo etape reikėtų skirti 100 mln. eurų sumą.

Šiam mechanizmui įgyvendinti bent jau dabar nebūtina steigti atskiros institucijos – tai gali būti atskiras instrumentas ar programa, kurios vykdymas būtų pavestas vienai iš panašią veiklą vykdančių institucijų, Vyriausybei taip pat būtina numatyti papildomas lėšas iš valstybės biudžeto (9,27 mln. eurų) gerinti verslo plėtros sąlygas savivaldybėse.

Kitas labai svarbus klausimas valstybės biudžete – būtina palaipsniui artėti prie šimtaprocentinio GPM netekčių kompensavimo savivaldybių biudžetams. Šiuo metu planuojant ateinančių metų finansinius rodiklius dėl Seimo ar Vyriausybės sprendimų prognozuojamos savivaldybių GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies – valstybės biudžetui tenka 70 proc., o savivaldybių biudžetams 30 proc. GPM netekčių.

Reikia keisti šią proporciją ir kitąmet nustatyti, kad valstybės biudžetui 2021 m. tektų 80 proc., o savivaldybių biudžetams 20 proc. GPM netekčių. Biudžetą tobulinančiai Vyriausybei taip pat privalu numatyti šimtaprocentinį valstybinių – valstybės perduotų savivaldybėms – funkcijų finansavimą.

Taip pat būtina papildomai numatyti 5,73 mln. eurų. žemės ūkio funkcijoms finansuoti ir 20 mln. eurų švietimo pagalbos mokiniui ir pedagoginei psichologinės pagalbos funkcijai.