Psichologai rekomenduoja atostogų metu pamiršti visus darbinius reikalus, pakeisti aplinką ir visiškai atitrūkti nuo, kad ir labai mėgstamo, darbo. Atostogos žmogui skirtos atgauti jėgas ir pasiruošti naujam darbo sezonui. Atostogauja ne tik dirbantieji, jos priklauso ir moksleiviams, kurie vasaros metu ilsisi nuo įtemptų mokslo metų ir ruošiasi naujiems.

Vasaros atostogos mokiniams – laukiamas metas, per kurį lankomi seneliai, važiuojama į vasaros stovyklas, žaidžiama su draugais, keliaujama su šeima, tačiau pastaruoju metu vasaros malonumų laikas mokiniams sutrumpėjo. Valdžia, nusprendusi, jog Lietuvos moksleivių atostogos per ilgos, jas sutrumpino.

Moksleivių vasaros atostogas sutrumpino ne tik valdantieji. Jas psichologiškai trumpina ir prekybininkai, praktiškai nuo liepos mėnesio pabaigos pradedantys pasirengimo sugrįžti į mokyklą prekybos sezoną “Back to school”. Prekybininkų užsakymai atgaivina prisnūdusį reklamos sektorių, o sugrįžti į mokyklą ir nusipirkti mokyklinių prekių raginama, praktiškai, visur: internete, spaudoje, specialiuose kataloguose, lauko reklamose, per radiją ir net televiziją. Užėjus į prekybos centrą, pirkėjus pirmiausia pasitinka mokyklinės kuprinės ir sąsiuviniai. Nuo mokyklos niekur nepasislėpsi.

Prekybininkai panašias prekybos „šventes“ turi du kartus per metus: viena, jau minėtoji, kai mokiniai grįžta į mokyklas, o kita – kalėdinė, beje,  prasidedanti vis anksčiau ir anksčiau. Buvo laikai, kai prekybininkai kalėdinę prekybą pradėdavo gruodžio pradžioje, vėliau ji prasidėdavo jau lapkričio viduryje. Galiausiai, daugeliui prekybininkų atrodė priimtina, kad kalėdinė prekybos karštinė galėtų prasidėti iškart po Vėlinių, tačiau nusistovėjusią tvarką Lietuvoje pakeitė „Ikea“, kalėdinę prekybą pradedanti dar spalį.

Moksleivių vasaros atostogas sutrumpino ne tik valdantieji. Jas psichologiškai trumpina ir prekybininkai, praktiškai nuo liepos mėnesio pabaigos pradedantys pasirengimo sugrįžti į mokyklą prekybos sezoną “Back to school”.

Prekybininkai Kalėdinės prekybos ankstinimą aiškina pirkėjų streso mažinimu, mat atlikus tyrimą išaiškėjo, jog pirkėjams kalėdinių dovanų paieška paskutinėmis dienomis prieš Kalėdas, sukelia itin didelį stresą.

Tačiau, reali situacija kiek kitokia. Ilginamas prekybos laikotarpis, siejamas ne su gerų emocijų skleidimu ir pirkėjų streso mažinimu, o siekiu užsidirbti daugiau pinigų. Prekybos centrų salėse išdėtos kalėdinės dekoracijos ir gražiai supakuotos dovanos taip vilioja pirkėjus, kad dažnas nusiperka net ir tai, ko jam visai nereikia. Tad, visada yra tikimybė, kad pavyks parduoti daugiau nei įprastai.

O kaip mokyklinių reikmenų prekyba veikia pirkėjus, tiksliau, jų atžalas, norom nenorom dar liepos mėnesį tempiamas matuotis uniformos, rinktis sąsiuvinių, penalų, sporto prekių ir kuprinių? Įprastai mokslo metai vyresnių klasių mokiniams pasibaigia birželio pabaigoje, o, jau po gero mėnesio, mokinukams per visus kanalus transliuojama, kad laikas su tomis atostogomis baigti, nes atėjo „back to school“ metas.

Tokią situaciją galima prilyginti darbuotojo vasaros atostogoms, per kurias darbdavys prie ežero ar jūros besiilsinčiam darbuotojui duoda pasinagrinėti kokią analizę ar kitokiais veiksmais nesudaro sąlygų darbuotojui pailsėti. Tiek jaunas, tiek vyresnis per atostogas turi ilsėtis, o ne galvoti apie darbus ar mokyklą.

Įprastai mokslo metai vyresnių klasių mokiniams pasibaigia birželio pabaigoje, o, jau po gero mėnesio, mokinukams per visus kanalus transliuojama, kad laikas su tomis atostogomis baigti, nes atėjo „back to school“ metas.

Nors mokiniai patys neperka sau mokyklinių prekių, tačiau mokyklinių reikmenų prekybos reklamos pagauna ir juos. Neabejoju, jog spaudimas grįžti į mokyklą liepos pabaigoje moksleivius veikia neigiamai, kaip ir nuolatinis egzaminų sistemos kaitaliojimas, mokytojų trūkumas ar kokybiško švietimo paieškos.

Manau, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija privalo inicijuoti plataus masto tyrimą ir atsakyti į klausimus: kokį psichologinį poveikį moksleiviams ir jų tėvams daro vasaros viduryje prekybininkų inicijuojama mokyklinių reikmenų karštinė ir kokių galimų priemonių reikėtų imtis, kad šis poveikis būtų minimizuotas. Be abejonės, reikėtų diskutuoti ir apie galimus mokyklinių prekių reklamos ribojimus moksleivių auditorijai skirtose TV laidose.

Prieš metus Lietuvos savivaldybių asociacija surengė savivaldybių apklausą, per kurią paaiškėjo, kad dauguma savivaldybių pasisako už mokslo metų trumpinimą. Jei būtų priimtas toks sprendimas, moksleivių atostogos šiek tiek pailgėtų. O kokybiškesnės jos taptų, jei prekybininkų siekis užsidirbti iš į mokyklą grįžtančių vaikų, nesukurtų psichologinio spaudimo tiek vaikams, tiek jų tėveliams.