Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Vyriausybę ragina „nebetempti gumos”, vykdyti savo pareigą ir teikti konkrečius įstatymų projektus dėl papildomo gynybos finansavimo Seimui.
Apie tokią savo poziciją LSDP atstovai dar kartą informuos premjerę Ingridą Šimonytę trečiadienį vyksiančiame susitikime dėl gynybos finansavimo.
LSDP nuosekliai laikosi savo dar pernai pateiktų tvarių gynybos finansavimo variantų: didinti juridinių asmenų pelno mokestį, išleisti gynybos obligacijas, peržiūrėti mokestines lengvatas. Tokie siūlymai, pasak partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, sulauks LSDP frakcijos Seime palaikymo.
„Pasiūlymų dėl papildomo gynybos finansavimo – apstu, visi savo nuomonę yra išsakę. Tik pati Vyriausybė kol kas yra neapsisprendusi, keturis mėnesius trypčioja vietoje ir lig šiol nėra pateikusi nei vieno konkretaus projekto.
Be to, aiškėja, kad ruošiamasi vėl keisti ir gynybos prioritetus. Vadinasi, nėra aiškaus sutarimo nei ministrų kabinete, nei valdančioje koalicijoje. Toliau organizuojant diskusijų būrelius tiesiog „tempiamas laikas”. Galbūt taip bandoma užmaskuoti Vyriausybės neveiklumą ir ryžto stoką?“ – klausia V. Blinkevičiūtė.
„O konservatorių siūlymai didinti PVM arba lėšų paimti ir iš taip jau nuskurdintų savivaldybių biudžetų LSDP yra nepriimtini. PVM didinimas būtų neproporcinga našta žmonėms, tai reikštų visų prekių ir paslaugų brangimą“, – sako LSDP pirmininkė.
Šakalienė: sunku suprasti, kodėl vis dar neišleistos gynybos obligacijos
LSDP vicepirmininkė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė akcentuoja, kad socialdemokratai dar pernai pateikė tvarius gynybos finansavimo šaltinius.
„Praėjusių metų pradžioje pasiūlėme apmokestinti bankų viršpelnius – ir tik po ilgų Vyriausybės trypčiojimų galiausiai ši idėja buvo realizuota įvedant laikiną bankų „solidarumo mokestį“. Siūlėme ir tebesiūlome apsižvalgyti regione ir keisti juridinių asmenų pelno mokestį. Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje bazinis pelno tarifas yra 20 proc. ar daugiau“, – komentuoja D. Šakalienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad „ir skolinimasis, kaip galimybė, toli gražu nėra tokia ribota, kaip metų pradžioje mėgino teigti konservatorių lyderiai“.
„Lietuvos banko vertinimu, papildomas dalies reikiamų lėšų skolinimasis gynybos poreikiams patenkinti reikšmingos įtakos valstybės skolos tvarumui neturėtų“, – pažymi D. Šakalienė.
Politikės teigimu, LSDP pasiūlius gynybai skirtų obligacijų idėją, konservatoriai mėgino įtikinti, kad niekas jų nepirks, nors bendro pobūdžio taupymo lakštus Vyriausybė sėkmingai leidžia kasmet.
„Džiaugiantis, kad gyventojai pernai įsigijo obligacijų už kone 200 mln. eurų, neseniai pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų VTL emisija, už kurią bus mokama 3 proc. metinių palūkanų. Kodėl ji negalėjo būti skirta gynybai? Ar Vyriausybė mano, kad obligacijas „apie nieką“ žmonės vėl išpirks, o jei jos bus skirtos gynybai – niekas nepirks?“ – komentuoja D. Šakalienė, pažymėdama, kad Vyriausybės delsimas „keistai nedera su konservatorių lyderių nuolatiniais raginimais ruoštis grėsmėms”.
„Gynybos obligacijos leistų piliečiams išreikšti savo patriotinę valią ir tiesiogiai prisidėti prie paramos krašto apsaugai“, – įsitikinusi LSDP vicepirmininkė.
Be kita ko, socialdemokratai ragina inicijuoti derybas su Europos Komisija dėl pigių kreditų vystant gynybos pramonę, nes, kaip pažymi D. Šakalienė, gynybos pajėgumų stiprinimas yra bendras visos Europos interesas.